Platono valstybė kaip idėja

“Kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas.” Kiekvienas iš mūsų filosofiją supranta savaip: arba ją atranda savyje ir puoselėja, ieško išeities taško, arba ją neigia. Filosofijos neigimas taip pat yra filosofija. Dauguma žmonių iš filosofijos laukia nepaprastų atradimų arba “ ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintys objekto.” Filosofijos apibrėžti vienu sakiniu neįmanoma, nes ji liečia kiekvieną žmogų, todėl ji turi būti suvokiama, suprantama ir prienama visiems.
Filosofiją domina įvairūs klausimai.
1. Objektyvusis idealizmas - Platono filosofijos esmė.
1. 1. Idėjų kaip daiktų pirmavaizdžių teorija.
2. Platono valstybės teorija.
2. 1. Žmogaus ir valstybės santykis.
3. Teisingumo dorybė kaip idealios valstybės pagrindas.
3. 1. Gėrio idėja kaip visų daiktų tikslas
Platonas (428/427 – 348/347 m. p. m. e.) kitaip dar vadinamas kūrėju objektyviojo idealizmo sistemos, kurioje filosofai ieško viso idealizmo ištakų: - teigia K. Rickevičiūtė. Platono idėjų teorija davė vardą tam “idealizmui“, kuris idealybės sferoje įžvelgė aukštesnę tikrąją realybę ir gilesnę bet kokios būties prasmę".(5,162)
Kurdamas valstybės teoriją, Platonas naujai apmąsto žmogaus ir visuomenės santykį, siekia išaiškinti teisingumo problemą, tačiau nagrinėja beveik visas pagrindines filosofines problemas, neapsiribodamas viena kuria nors, bet susiedamas ją su daugeliu kitų ir analizuodamas įvairiais aspektais. (plg. 5,162)
K. Rickevičiūtės, A. Plėšnio, E. von Aster teigimu, tokio pobūdžio dialogo atsiradimą sąlygojo to meto Atėnų ekonominės, politinės, moralinės problemos. Išgyvendamas savo krašto negandas, Platonas ieškojo jų priežasčių ir priėjo išvadą, kad gyvenimą reikia organizuoti ir tvarkyti ne bet kaip, o moksliškai. Jis ėmėsi atskleisti būties esmę, išanalizuoti žmonių gyvenimą, kad parodytų atėniečiams, kokia turi būti valstybė. “Šiam tikslui pasiekti filosofas paskyrė visas savo žinias ir gabumus, tačiau tuometinė ekonominė valstybės struktūra sąlygojo jo teorijos prieštaringumą ir net iliuziškumą.“(5,162)
Anot J. Baranovos, Platonas pradeda trečiąjį klasikinės graikų filosofijos etapą. Jis derina kosmosą ir subjektą, o “laisvas visuomenės narys nėra atskiriamas nuo valstybės kaip visumos ir pajungtas tai visumai.“(6,156) Platono kosmosas jau ne materialus kūnas: jį valdo dėsniai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!