Gimdos nusileidimas

Ligos apibūdinimas Sutrikus laikomajai sistemai, garantuojančiai normalią dubens organų padėtį, gimda, makštis ir šalia jos mažajame dubenyje esantys organai: tiesioji žarna, šlapimo pūslė bei šlaplė, gali slinktis žemyn. Makšties siena, gimda nusileidžia, priartėja prie lytinio plyšio ir pro jį išlenda (prolapsas). Kai dubens organai pasislenka žemyn dar labiau, pro lytinį plyšį palaipsniui išvirsta visa makštis (2.20 pav.). Dubens organų prolapsas nustatomas 12–30 proc. visų kelis sykius gimdžiusių moterų bei 2 proc. negimdžiusių moterų.     Terminija. Kai slenka gimdos kaklelis, gimdos kūnas ar likusi po gimdos pašalinimo makšties bigė, diagnozuojamas gimdos kaklelio, kūno ar makšties nusileidimas arba iškritimas (descensus seu prolapsus cervicis uteri, uteri, vaginae). Kai slenka priekinė makšties siena ir šlapimo pūslė ar šlapimo pūslė bei šlaplė, diagnozuojama cistocelė ar cistouretrocelė. Kai kartu su tiesiąja žarna slenka užpakalinė makšties siena, nustatoma rektocelė. Enterocelė formuojasi pilvaplėvei su žarnų kilpomis slenkant tarp makšties ir tiesiosios žarnos ar šlapimo pūslės. Gimdos iškritimas klasifikuojamas laipsniais (2.20 pav.). Patologijos sunkumą dažniausiai pasiseka nustatyti, pacientei stipriai stanginantis.   Ligos priežastys ir rizikos veiksniai Rizikos veiksniai: • gimdymas; • menopauzė; • kosulys ir stanginimasis; • įgimta jungiamojo audinio patologija; • amžius; • operacijos; • gyvensena; • rasė.   Ligos simptomai ir požymiai Anamnezė: • „darinio“ išlindimas pro lytinį plyšį; • tempimo pojūtis; • šlapimo nelaikymas; • negalėjimas pasišlapinti; • sunkus tuštinimasis; • skausmas kryžkaulio srityje, praeinantis pagulėjus; • skausmingi ar nemalonūs lytiniai santykiai; • kraujavimas dėl išopėjusios makšties gleivinės. Simptomai pasireiškia moteriai būnat vertikalioje padėtyje, paūmėja ilgai stovint, kostint ar stanginantis. Dubens organų nusileidimas gali būti ir besimptomis. Ligos diagnostika Objektyvus tyrimas. Pirmiausia ginekologo kėdėje apžiūrima tarpvietės, lyties organų oda ir gleivinė (pigmentacija, iššutimai, išopėjimai). Pacientei stipriai stanginantis, nustatoma žemiausiai esančio makšties ar gimdos kaklelio taško padėtis (negalima makšties plėsti nei pirštais, nei instrumentais). Vėliau makštis ir gimdos kaklelis išplečiami skėtikliais ir apžiūrimi. Pagal POP-Q sistemą įvertinami taškai ir atstumai. Svarbu apžiūrėti ir dubens diafragmos raumenis, gimdą, kiaušintakius, kiaušides, ištirti varputės, tiesiosios žarnos refleksus, atliktini mėginiai, kurie padėtų nustatyti šlapimo nelaikymą.   Kiti tyrimai. Jei įtariama šlapimo takų infekcija, paimama šlapimo pasėliui iš vidurinės šlapimo porcijos.   Ligos gydymas Pagrindinės gydymo priemonės: • Gyvensenos keitimas: kūno masės mažinimas, metimas rūkyti. • Bendrosios priemonės: dubens organų iškritimą skatinančių būklių, pvz., LOPL, astmos, vidurių užkietėjimo, menopauzės siptomų, atrofinio vaginito, gydymas. • Fizioterapija: pasitarus su fizioterapeutu, parenkami pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis. • Žiediniai pesarai (2.21 pav.) skiriami, jei pacientė atsisako chirurginio gydymo, bet turi nusiskundimų arba yra laiko iki numatyto chirurginio gydymo. Žiediniai pesarai keičiami kas 4–6 mėnesius. Jei žiedinis pesaras nepadeda, naudojamas užtvarinis pesaras (angl. shelf pessaries).       • Chirurginis gydymas. Operacijos atliekamos, jei moterys joms ryžtasi arba: - simptomai sunkūs ir/ar - yra šlapimo nelaikymas, ir/ar - dažnos šlapimo takų infekcijos. Įsidėmėtina, kad dažnai operacija nepašalina dubens organų slinkimo žemyn priežasties, nes sutvarkyti anatominiai pokyčiai gali atsinaujinti arba, pataisius vieną defektą, naujoje vietoje gali atsirasti kitas. Pagrindiniai chirurginio gydymo būdai: • Priekinė ar užpakalinė kolporafija (priekinės ar užpakalinės makšties sienelių įplėšų susiuvimas). • Makšties sienelių susiuvimas. • Histerektomija (pro makštį ar pilvo sieną). • Mančesterio operacija, kai pašalinamas gimdos kaklelis ir susiuvami pagrindiniai gimdos kaklelio raiščiai. • Gimdos pakėlimas ir tvirtinimas prie kryžkaulio sintetiniu tinkleliu ir kt. Iš knygos "Moterų ligos" Įvadas Moters dubens organų nusileidimas – tai būklė, kai įvairios, dubens organus