Kaip Platonas iškelia meilės idėją "Puotoje"

I. Įvadas.
“ Puota “ – tai ne tik vienas iš gražiausių, bet ir vienas iš įtakingiausių, įspūdingiausių bei daugiausiai skaitomų dialogų. Šio dialogo turinį sudaro septynios kalbos, pasakytos Sokrato ir jo draugų, susirinkusių pas tragiką Agatoną pirmo jo pasisekimo dramos scenoje proga. Puotai pagyvinti ir kartu sugrakštinti vienas iš svečių, Pausanijas, siūlo skirti laiko kalboms meilės dievaičiui pagerbti. Kiti pritaria ir, išrinkę Fedrą puotos pirmininku, nustato kalbėtojų eilę. Kalbos, kuriose kiekvienas iš dalyvių iškelia bei išgiria Eroto galybę ir nuopelnus, suskirstytos į tris grupes. Primoji apima penkias kalbas (Fedro, Pausanijo, Eriksimacho, Aristofano ir Agatono) nefilosofiško pobūdžio, kuriose išdėstomos įvairios pažiūros į meilę, įsigalėjusios tais laikais Atėnų šviesuomenėje. Antrąją grupę sudaro viena Sokrato kalba, kuriai paskirta dialoge centrinė vieta. Ji išaiškina Eroto tikrą esmę, jo filosofišką prasmę. Ir pagaliau visą trečią dalį užima kalba Alkibiado, kuris ateina kiek vėliau ir kiek nukrypsta nuo numatytos kalbų tvarkos, išgirdamas savo žodžiu ne Erotą, bet patį Sokratą, tikrą filosofiškos meilės įsikūnijimą ir jos siekimų įvykdytoją. Bet šitas nukrypimas tik išorinis, tik tariamas: savo esme Alkibiado žodis papildo išreikštas Sokrato mintis, paaiškindamas gyvu pavyzdžiu filosofijos gyvybinę galią.
Norint išaiškinti Platono meilės mokslą, nėra reikalo ilgai stovėti ties kitų “ Puotos “ dalyvių kalbomis. Paskyręs joms visą pirmą dialogo dalį, Platonas sumanė apibūdinti kiekvieno kalbėtojo asmenybę, parodydamas, kaip jo individualinės ypatybės atsispindi jo kalbėsenoje. Bet šalia to šios kalbos turi dar paruošti skaitytoją, kad galėtų kaip reikiant suprasti ir įvertinti Sokrato žodį. Palyginus Sokrato ir jo draugų kalbas iškart pastebime, kiek ir kuo skiriasi nuo nefilosofiškos galvosenos tikrai filosofiškas problemos svarstymo būdas. Paprastas žmogus, kuriam nerūpi filosofija (tiesos meilė), tenkinasi tomis pažiūromis , kurių laikosi jo socialinė aplinka, arba atskiromis, nesurištomis viena su kita mintimis, atsitiktinai ateinančiomis jam į galvą. Išdėstydamas savo meilės teoriją, Sokratas iš dalies pritaria kai kurioms nuomonėms, pareikštoms kitų kalbėtojų, taigi šios mintys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!