Globalizacija ir antiglobalistiniai judėjimai

Vilniaus universitetas Globalizacija ir antiglobalistiniai Judėjimai Kursinis darbas Vadovė R.Matkevičienė Kaunas, 2005 Įvadas Pastaruosius keturis XX a. dešimtmečius globalizacijos sąvoka vartojama visomis pagrindinėmis pasaulio kalbomis. Globalizaciją galima apibūdinti kaip pasaulį be sienų. Visgi šiame laikmetyje mes jau negalime išvengti globalizacijos ir padarinių. Geriausi globalizacijos pavyzdžiai tai visame pasaulyje garsūs “Brandai” - Coca-Cola, Microsoft, McDonald, Nike ir kiti. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių mes galime įsigyti vienodos kokybės šių firmų prekių. Kas gi ta globalizacija? Tai gerai ar ne? Tačiau dažnai girdėdami apie antiglobalistų protestus susimąstome, tai gerai ar ne. Antiglobalistai kovoja prieš pasauliui opias problemas, tačiau nevisada aiškiai yra keli jų visuotinės kovos minusai. Dabar kai pasaulyje internetas ir informacija yra praktiškai visur prieinami, mes gali atsirinkti globalizacija yra gerai ar blogai. Darbo autorius, savo darbe bandys apžvelgti pagrindines globalizacijos mokyklas. Atskleisti globalizacijos ir antiglobalistų judėjimo esmę. Darbe trumpai bus aptariama kelios antiglobalistų organizacijos - kovojančios prieš pasaulio prekybos organizaciją (WTO), JAV įtaką pasaulyje, už švarią gamtą. Tuo pačiu bus apžvelgiami pagrindiniai antiglobalistų protestai. Šiuolaikinėje visuomenėje daugelis galvoja, kad antiglobalistai yra papraščiausi nusikaltėliai. Tačiau niekas neįsigilina, koki jų tikslai, ir protesto priežastys. Ištirųjų antiglobalistai vykdo ganėtinai kilnią misiją, kurios metu jie turi 1. Globalizacijos samprata Mes dažnai girdime šį žodį globalizacija, tačiau nevisi suvokia ką jis galėtų reikšti. Lietuvių kalbos žodyne žodis globalus reiškia – apimantis visą žemę, visuotinis. Iš to seka išvada, kad globalizacija yra viso ko bendrumas, apimantis visą pasauly. Globalizacija visų pirma suprantama kaip visų šiuolaikinio socialinio gyvenimo aspektų – nuo kultūrinio iki kriminalinio ir pan. tarpusavio ryšių plėtotė, gilėjimas ir greitėjimas pasauliniu mastu. Pasak, Zygmunt Bauman globalizacija yra negrįžtamas procesas, veikiantis mus visus vienodu mastu ir tokiu pačiu būdu. Globalizacijos procesas yra sudėtingas, nes jis lygiai taip pat skaido kaip ir vienija, globalizacijos procesų sukeltoms pasekmėms nebūdingas tam tikras bendrumas. Verslas, prekyba ir informacijos srautai lokalizuojasi arba kitaip sakant globaliąja. Geriausias praktinis globalizacijos pavyzdys, kuriuo paprastas žmogus suvoks kas tai yra – mes kasdien vairuojame japonišką mašiną, geriame kolumbietišką kavą, valgom Lietuvišką maistą, klausom rusiškos muzikos, perkam kinietiškus žaislus, šnekame suomiškais mobiliaisiais telefonais, naudojamės kompiuteriais, geriame prancūzišką vyną (pav. 1). Darbo autorius mano, kad šitoks pavyzdys tikrai padės suvokti kas yra toji paslaptingoji globalizacija. Globalizacija vyrauja praktiškai visose gyvenimo srityse, tarkim Europos Sąjungos bendra –globali politika, ar JAV, Kanados ir Meksikos unija. Globalizacija neaplenkia ir kultūros - mada, muzika, kelionės, spauda. Pasauliniai firmos ženklai toki kaip Coca-Cola, McDonald‘s, Disney, kuo geriausiai parodo kaip pasaulis vienodėja ir globalėja. Dauguma žmonių moka užsienio kalbų, turi draugų iš užsienio. Internetiniai pokalbiai (chat) padeda mums susirasti