Kaip skirstomi mikroorganizmai, mikrobiologijos šakos, mikrobiologijos istorijos raidos etapai
Mikrobiologija (gr. Micros – mažas+ logos – mokslas) – mokslas, nagrinėjantis labai mažus, plika akimi nematomus gyvus organizmus, kurių dydis matuojamas mikrometrais (mkm – tūkstantoji milimetro dalis) ir nanometrais – (nm – milijoninė milimetro dalis).
Mikroorganizmai yra skirstomi į saprofitus,kurie sudaro normaliąją žmogaus mikroflorą, dalyvauja medžiagų apykaitoje ir patogenus, kurie sukelia įvairias infekcines ligas. Be to dar yra santykinai patogeniniai mikroorganizmai, kurie susidarius tam tikroms sąlygoms gali sukelti ligas.
Medicinos mikrobiologija tiria mikroorganizmus, sukeliančius žmogaus ligas ir procesus, vykstančius makroorganizme, patekus į jį patogenams, ieško priemonių kaip įveikti infekcines ligas.
Tai, kad pasaulyje yra infekcinių ligų, kad jos yra užkrečiamos, buvo žinoma dar prieš mūsų erą. Jau senovės Graikijoje, Romoje žinojo, kad reikia plauti rankas, laikytis higienos įgūdžių. Medicinos tėvas Hipokratas teigė, kad ligas sukelia ore pūvančios medžiagos “miazmos”. XVI amžiuje italų gydytojas Frakastoras paskelbė – ligonių išskyrose yra kontagijų – gyvo užkrato, tačiau įrodyti to negalėjo.
Tik XVII amžiuje buvo atrastas paslaptingas mikroorganizmų pasaulis. Olandų pirklys A. Levenhukas vandens laše ir kituose skysčiuose, dantų apnaše pamatė gyvus organizmus, kuriuos pavadino “žvėriukais”. A. Levenhukas ne tik stebėjo mikroorganizmus ir juos kruopsčiai nupiešė, bet ir 1695 m. išleido knygą “Antonio Levenhuko atskleistos gamtos paslaptys”. Nuo A. Levenhuko atradimo prasidėjo morfologinis periodas, kurio metu mokslininkai nesidomėjo kitomis mikroorganizmų savybėmis. Tik pažangiausi tų laikų mokslininkai galvojo, kad A. Levenhuko atrastieji mikroorganizmai gali sukelti ligas
1796 m. Eduardas Dženeris įrodė, kad žmonės, kuriems įskiepijami karvių raupai, apsaugomi nuo tikrųjų raupų. Tačiau Dženerio atradimas buvo praktinio pobūdžio, jo esmė liko neaiški iki L. Pastero darbų.
Fiziologinių tyrimų etapas (XIX a. II pusė – XX a. pradžia)
• L. Pasteras (1822-1895):
1. Ištyrė rūgimo bei puvimo procesus ir įrodė, kad juos sukelia anaerobiniai mikroorganizmai;
2. Iškėlė mintį, kad yra patogeniniai mikroorganizmai, surado vištų choleros sukėlėjus;
3. Teigė, kad mikroorganizmai būdami nepalankiomis sąlygomis praranda savybę sukelti ligą;
4. Tapo vakcinos gamybos pradininku – sukūrė infekcinių ligų profilaktikos metodą,...
Šį darbą sudaro 3393 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!