Antikos menas, per kelis Europos kultūros tūkstantmečius nuolat inspiravęs įvairių sričių grožinės bei mokslinės kūrybos pasireiškimus, yra toks platus, tvarus ir įvairiapusis reiškinys, kad net ir šiandieninėje postmodernistinės kultūros terpėje neretai parodo savo gyvybingumą, pademonstruodamas save kaip patikimą neblėstančios traukos objektą.
Ryšiai su antikos pasauliu ženklino ir Lietuvos istorijos puslapius, antikos kultūros bei meno atgarsiai įvairiomis formomis įtakojo mūsų pačių nacionalinės kultūros sklaidą. Lotynų ir graikų kalbų kelias, pradžioje pasukęs į bažnyčią ir ėjęs į Lietuvą iš Prahos, Krokuvos ir Karaliaučiaus universitetų, 1579 m. įsteigus Vilniaus universitetą, atvėrė galimybes pažinčiai su visa senovės graikų ir lotynų kultūra, filosofija bei menu.
XVII a. ir vėlesniais šimtmečiais senosios graikų kalbos mokant Lietuvos kolegijose, klasikinėse gimnazijose ir kunigų seminarijose, antikinės kultūros paveldo įsisavinimas tapo privalomas kiekvieno apsišvietusio žmogaus požymis.
Šio referato tikslas – atskleisti ir išanalizuoti vieno iš antikos periodų – helenizmo – estetikos pagrindinius bruožus ir ypatumus.
1. Apžvelgti helenizmo laikotarpio estetinių idėjų formavimosi ištakas.
2. Išanalizuoti pagrindines helenizmo laikotarpio estetines teorijas.
3. Apžvelgti žymiausių helenizmo atstovų estetines idėjas.
4. Atskleisti helenizmo idėjų įtaką auklėjimo idealų formavimuisi.
Šiame darbe naudotasi mokslinės – metodologinės literatūros analizės metodu.
1. HELENIZMO FORMAVIMOSI IŠTAKOS
Jau II tūkstantmetyje pr. Kr. Kretos saloje klestėjo Minojo kultūra, kurią iš dalies sugriovė ir transformavo XVI-XIII a. pr. Kr. iš šiaurės įsibrovę protohelėnai. Susilieję su vietine kultūra, jie suformavo Mikėnų kultūrą, kurią XIV-XII a. pr. Kr. nuniokojo iš šiaurės įsiveržusios ir Peloponeso pusiasalį apgyvenusios dorėnų gentys. Nugalėtos ir išstumtos gentys, tarp kurių reikšmingiausia - jonėnai, apsigyveno Mažosios Azijos pakrantėse ir gretimose salose [4].
Taigi jau archainiu graikų kultūros laikotarpiu išryškėjo dvi viena kitą pa­pildančios tradicijos, kurių pradininkės ir puoselėtojos buvo dorėnų ir jonėnų gentys. Dorėnų gyvenamuose centruose europinėje Graikijos dalyje, kur vyra­vo aristokratija, įsigalėjo tradicionalizmas. Jonijos kultūroje, išsaugojusioje daug mikėniškosios ir Kretos-Minojo kultūros elementų bei aktyviai sąveikaujančioje su senas kultūros tradicijas turinčiomis Artimųjų Rytų civilizacijomis, įsivyravo pirkliai ir amatininkai, kurie skatino kultūros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!