draugų iš viso pasaulio. Tarkim, kad ir futbolo išplitimas, juk jis tik prieš 100 metų atsirado Didžiojoje Britanijoje, o dabar jis populiarus visame pasaulyje. David Beckham yra globalus brand. Įdomu tai, kad globalizacija neaplenkia ir sporto, tipiškas pavyzdys Londono „Arsenal“ futbolo klubas kuriame žaidžia – šeši prancūzai, du vokiečiai, švedas, danas, ukrainietis, latvis, graikas, kamerūnietis, japonas ir kongietis. Jie visi žaidžia anglų klube. Globalizacija naikina sienas tarp valstybių. Tarkim, kad ir VPMarket tinklas, kuris turi savo parduotuves trijose šalyse. Globalizacija yra procesas, o ne kažkoksai tai tikslas. Globalizacija nėra kažko tai privatizavimas, ar dereguliavimas. Tomas Friedmanas knygoje „Lexus and the Olive Tree“ įtikinėja, kad globalizacija yra sistema, kuri pakeitė „Šaltojo karo sistemą“. Jis teigia, kad tai atsitiko 1989m., tačiau tau buvo politinė transformacija. Jis klysta, kad globalizacija prasidėjo 1989m., tai buvo ankščiau, kai Britanijoje valdė „geležinė ledi“ Margaret Thatcher, JAV prezidentavo Ronaldas Reiganas. Aišku viena, kad globalizacija nėra sistema. Tai procesas kuris integruoja ir internacionalizuoja. Anthony Giddens, Britų sociologas, sako, kad globalizacija yra komunikacijos revoliucija ir pasaulio po 1989 metų ir lygybės tarp vyrų ir moterų augimas. Globalizacija yra gerai tuo, kad galima panaudoti aukščiausias technologijas, gerinant gyvenimo lygį, bei kovojant su skurdu ir badu. Yra penki esminiai nesutarimų šaltiniai egzistuojančiuose požiūriuose į globalizaciją : • Koncepcija • Priežastingumas • Periodizacija • Įtakos • Trajektorijos 2.Globalizacijos mokyklos Globalizacija turbūt vienas iš labiausiai pasaulyje šiuo metu linksniujamų žodžių. Turbūt ne vienas iš mūsų girdėję tokius žymius globalizacijos studijų asus kaip Giddens, Strange, ar Weis. Šie trys įžymūs sociologai-filosofai atsotauvauja trims skirtingoms globalizacijos mokykloms. Pirmasis - transformalistų, antrasis - hiperbolistų, o Weis priklauso skeptikų, mokykloms. Trumpai aptarsiu globalizacijos mokyklas ir pagrindinius jų bruožus. 2.1 Hiperbolistai Jų manymu, globalizacija apibrėžia naują žmonijos istorijos epochą, kurioje nacionalinės valstybės tampa nenatūraliais, net neįmanomais verslo vienetais. Hiperbolistai mano, kad globalizacija sukūrė trasnacionalinius gamybos, prekybos ir finansų tinklus. Ekonomikoje be sienų vyriausybės tampa paprasčiausiomis tarpininkavimo institucijomis. Ekonomikos globalizacija sukuria naujas socialinės organizacijos formas, kurios gali išstumti nacionalines valstybes. Ekonomikos globalizacija sukuria naują nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų globalioje ekonomikoje išsidėstymą. Jie įtikinėja, kad senasis padalijimas į šiaurę ir pietus vis labiau tampa anachronizmu, nes naujas globalus darbo padalijimas pakeičia tradicinę centro-periferijos struktūrą sudėtingesne ekonominės galios konstrukcija. Globalizacija gali būti siejama su vis didėjančiu atotrūkiu tarp globalios ekonomikos nugalėtojų ir nevykėlių. Tam tikrų grupių padėtis šalyje gali pablogėti, nes yra globali konkurencija ir ne visi sugebės konkuruoti.Auganti globali ekonomika, globalios valdžios institucijų atsiradimas, globalus kultūrų plitimas interpretuojami kaip akivaizdūs naujos pasaulio tvarkos įrodymai, tvarkos kuri pranašauja nacionalinės valstybės pabaigą. Nacionalinės valstybės vis mažiau sugeba kontoliuoti tai, kad prasiskverbia per jų sienas. Didėjant globalaus ar regioninio valdymo institucijų vaidmeniui, vis labiau griaunami valstybės suverinitetas ir autonomija. Akivaizdu tai , kad atsiranda globali pilietinė visuomenė. Hiperbolistai mano, kad globalizacijos varomosios jėgos yra kapitalizmas ir technologijos. Jų teigimu globalizacijos pagrindiniai pavyzdžiai McDonalds, Coca-Cola, Madona ir pan. Viską apibendrinantis teiginys –Nacionalinės valstybės neliks. 