Neuromokslai

Neuronas – nervinio tinklo vienetas. Pirmą kart pamatytas Jan Evangelista Purkinje 1837.
Neuromokslų pradininkas Santiago Ramon y Cajal. Vieną ląstelę dažydavo sidbaro kristalais, kad galėtų pamatyti vaizdą.
Neuronai - nervinės ląstelės sudaryti iš kūno (somos), kuriame yra branduolys ir saugoma genetinė informacija, aksono atauga, dendritų ataugos (jie trumpesni už aksoną) mielinio dangalo ir sanapsinių jungčių.
Dendritai gaudo informaciją iš aplinkos ir sunčia ją į kūna integravimui. Jeigu ji svarbi, ji perduodama per aksoną iki presinapsinių galūnėlių į kitus neuronus. Dendritai šakodamiesi sudaro dendritų medį. Šis medis labau padidina neurono receptorių lauką.
Aksonas prasideda iš aksoninės kalvelės. Gale jis dalijasi į plonas šakeles, kurios sudaro kontaktus – sinapses su kitais neuronais.
• Aksonas standartiškai ląstelė būna viena, o dendritų daug.
• Aksonas didžiaja dalimi būną ilgesnis negu dendritai.
• Aksonai yra izoliuoti mielinio dangalais.
NEURONAS - skiriasi nuo kitų ląstelių, kad turi savo ataugas (dendritus ir aksoną)
Žmogaus smegenyse yra apie 100 - 150 milijardų neuronų.
Nesvarbu, kokio tipo neuronas, jame galima išskirti keturias zonas susijusias su jo funkcijomis: Įėjimo, integravimo, perdavimo, išėjimo
Tipinio neurono funkcijos:
1) Jutimas (DENDRITAI)
2) Integravimas (KŪNELIS)
3) Signalo generavimas ir siuntimas (AKSONAS)
4) signalo perdavimas (SINAPSĖS)
Neuronas sudarytas iš:
Be nervinių ląstelių (neruonų) nervų sistema sudaryta ir iš glijos ląstelių.
Jos dominuoja galvos smegenyse. Priešingai nei neuronai, glijos ląstelės gaminamos viso gyvenimo metu. Jų 10 kartų daugiau nei neuronų.
Jos atlieka atraminę funkciją, suformuoja neuronams tinkamą aplinką bei apsaugo nuo aplinkos (atlieka izoliacijos formavimo funkciją )
Dar – padeda neuornams gauti maisto medžiagas (astrocitai) taip pat jas pašalinti.
Jeigu sutrinka glijos ląstelių dauginimasis smegenyse gali praėti formuotis smegenų navikai (gliomos)
Oligodendrocitai – atlieka aksonų mielinizaciją (izoliaciją) centrinėje nervų sistemoje. Mielinizacija padeda informacijos sklidimui.
Astrocitai dalyvauja nervinio signalo perdavime ir formuoja smegenų barjerą (tam, kad taip pat nebūtų išleidžiamos tam tikros medžiagos iš kraujotakos į smegenis.)
Glijos ląstelės suformuoja mielinio dangalus apie aksonus.
Aksonais keliaujanti informacija vadinama elektriniu impulsu.
Ląstelė niekada nebūna neutrali. Ląstelei esant ramybės būsėnoje, abipus membranos nusistovi tam tikras...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!