Biopsinės medžiagos skubiam tyrimui parengimo metodai pjovimas, fiksavimas, dažymas, kriotomų principai

Biopsinė medžiaga skubiam tyrimui parengiama naudojant šaldomųjų pjūvių techniką, kai mikropreparatų gamybai galima skirti 15-20 minučių arba kai norima išsaugoti nepakitusias tam tikras audinio struktūras. Tuomet, kai svarbus mikropreparatų paruošimo laikas, šaldomųjų pjūvių techniką galima taikyti tiek fiksuotiems, tiek nefiksuotiems audiniams. Tačiau norint išsaugoti kuo mažiau pakitusius mėginius, reikia šaldyti tik nefiksuotus ir parafinine technika neparuoštus tiriamosios medžiagos mėginius.
Šaldomųjų pjūvių technika dažnai taikoma riebaliniam audiniui išryškinti, nes jeigu bus naudojama įprasta parafininė technika, jų tirpikliai gali ištirpinti daugumą riebalų.
Biopsijos ar operacijos metu gauta nefiksuota histologinė medžiaga ar jos dalis yra preparuojama, atliekant skersinius pjūvius. Radus įtartiną ar navikinį židinį, atliekami histologiniai, dažniausiai 5 mikronų pjūviai kriostatu, kurie, nudažius hematoksilino – eozino dažymo būdu, mikroskopuojami ir nustatoma preliminari morfologinė diagnozė.
Darbo tikslas – susipažinti ir įsisavinti biopsinės medžiagos parengimo skubiam tyrimui metodus.
1. Išanalizuoti pjūvių technikos ir kriostato principus.
2. Išsiaiškinti, nuo ko priklauso pjūvių paruošimo kokybė.
3. Susipažinti su užšaldymui naudojamomis medžiagomis.
4. Aptarti pjūvių fiksavimo metodus.
5. Susipažinti su greitu audinių dažymo metodu.
1. BIOPSINĖS MEDŽIAGOS PJOVIMAS KRIOSTATU
Dažniausiai audiniai šaldomi ir pjaunami kriostatu. Tai įrenginys, kuriame tiksliai reguliuojama mėginio ir pjovimo peilio temperatūra. Šaldomųjų pjūvių technikos principas gana paprastas: audinyje esantis vanduo šaldymo metu virsta ledu. Ledas šaldant audinius atlieka tokią pačią funkciją kaip ir audinius tvirtinančios medžiagos – kietina audinius. Susiformavę ledo kristalai trukdo ne visiems tyrimams. Pavyzdžiui, esant skubiai diagnostikai ledo kristalai netrukdo, tačiau raumeninio audinio tyrimuose jie turi didelę reikšmę – ardo raumenų skaidulas, formuodami audinyje įvairaus dydžio ertmes. Ledo kristalų pažeisti raumeniniai audiniai gali klaidinti tyrėją, o dėl to galima klaidinga diagnostika.
Šaldant audinius, mėginių kietumą galima lengvai reguliuoti keičiant temperatūros režimus. Žemesnėje temperatūroje formuojami kietesni mėginių blokai, aukštesnėje – minkštesni. Taip pat skiriasi fiksuotų ir nefiksuotų audinių šaldymo temperatūra. Fiksuotuose audiniuose yra daugiau vandens, todėl jų šaldymui ir pjaustymui naudojama gana aukšta – apie 10˚C temperatūra, o nefiksuotų mėginių šaldymui tinkamiausia -25˚C...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!