2.2 Skeptikai Jie teigia, kad globalizacija yra mitas. Skeptikai tai teigdami remiasi grynai ekonomine globalizacijos samprata, ir prilygina ją visiškai integruotai globalinei rinkai. Daugelis skeptikų, kas vyksta dabar įrodo, tai, jog ekonominė veikla patiria regionalizacijos poveikį, nes pasaulio ekonomika plėtojasi kaip trys finanasiniai ir prekybiniai blokai, t.y. Europos, Azijos-Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos. Globalizacija ir regionalizacija, pagal skeptikus, yra priešingos tendencijos. Skeptikai bando paneigti hiperbolistus, teigdami, kad nacionalinių vyriausybių nevaržo jokie tarptautiniai reikalavimai. Valstybės yra pagrindiniai interncionalizacijos architektai. Skeptikai tvirtina kad pasaulyje mažiau priklausomybės nei 1890m. Jie, mano, kad vyraujančios globalizacijos jėgos yra valstybės ar rinkos. Pagrindinis motyvas yra nacionalinis interesas. Skeptikai globalizaciją apibrėžia kaip internacionalizaciją ir regionalizaciją. Internacionalizacija priklauso nuo valstybės sutikimo ir rėmimo. 2.3 Transformalistai Transformalistai globalizaciją suvokia kaip – sparčių, socialinių, politinių, ekonominių pokyčių, suteikiančių naują pavidalą šiuolaikinėms visuomenėms ir pasaulio tvarkai, pagrindinę varomąją jėgą. Globalizacija yra galinga transformuojanti jėga sudrebinanti visuomenes, ekonomikas, valdymo ir pasaulio tvarkos institucijas. Transformalistai pabrėžia, kad globalizacija yra ilgalaikis ir prieštaringas istorinis procesas, kupinas prieštaravimų ir kuriam didelę įtaką turi konjunktūriniai faktoriai. Transformalistams svarbiausias yra įsitikinimas, kad šiuolaikinė globalizacija iš naujo formuoja ar rekonstruoja nacionalinių vyriausybių galią, funkcijas, autoritetą.Globalizacijos varančiosios jėgos, anot jų yra kombinuotos modernumo jėgos. Globalizacija formuoja valstybės galią ie pasaulio politiką. 3. Antiglobalizmas ir antiglobalistiniai judėjimai Tikriausiai šiuolaikinėje visuomenėje, nerasime išsilavinusio žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie Greenpeace , Antiglobalistus, žmones keliančius maištą prieš svarbiausius politikų susitikimus. Antiglobalistų protestų neišvengia garsūs žmonės, pvz Bilas Geitsas paragavo torto visu savo veidu.. Liublianoje antiglobalistai paleido kiaušinį su žaliais dažais į Pasaulio banko prezidentą Džeimsą Vulfensoną (James Wulfensohn). "Būna ir šitaip. Tai dar kartą patvirtina, jog mes - demokratinė visuomenė, dabar ir pas mus esama antiglobalistų", - taip pakomentavo atsitikimą Slovėnijos ministras pirmininkas Antonas Ropas (Anton Rop). Antiglobalistai yra sunerimę, nes kaip jie sako, pasaulyje nėra darbo, nėra kito pasirinkimo ir nėra „vietos kur laisvai būtų galima kvėpuoti“. Pagrindinis jų kovos tikslas yra atkreipti dėmesį į opiausia problemas, kurios kyla globalizacijos pasekoje (2 Pav.). Kas pasaulyje vyksta, didelis skurdas. Antiglobalistai, remdamiesi statistika, įrodinėja, kad skurdas pasaulyje nemažėja: turtingos išsivysčiusios valstybės ir toliau turtėja, o skurdžios ir toliau skursta. Negana to, atotrūkis tarp jų didėja. 