Greitumas ir jo ugdymo metodika

Sportinė treniruotė – tai specializuotas sportinis procesas, ilgalaikis sistemingas sportininko fizinių ir psichinių ypatybių tobulinimas geriems pasirinktos spot\rto šakos rezultatams pasiekti.
Treneriai, suprasdami keliamo tikslo reikšmę, privalo nuolat orientuotis į treniruočių metodikos tobulinimo tendencijas. Gerų sportinių rezultatų siekimas – ne stichiškas reiškinys, o dėsningas procesas, atkaklaus, ilgo, nuoseklaus darbo rezultatas. Trenerio darbas, nors remiasi moksliniais duomenimis, vis dėlto yra menas. Kiekvienas sportininkas yra unikali asmenybė, ir trenerio darbo meną sudaro sugebėjimas išlavinti sportininko fizines ypatybes. Treneris tiesiogiai stebi sportinę treniruotę, kaupia, fiksuoja bei analizuoja mokslui ir praktikai vertingą informaciją. Taip jis tampa tyrėju, praturtinančiu sportinės treniruotės teoriją. Didžiulę reikšmę treniruočių metodikai kurti turi sportininkų bei trenerių patirtis, kurią nuolat reikia reikia apibendrinti ir kūrybiškai diegti praktikoje.
Greitumą ugdančios treniruotės lemiamas veiksnys – didelis (net iki maksimalaus) judesių intensyvumas. Tokioje treniruotėje, mobilizuodamas visas savo jėgas, sportininkas turi stengtis pasiekti maksimalų greitį arba jį viršyti. Kaip tai pavyks, priklauso nuo sportininko techninio pasirengimo. Antai prieš bandymą nubėgti nuotolį maksimaliu greičiu būtina išsiugdyti bėgimo vidutiniu ir maksimaliu greičiu technikos įgūdžius, kad būtų galima įveikti raumenų antagonistų įtraukimą į darbą. Siekiant šio tikslo treniruotes planuoti reikia taip, kad prieš greitumą ugdančius pratimus nebūtų atliekamas koks nors didelis, nervų sistemą varginantis darbas. Po treniruotės įvadinės dalies būtina iš karto pereiti prie greitumo pratimų ir, tik juos atlikus, spręsti kitus treniruotės uždavinius.
Ugdant greitumo ypatybę labai svarbu įvertinti ir tokį krūvio komponentą, kaip poveikio trukmė. Norint nustatyti optimalią greitumo pratimo trukmę būtina žinoti, kokia yra individuali laiko trukmė maksimaliam greičiui pasiekti bei kiek gali išlaikyti sportininkas maksimalų arba artimą maksimaliam greitį. D. Jonovo ir G. Černiajevo (1967) tyrimų duomenimis, bėgant 100 m didžiausias greitis pasiekiamas penktą šeštą sekundę. Žemesnio meistriškumo bėgikai maksimalų greitį pasiekia ankščiau.
Ne mažiau svarbus krūvio komponentas yra poilsio trukmė. Poilsio intervalai tarp krūvio turi skatinti optimalų darbingumo atsistatymą. Būtina, kad pieno rūgšties koncentracija skeleto raumenyse, pasiekusi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!