Mokslo globalizacija XXI amžiuje

6. IŠVADOS.....................................................................................................................................13
1. ĮVADAS
Amžių sandūroje žmonija įžengė į naują raidos etapą, kuris apibūdinamas kaip globalizacija. Nors globalizacija aprėpia ne tik ekonomiką, bet ir mokslą, švietimą, technologijas, kultūrą bei valdymą, tai nėra naujas reiškinys, tačiau dabartinėje eroje įgauna išskirtinį „bruožą“. Vykstant globalinėms permainoms valstybės ir visuomenės ieško naujų būdų savo egzistencijai užtikrinti ir gerovei palaikyti, o naujos rinkos, naujos technologijos, nauji dalyviai bei naujos taisyklės kaip niekada anksčiau stipriau bei greičiau susieja viso pasaulio sritis. Vykstant ekonominei globalizacijai, neišvengiama pasaulio mokslo ir technologijų integracija. Šalies mokslo institucijos priverstos kasmet vis intensyviau dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose.
Šio referato tikslas yra aprašyti mokslo globalizacijos esmę XXI amžiuje. Pagrindiniai išsikelti tikslai yra šie: 1) nusakyti nacionalinio mokslo esmę; 2) apžvelgti mokslo internacionalizaciją XX amžiuje bei mokslo globalizacijos esmę; 3) aprašyti Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą mokslo globalizacijoje.
Tikslui pasiekti bus pasitelkta knygos „Globalizacija: taikos kultūra, žinių visuomenė, tolerancija“, „Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga“, vienas iš „Mokslo Lietuvos“ žurnalo numerių bei medžiaga, rasta internete.
2. NACIONALINIO MOKSLO ESMĖ
Lietuvos mokslo ir studijų sistema per pastaruosius dešimt nepriklausomybės metų buvo pertvarkoma tenkinti savarankiškos valstybės poreikius. Pertvarkant mokslo ir studijų sistemą radikalių politinių, ekonominių ir socialinių permainų laikotarpiu siekta išsaugoti paveldėtą gana aukštą mokslo potencialą ir užtikrinti kuo autonomiškesnį sistemos funkcionavimą, įtvirtinti mokslininkų akademinę laisvę ir atsakomybę.
Dabar mokslinių tyrimų ir auštojo mokslo sistema susideda iš: penkiolikos valstybinių ir keturių nevalstybinių universitetinio tipo aukštųjų mokyklų, turinčių apie 100 tūkst. studentų (2000, 2001 m. m.), keturių valstybinių ir trijų nevalstybinių kolegijų ir dvidešimt devynių valstybinių mokslo tiriamųjų institutų bei per dvidešimt smulkesnių valstybinių mokslo tiriamųjų įstaigų. Daugelis iš šių institucijų priklauso Švietimo ir mokslo ministerijos reguliavimo sričiai. Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei talkina Lietuvos mokslo taryba. Aukštosioms mokykloms atstovauja Rektorių konferencija, valstybiniams mokslo institutams - direktorių konferencija, veikia nepriklausomas Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Mokslo ir studijų eksperto funkcija numatyta ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!