2002 m. JTO duomenimis 20 proc. pasaulio skurstančių šalių gyventojų pajamos siekė 10 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų gaunamų pajamų vidurkio. Masiškai kertami mūsų „plaučiai“ (miškai), kasama nafta be jokių apribojimų, teršiamas oras, ir visų svarbiausia teršiamas vanduo. Antiglobalistai ir kovoja prieš visus šiuos žmoniją žudančius masinius reiškinius. Nors vieningas nuostatas turinčio antiglobalistinio judėjimo nėra ir po šiuo vardu slepiasi įvairių pažiūrų žmonės, už antiglobalistų pečių slepiasi ne viena įtakinga organizacija bei asmenybė. Antiglobalizmą palaiko mokslininkai ekologai, norintys apsaugoti pasaulį nuo galimos pražūties ir tuo pat metu norintys uždrausti genetiškai modifikuotus maisto produktus, pasisakantys prieš žmonių klonavimą. Netiesiogiai antiglobalistus palaiko ir kai kurios katalikiškos organizacijos. Lietuvoje apie antiglobalizmą imta daugiau kalbėti, kai Italijos policija Genujoje kartu su gauja antiglobalistų sulaikė ir šiaulietį keliautoją Tomuką, Apžvalgininkai pastebi vieną išskirtinį prieš globalizaciją protestuojančiųjų bruožą - jie nieko nereikalauja. Todėl kitose barikadų pusėse demonstracijas stebintys pareigūnai juos vadina tiesiog anarchistais. Apžvalgininkas Algimantas Čekuolis mano, kad antiglobalistai tiesiog siekia pasirodyti. “O kaip gi daugiau pasirodysi, jei ne mušdamasis su policija?”(3 Pav.), - klausia Čekuolis. Jis pastebi antiglobalistus naudojant senus, iš komunistinių vadovėlių perrašytus šūkius.. Įdomiausia tai, kad antglobalistai protestuojantys prieš globalizaciją patys naudojasi globalizacijos išradimais vienas, be kurio daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo yra internetas. Internete antiglobalistai rašo savo lozungus, netgi ragina atvykti į protestus ir demonstracijas. Visgi neina suprasti ar atiglobalistai kovoja už pasaulio gerovę, ar jie yra paprasčiausi „hipiai“ kovojantys neaišku su kuo, vien dėl bandos principo. Antiglobalistai per savo demonstracijas padaro labai daug žalos, tai šaliai kurioje ji vyksta. Geriausias to pavyzdys Per Ženevoje vykusį Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą akmenis svaidžiusius protestuotojus policija tramdė guminėmis kulkomis ir vandens patrankomis. Argi tai civilizuotas būdas išreikšti savo protestą. Demonstrantai, tarp kurių buvo kaukėtų jaunuolių, dažnai bandančių išprovokuoti sąmyšius, Ženevos centre per tris dienas padarė žalos už milijonus JAV dolerių. Šveicarijos policijos operacija saugumui per Eviano viršūnių susitikimą užtikrinti buvo didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo. Dar kartą pakartosiu paskutinius tri žod-ius didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo, argi tai normalu, šiuolaikiniame pasaulyje, kai turime kovoti vieni su kitais ne civlizuotomis priemonėmis, o jėga. Dažniausiai antiglobalistai, sako, kas jie kovoja prieš skurdą ir bet kokias kapitalizmo apraiškas. Nuosaikesnių pažiūrų antiglobalistai stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugą. 2002-aisiais jie aktyviau ėmė protestuoti ir prieš karines struktūras. Yra viena labai didelė problema, antiglobalistai dažniausiai protestuoja didelėmis grupėmis t.y apie 10000 žmonių, todėl