Gamtos vaidmuo Lietuvos rašytojų kūryboje

Skirtingose epochose neretas Lietuvių rašytojas daug dėmesio skirdavo aplinkos, gamtos vaizdavimui ir stengdavosi detaliai bei vaizdingai tai aprašyti. Tačiau šis vaizdavimas nebūtinai buvo vienodas – skirtingais laikotarpiais žmogus aukštino šiek tiek kitokias vertybes, užsiėmė vis kitokia veikla. Šiuos skirtumus galima pastebėti Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus odėje „Pauliui Kozlovijui“.
Kristijonas Donelaitis – lietuvių grožinės literatūros pradininkas, kilęs iš Mažosios Lietuvos. Jo parašytoje epinėje poemoje „Metai“ yra aptariamas ne tik vargingas Lietuvių gyvenimas, jų darbai ar lietuvybės išsaugojimo butinybė, tačiau ir ryšys tarp gamtos ir žmogaus. Čia gamta atlieka pamokomąjį vaidmenį. Poetas gime XVIII a. pirmojoje pusėje, kai lietuviai gyveno dviejose valstybėse - Vokietijos imperijoje bei Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Susiklosčius tokioms istorinėms aplinkybėms Lietuvoje ėmė ryškėti nutautėjimo problema. Beismokydamas Karaliaučiuje Donelaitis susipažino su tarp liuteronų populiarėjančiu pietizmo judėjimu. Pietistai skatino žmones gyventi kukliai, saikingai, kėlė aktyvaus religinio gyvenimo, moralinio tobulėjimo idėjas, rūpinosi švietimu. Šios pažiūros turėjo didelės įtakos Donelaičio kūryboje, nes matydamas sunkią Lietuvos padėtį jis pradeda rašyti kūrinį, kuriame ir kelia prigimtinės žmonių lygybės idėją, aukština darbą, dorą, žadina būrų tautinę savimonę. Šie aspektai paliečiami aprašant kasdienius darbus, šventes. Tačiau ypatingas dėmesys skiriamas gamtos aprašymui. Vien pirmojoje poemos dalyje „Pavasario linksmybės“ pastebimas kupinas vilties ir šviesus atgimstančios gamtos vaizdas. Žmogaus gyvenimas vaizduojamas pasitelkiant alegorines figūras. Šiuo atveju – gandrus. Gandrai, grįžę po žiemos randa savo namus apgriuvusius ir iškart puola juos taisyti. Darbas sunkus, tačiau paukščiai vertina tai, ką turi. Pesonifikacijų vartojimas leidžia poetui aprašyti sunkų žmogaus darbą: „Vyrs tuojaus žagarų budavonei parnešė glėbį; / O gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė.“ Tokiu būdu gamta skatina žmogų atsigręžti į dvasinį pasaulį, vertinti tai, ką turi, sunkiai dirbti ir būti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!