palaikančiąją sistemą sudarančios anatominės struktūros: raiščiai, raumenys, kraujagyslių ir nervų skaidulų junginys praranda gebėjimą palaikyti juos reikiamoje padėtyje. Iškristi gali vienas ar daugiau dubens organų: gimda, makštis, šlapimo pūslė ar tiesioji žarna (1, 2). Diagnozė nustatoma apžiūrėjus moters tarpvietę ir lyties organus. Pasaulinės literatūros duomenimis, ši patologija pasitaiko 11,1 proc. moterų (3). Su amžiumi dubens organų nusileidimo ir su tuo susijusio šlapimo nelaikymo ar susilaikymo rizika didėja. Moterų dubens organų nusileidimas yra gana dažna patologija, tačiau skirtingose šalyse paplitimas skiriasi nežymiai: JAV ši patologija vargina iki 24 proc. moterų, Jungtinėje Karalystėje – 20 proc. (4). Atskirai dubens organų nusileidimo paplitimas Lietuvoje nebuvo tirtas, tačiau žinoma, kad šlapimo nelaikymo paplitimas tarp Kauno miesto 50–70 metų moterų yra iki 42 proc. (5, 6). Dubens organų nusileidimo etiologija yra sudėtinga ir multifaktorinė. Tokie veiksniai kaip vyresnis amžius, nėštumai, gimdymai, įgimtos ar įgytos jungiamojo audinio anomalijos, anksčiau atliktos gimdos pašalinimo operacijos, nutukimas, vidurių užkietėjimas, menopauzė, lėtinis kosulys bei veiksniai, susiję su intraabdominalinio spaudimo padidėjimu, didina dubens organų nusileidimo riziką (7). Esant dubens organų nusileidimui, moteris nuolat jaučia diskomfortą dėl iškrentančio per lytinį plyšį „darinio“, kartu dažnai atsiranda fizinio krūvio šlapimo nelaikymas arba šlapimo susilaikymas. Gali varginti skausmas, tempimas pilvo apačioje, skausmingi ir nemalonūs lytiniai santykiai. Yra moterų, kurios dėl šios patologijos skundų neturi, tokiu atveju chirurginio gydymo nereikia. Kai chirurginis gydymas negalimas, skiriamas mechaninis gydymas makšties žiedais ar pesarais (8). Kartais esant I–II stadijos dubens organų nusileidimui pagal POP-Q (angl. Pelvic Organ Prolapse Quantification) sistemą (9, 10), skiriama mankšta, Kėgelio pratimai (8, 5). III–IV stadijos dubens organų nusileidimas gydomas chirurginiu būdu, atliekant gimdos ar makšties pakėlimo operacijas, makšties plastines operacijas, siaurinant makštį ar šalinant gimdą (2). Chirurginio gydymo tikslas – atkurti normalią makšties ir gimdos anatomiją, užtikrinti normalų šlapinimąsi, tuštinimąsi bei lytinę funkciją (8). Moterų šlapimo nelaikymui gydyti auksinis standartas ilgą laiką buvo Burch’o operacija, šiuo metu jis yra TVT ir TVT-O (11–13). Dubens organų nusileidimo chirurginio gydymo auksinio standarto kol kas nėra. Ligos atkrytis yra viena aktualiausių problemų. Ligos atkrytis atsiranda praėjus 2–5 metams po buvusios operacijos, tai pasitaiko apie 5–20 proc. moterų (3). Dubens organų nusileidimo gydomosios operacijos yra labai įvairios, jų metodai priklauso nuo dubens organų nusileidimo laipsnio, moters amžiaus. Jaunesnėms pacientėms, gyvenančioms aktyvų lytinį gyvenimą ir dar neapsisprendusioms, ar planuos nėštumą, atliekamos tausojamosios makšties plastinės operacijos ir išsaugoma gimda. Vyresnio amžiaus moterims dažniausiai pašalinama gimda (vagininiu būdu). Senyvo amžiaus moterims, negyvenančioms lytinio gyvenimo, užsiuvama makštis (5). Esant ligos atkryčiui ar slenkant makščiai po gimdos pašalinimo operacijos, atliekamos laparotominės ar laparoskopinės makšties fiksavimo prie kryžkaulio operacijos, naudojant sintetinį tinklelį ar be jo (14). Šiuolaikinėje chirurginėje uroginekologijoje vyrauja minimaliai invazinės chirurgijos metodai. Daugelyje Europos ir pasaulio klinikų dubens organų nusileidimas ir slinkimas gydomas atliekant minimaliai invazines operacijas (8). Būtent tai paskatino įvertinti KMUK Ginekologijos skyriuje atliekamų minimaliai invazinių procedūrų naudą ir riziką ir palyginti jas su įprastomis chirurginėmis operacijomis. Tyrimo medžiaga ir metodai Atlikta 2003–2007 m. KMUK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje padarytų dubens organų nusileidimo operacijų retrospektyvioji analizė. Įvertintos operacijų metodikos, vidutinė operacijų trukmė, netekto kraujo kiekis, gydymo stacionare trukmė bei pooperacinės komplikacijos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinės įrangos paketą SPSS 12.00. Duomenų skirtumai statistiškai reikšmingi, kai p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!