protestų metu dažnai nukenčia niekuo dėti piliečiai. Nė vienas tikrųjų antiglobalistų lozungų nerodo kryptingos jų veiklos ir ateities veiksmų perspektyvų. Tačiau net ir didžiausi skeptikai sutinka, jog antiglobalistiniai judėjimai turi ideologinį bei ekonominį pagrindą. Klaidinga būtų manyti, kad idėjų naujieji antiglobalistai semiasi iš marksizmo-leninizmo klasikų veikalų. Didelę įtaką antiglobalistams turi amerikiečio Nobelio premijos laureato Džeimso Tobino mintys, kuris pasaulį nustebino originalia idėja - jis siūlė 1 proc. pasaulinio kapitalo skirti toms valstybėms, kurios tuo metu skurdo. Tai reikštų kad susidarytų 250 mlrd. suma kuri galėtų sumažinti skurdą. Aišku yra problema valstybės negali mokėti šio 1 procento, nes tai būtų labai žalinga jų ekonomikai, o kai kuriais atvejais netgi pražūtinga. Lentelių, paveikslų, galų gale darbo skyrių pavadinimai turi būti informatyvūs – turi matytis, kodėl jūs įdedate iliustraciją tekstui... todėl skyrių pavadinimams ir lentelių pavadinimams turite skirti 4-6 žodžius 3.1 Anti-JAV Antiglobalizmas jungia labai įvairų ideologinį spektrą. Pirmiausia, tai žalieji, akcentuojantys gamtos apsaugą – nuo nuosaikių, atmetančių agresiją, tarp kurių galima rasti ir prokrikščioniškų organizacijų, iki „žaliojo fašizmo Kitas sparnas – įvairios organizacijos, eksploatuojančios socialinės nelygybės temą, pradedant maoistais ir baigiant atsigavusiais neokairiaisiais. Prie jų šliejasi ir anarchistai. Ypač grėsminga, kad šis judėjimas – pačios Vakarų sistemos produktas. Šiurpiojo teroro akto autoriai – nors kilę iš Artimųjų Rytų, bet mokslus baigę Vakaruose, Europoje, ir daug metų gyvenę Europoje bei JAV. „Trečiasis pasaulis“ jau seniai yra ne už Vakarų kultūros, bet viduje. JAV lotynų amerikiečių rasės procentas jau viršijo afroamerikiečių, o baltieji tampa rasine mažuma. Paryžiaus ir kitų Prancūzijos didmiesčių priemiesčių jaunimas, daugiausia Alžyro išeiviai savo asocialiu elgesiu kelia daug rūpesčių. Visi jie išpažįsta amerikietišką gyvenimo būdą ir tuo pat metu nekenčia Amerikos. Amerika priešų turi visam pasaulyje, bet labiausiai jų nekenčia musulmonai. Teigiama, kad šiandien Prancūzijoje gyvena apie septynis milijonus musulmonų, iš kurių apie šeši milijonai yra išeiviai iš Šiaurės Afrikos valstybių. Prancūzijoje vos ne kasdien pranešama apie sulaikytus su didelėmis pinigų sumomis, ,,Al Qaedos“ teroristų tinklo brošiūromis ar tam tikromis cheminėmis medžiagomis islamo išpažinėjus. Ką tai turėtų reikšti? Visų pirma teroristų organizacija veikia globaliai tačiau kovoja prieš antiglobalizmą ir JAV vykdomą politiką. Daug islamo išpažinėjų baigia mokslus JAV ar Europoje ir kovoja prieš jas. Tarkim geriausias pavyzdys Rugsėjo 11-sios teroro aktas JAV (4pav.), kaip Organizacijos „Al Qaida“ narių, baigusių pilotų kursus JAV, pilotuojami lėktuva rėžėsi į bokštus dvynius, taip sukeldami masinę katastrofą. Iš tiesų, rugsėjo 11-osios teroro akto, gal grandioziškiausio naujaisiais laikais, scenarijuje simboliai vaidina pirmaeilį vaidmenį. Smogta buvo pirmiausia simboliams - Pasaulio prekybos centrui – globalizmo simboliui – ir Pentagonui – JAV karinės galios simboliui. Antiglobalizmas tapo viena pagrindinių žiniasklaidos temų, nors ir traktuojamų paviršutiniškai. Sveikam protui sunku suprasti, kaip žmonės baigę JAV prieš ją kovoją. Atrodo, jie išpažysta amerikietišką gyvenimo būdą, tačiau kur čia