Gera medžiaga apie Jurgį Savickį

Kultūrinis kontekstas.
Modernizmas - krizės menas - kūryba, maištaujanti prieš praeities meno taisykles ir atspindinti nepastovią, kintančią šiuolaikinę tikrovę, suskilusį dabarties žmogaus pasaulį, išsakanti šiam žmogui būdingas vienatvės, nerimo, vertybių praradimo jausenas.
Iki modernizmo laikų žmogų supančios aplinkos reikšmės būdavo daugiau ar mažiau žinomos, o modernus žvilgsnis į pasaulį yra nuolatos klausiantis - reikia stebimą dalyką perprasti, atidžiai įsižiūrėti.
Žmogaus dvasinė krizė - pagrindinė situacija, ekspresionistų aiškinama individo nereikšmingumu masinės industrializacijos ir pasaulinių karų epochoje.
Dramatizmas.
Savotiškas romantikų genijaus pakartojimas, nes veikėjas individualistas, nuolat įsitempęs, konfliktiškas: ignoruojantis, nesitaikstantis su visuomenėje galiojančiomis elgesio taisyklėmis, moralės normomis arba trokštantis atsinaujinti ir metantis iššūkį visuomenės dvasiniam menkumui, banaliems, materialiems poreikiams.
Santykis su laiku.
Akcentuojamas pašėlęs gyvenimo tempas, todėl nebėra kada grįžti, sukiotis atgal į praeitį, atsisakoma gyventi pagal senąsias tradicijas.
Žmogaus gyvenimas nėra istoriškas (susijęs su tautos istorija ar giminės praeitimi), gyvenama čia ir dabar.
Santykis su aplinka.
Erdvė neregėtai plati (visas pasaulis).
Kuriami chaoso, apvirtusio, deformuoto pasaulio vaizdai.
Kiti estetikos principai.
Ekspresionistai atmetė realizmo šalininkų (kurie tik kopijavo tikrovę), impresionistų (kuriems svarbiausias akimirkos įspūdis) meną ir savo kūryboje pabrėžė žmogaus nerimą, kylantį dėl vidinio (sąmonės, idealo) ir išorinio pasaulio neatitikimo.
Daugelį kūrybos temų lėmė didėjantis miesto ir kaimo kontrastas (pvz., tyla ir nuolatinis šurmulys, triukšmas), technikos ir mokslo pažanga, greitėjantis gyvenimo tempas, žiniasklaidos įtaka visuomenei ir pan. bei šios civilizacijos nešamo blogio kritika: žmogaus atotrūkio nuo gamtos (tai yra nudvasintos gamtos), kurią užgožė akmeninė, šurmulinga miesto kasdienybė; žmogaus vidinis suskilimo (veidmainystės); susvetimėjimo, vienatvės; materialumo pirmenybės prieš dvasingumą (pvz., šaipėsi iš sočių ir savimi patenkintų miestiečių, kurie po išoriniu puošnumu (kauke) dažnai slėpė asmenybės nuosmukį), nuobodžiavimo, baimės dėl artėjančios katastrofos nuojautos.
Matydami žmonių moralinę krizę, nujausdami artėjančią katastrofą, gyvenimą suvokė kaip šiurpią komediją, todėl dažnai jį vaizdavo groteskiškai: mėgo juodą ir raudoną spalvas; dažni cirko, baleto, artistų, marionečių motyvai; į miestą žvelgė metaforiškai, kaip į pražūtį nešantį pragarą, kuris vilioja žmones savo judrumu, greitai kintančiu gyvenimu, laisve kūrybai;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!