Gamtos grožio poetizavimas Lietuvos rašytojų literatūroje

Vienas garsiausių švietimo amžiaus rašytojas J. V. Gėtė yra pasakęs: „Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas.“ Būdamas gamtoje žmogus atsiduria grožio ir gyvybės pasaulyje. Ji nutildo kasdienius žmogaus rūpesčius, nerimą, jos grožybės pripildo sielą nepakartojamais jausmais, jos gyvenimo ritmas padeda nepasiduoti, skatina nepasiduoti. Todėl gamtoje žmogus patiria būties grožį ir pilnatvę. Gamtos grožį poetizavo daugelis Lietuvos rašytojų. Tačiau XIX a. viduryje kūręs rašytojas A. Baranauskas poemoje ,,Anykščių šilelis“ vaizduoja mišką, kurio tikrovėje nebėra, kuris gyvuoja tik žmogaus mintyse.
Pirmasis matematikos tyrinėtojas lietuvis A. Baranauskas poemą ,,Anykščių šilelis“ parašė per dvejas vasaros atostogas Anykščiuose. Kūrinį sudaro dvi dalys, o vienoje jų – vaizduojamas buvusio, dabar jau iškirsto miško gyvybingumas, gamtos grožis bei jos galia žmogui. Nors miškas nusiaubtas ir poemos subjektas išsigandęs stebisi dėl prarasto grožio, tačiau jo mintyse gamta vis dar pasakiška, atgiję medžiai žaliuoja ir ošia. Eilėse ypatingai pabrėžiamas nuostabios gamtos kvapas, liksiantis žmogaus širdyje amžinai: ,,Vis kitoki kvepalai: kaip vėjelis dvelksi,/ Kožno karto kitokiu kvapu užsivelgsi.“, ,,Ai siaudžia gražiai miškas, netil kėpia gardžiai“. Taip pat gamtos grožis poetizuojamas įasmeninant miško gyvūnus, vėją. Vėjui papūtus miške prasiskverbia gyvybė: ,,Kas ten šlama? - Ė vėju papūstas lapelis“, ,,Kas ten...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!