kirvis pakastas, religijoje, įsitikinimuose. Tarkime, kad ir šitam paveiskliukyje (5 Pav.) mes galime pamatyti, kaip laimingi Amerikos kariai herojai iš amerikos Disnėjaus filmukų užgrobia teritorijas, Pagrindinis jų ginklas Coca-Cola skardinės, Nike, Shell, Texaso logotipais pažymėti laivai, MacDonald logotipu pažymėtas karinis naikintuvas, vėliava Windows operacinės sistemos ženklas, Mes, matome, kai neakivaidžiai pasaulyje uzurpuoja JAV produktai. Ištikrųjų šita karikatūra atspindi JAV vaidmenį ir svarbą pasaulyje, tačiau iškyla viena didelė ir labai opi problema, kad praktiškai nė viena šalis negali išvengti JAV įtakos jų ekonomikai, dabar jau nestabdysi Nike, Microsoft, Coca-Cola prekių veržimosi į šalis. Praktiškai daugelyje šalių jau įsivyrauja tam tikras amerikonizmas. Visi geria tik Coca-Cola, avi Nike sportinius batelius, žiūri Holivudo filmus, ar tai gerai reikia patiems spresti, tačiau dėl to kartu nukenčia ir šalių ekonomikos, nes dauguma prekių yra importuojama, vietiniai gamintojai praktiškai nebeturi rinkos. Viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad be kompiuterių šiuolaikinis verslo pasaulis jau nebeįmanomas, todėl reikia pirkti brangią programinę įrangą, bei pačius kompiuterius. Tiesą sakant, pasaulio madas diktuoja JAV. Dabar Amerikos kultūra skverbiasi kasdien į mūsų gyvenimą, tai tarsi kolonizacija. „Kažkas kas nutinko praeityje - dabar nutinka kasdien“. 3.2 Anti –PPO Tūkstančiai, studentų, darbingo amžiaus žmonių susivieniję kovoje prieš pasaulio prekybos organizaciją, pasaulio banką ir pasaulio korporatyvinį elitą. Jie kovoja prieš kapitalizmą. Šiandien apie 1 milijardą potencialių darbuotojų neturi darbo. Šie antiglobalistai, kovoja prieš nedarbą ir jie mano, kad jį sukelia WTO1, WB2 ir kitos pasaulinio lygio organizacijos. Anti-PPO akcentuoja karo grėsmę, kuris gali kilti dėl naftos išteklių, toks karas gali nepaisyti jokių taisyklių. Pats svarbiausias ir garsiausias antiglobalistų pasipriešinimas prieš PPO organizaciją įvyko 1999 m. Sietle (6 Pav.). Tai buvo pati masiškiausia ir labiausiai pasaulyje nuskambėjusi demonstracija, po kurios garsiai prabilta apie antiglobalistų judėjimus. Kodėl gi antiglobalistai taip aršiai puola PPO: • Narystė PPO yra žalinga, kadangi įstojus į ją dėl išaugusios konkurencijos žlugs vietos gamintojai ir ūkininkai. • Įstojus į PPO svarbiausia rinką apginti ("konkuruoti su pigesniu importu") naudojantis visomis teisėtomis priemonėmis • Narystė PPO yra žalinga, kadangi įstojus į PPO užplūsta pigesnės ir prastos kokybės prekės • Visos šalys sutarusios laikytis vienodų prekybos taisyklių Anti-PPO judėjimas yra antras pagal gausumą po Greenpeace, tačiau jis išsiskiria savo aktyvumu ir pratikštai nepaiso jokių taisyklių bei įstatymų protesto metu. Šios pakraipos antiglobalistai dažniausiai demonstracijų metu sukelia riaušias ir padaro didžiausius nuostolius šalims kuriose demonstracijos vyksta. Ištikrųjų anti-PPO judėjimas turi gerus ketinimus, jie kovoja prirš pasaulio prekybos organizaciją dėl to, kad jinai praktiškai lemia daugelio žmonių gyvenimus,o visų didžiausia problema, kad skurdieji toliau skursta. Antiglobalistai protestuoja prieš kapitalizmą, tai judėjimo manymu yra pats didžiausias „blogis“, o didžiausia blogio palaikytoja yra PPO. Ši organizacija viską reguliuoja ji nustato muitus, prekių kainas, tai tiesiog yra monopolis. Nuo PPO įkūrimo 1995 metais. Ypač padidėjo skurdas, nedarbas, sumažėjo darbo užmokestis. „Komunizmas nėra jau toks neįmanomas ar utopinė svajonė kaip vadovaujantieji galvoja, jie nori mus tai įtikinti. Šitame globaliame pasaulyje kapitalas yra svarbiausias. 3.3 Green-peace Greenpeace susikūrė 1971metais, kai mažas laivelis plaukdamas netoli Aliaskos pamatė, kaip JAV vyriausybė atlikinėjo slaptus branduolinio ginklo bandymus. Iš to susiformavo tradicija plaukti į protesto vietas. Greenpeace nori parodyti, jog norit išgyventi reikalinga švari gamta, tai jie daro ateinančių kartų labui. Greenpeace buvo įkurta 1971-aisiais. Tai - nepriklausoma aplinkos apsaugos organizacija, savo skyrius turinti daugiau kaip 40 pasaulio šalių. Ši organizacija vienija apie 3 milijonus narių. Greenpeace egzistuoja nes reikia kažką keisti, tiesiog katastrofiškai yra užteršta gamta ir galbūt netoli ta diena, kai žemėje nebus švaraus vandens bei oro. Kenksmingos atliekos (7 Pav.) tiesiog laidojamos žemėje, niekas negalvoja apie mūsų vaikus, vaikaičius ir tolimesnes kartas. Šios organizacijos misija yra labai kilni. Mes turėtume jiems padėkoti, o ne peikti, kaip dauguma dabar daro. Greenpeace yra nevyriausybinė organizacija, korioje dalyvauja apie 40 Europos, Amerikos, Azijos šalių. Svarbiausia yra laivė, Greenpeace veiklą finansuoja šalininkai, tai juos daro nepriklausomus nuo valdžios ir kitų rėmėjų. Kaip globali organizacija, Greenpeace kuria pasaulinius tinklus, kurie kovoja prieš didžiausią pavojų mūsų planetai , bei gamtai ir aplinkai, keliančiuosius . Jie kovoja kad: • Sustabdytų klimato atšilimą • Apsaugotų miškus nuo kirtimo • Apsaugotų vandenyną • Sustabdytų genetinę inžineriją • Kad būtų atsisakoma toksinių chemikalų • Pasakytų NE branduoliniam pavojui • Kovoja prieš pramoninę ryklių žvejybą • Prieš nekontroliujamą pramoninę žvejybą • Prieš genetiškai apdorojamus produktus Šitos pakraipos anti-globalistai nori parodyti, kad visuomenė gali rinktis, ir ji yra pilnateisis šių santykių dalyvis. 4.Žymiausi antiglobalistų protestai Seattle, Washingtonas, Los Angeles, Prague, Toronto tai miestai kurie susidūrė su masiniais protestais. Šiuose miestuose vyko didžiausios demonstracijos, kuriose dalyvaudavo 10000 ir daugiau antiglobalistų. Pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo antiglobalistų protestai ir jie pasidarė labai gausūs. 2002 metų pabaigoje Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu tikėtasi maždaug 10-12 tūkstančių antiglobalistų bei jų šalininkų demonstracijų, todėl Čekijos valdžia miesto centrą įpareigojo saugoti daugiau nei dešimčiai tūkstančių policininkų. Antiglobalistai viešai protestuoja prieš ,,pasaulinio kapitalizmo atstovus“, oficialių renginių metu gatvėse kyla neramumai. Situacija Genujoje (8pav.), vykstant Didžiojo Aštuoneto valstybių vadovų susitikimui, ir Sidnėjuje vykusio Pasaulio prekybos organizacijos susitikime niekuo nesiskyrė nuo antiglobalistų surengto protesto mitingo Florencijoje, skirto atkreipti žmonijos dėmesį į galimą karinį konfliktą Irake . Nevyriausybinių organizacijų protestai prieš globalizaciją, Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulinės prekybos organizacijos vykdomą politiką vyko 1999 metais Sietle (JAV), 2003 metais - Vašingtone, Davose (Šveicarija), Melburne (Australija) ir paskutinį kartą - 2003 metų rugsėjį Prahoje per Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo metinį susirinkimą. Prahoje rugsėjo 18-30 dienomis nevyriausybinių organizacijų atstovai iš viso pasaulio rengė seminarus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitokias protesto akcijas, siekdami informuoti pasaulio visuomenę apie Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo veiklos neigiamus padarinius atskirų šalių bendruomenėms, neigiamą tų institucijų poveikį aplinkai, socialinei rūpybai, ekonomikos plėtrai. Naujausias antiglobalistų protestas buvo Lenkijos sostinėje Varšuvoje 2004 balandžio 29 dieną. Antiglobalistai reikškė protestą prieš Europos Sąjungos (ES) plėtros išvakarėse surengtą Europos ekonomikos forumą. Buvo prognozuojama kad į protestą susirinks apie 15000 antiglobalistų. Protestuotojai, daugiausia jauni žmonės, nešė juodos ir raudonos spalvų vėliavas bei didelius plakatus su užrašais: "Ne - Irako okupacijai", "Neliekite kraujo dėl naftos", "Nutraukite pasaulinį terorizmą", "Kapitalizmas žudo, nužudykime kapitalizmą", "Kapitalizmas - kanibalizmas". Išvados: Antiglobalistai kovoja už mūsų visų gerovę, jie stengiasi parodyti visas problemas, kurių žmonija nemato, ar bent jau nesusimąsto. Skurdas, užterštas oras, vanduo, įvairios nepagydomos ligos. Žemė yra visų mūsų namai. Todėl mes turėtume kartu stengtis kovoti su mums opiomis problemos. Vien jau tas faktas, kad JAV nepasirašė konvencijos dėl šiltnamio efekto sumažinimo verčia mus susimąstyti, argi jau tokia sava kaip atrodo. Daugeliui iš mūsų ši šalis svajonių išsipildymo kraštas, bet ar mes susimąstome, kad jie suvartoja apie 60-70 % visų pasaulio gėrybių, dėl ko tik trečdalis pasaulio piliečių turi ką valgyti ir gerti? Antiglobalistai kovoja už tai, kad pasaulyje būtų kuo daugiau laimigų žmonių. Daugeliui jų metodai nėra priimtini, nes protestuodami jie tarsi pasiunta ir pasidaro labai įžūlūs, dėl to nukenčia daug nekaltų žmonių, bei šalys patiria didelius nuostolius. Manau, kaip tik dėl to žmonės ir nesigilina į antiglobalistų veiklą, nes jie tiesiog, laiko juo nusikaltėliais norinčiais dėmesio. Kovoje su skurdu, nešvara, ligomis mums gali padėti pasaulyje vyraujantis globalizacijos procesas. A. Giddensas pažymi, kad globalizacija yra procesas kurio metu lygybė tarp vyrų ir moterų tampa visuotinai pripažinta. Pirmiausia mums reikia suprasti, kad visi žmogūs yra lygūs. Tai reikštų, kad mes visų pirma geriau gyvendami gerbsime kitus ir padėsi vargstantiems kovoti su skurdu. Galbūt ateis visuotinė lygybė, ar bent jau kada nors žemėje visi bus sotūs, laimingi ir gyvens taikoje. Literatūros sąrašas: 1. BAUMAN, Zygmunt. Globalizacija pasekmės žmogui. Vilnius : Spauda, 2002. ISBN 9986-751-51-9 2. HELD, David, McGREW Anthony, GOLDBLATT David, PERRATON Jonathan. Globaliniai polyčiai : politika, ekonomika ir kultūra. Vilnius: Margi raštai,2002. ISBN 9986-09-242-6 3. BARCH, Heiner. BORNER, Ulrich. BRUNNER, Horst. RICHTER, Dieter. SAUPE, Gabriele. WIESEMULLER, Winfried. Globalinės problemos. Vilnius: Spindulys, 1998. ISBN 9986-508-91-6. 4. LEGRAIN, Philippe. Open World:/ The Truth about globalisation. London: Abacus, 2002. ISBN 0-349-11529-X 5. KLEIN, Naomi. Fenches and Windows. Disatches from the front lines of the globalisation debate. Fulham: Flamingo, 2002. ISBN 0-007150474. 6. Slovėnijoje į Pasaulio banko prezidentą mestas kiaušinis [interaktyvus].[Žiūrėta 2004 kovo 17]. Priega per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!