Gamta lietuvių literatūroje (Baranauskas, Maironis, Krivickas)

Kaip kartą yra pasakęs XIX a. tapytojas Van Gogas ,,Aš turiu gamtą, meną ir poeziją, ir jei tai nėra pilnatvė, tai kas tuomet yra pilnatvė?“. Žmogus per visą savo gyvenimą stengiasi atrasti tai, kas jam suteiktų palaimą. Jam, kaip mažai gamtos kūrinijos dalelei, tai padaryti padeda pati gamta. Ji gali tapti vidinio žmogaus pasaulio atspindžiu, artima jo drauge ir netgi simboliu, vienijančiu tautą. Menininkai nuo pat Antikos laikų stengiasi užfiksuoti šį glaudų gamtos ir žmogaus ryšį įvairiuose meno kūriniuose. Ne išimtis ir lietuvių kūrėjai: Antanas Baranauskas, Maironis, Bronius Krivickas.
Vienas iš autorių, savo kūryboje įprasminęs glaudų žmogaus ir gamtos ryšį – XIX a. romantizmo poetas, katalikų dvasininkas Antanas Baranauskas. Kūrybiniais gabumais pasižymėjęs nuo mažens, iš pradžių kūrė eilėraščius lenkų kalba. Tai lėmė tuometinė visuomenės nuostata, jog lenkų – bajorų kalba, yra pranašesnė, turtingesnė ir skirta literatūros kūriniams įamžinti. Atvirkščiai nei lietuvių, kuri, anot bajorų, yra skirta kalbėtis tik genant gyvulius. Įstojęs į Varnių seminariją, Baranauskas apsisprendžia rašyti gimtąja kalba, o ,,Anykščių šilelis“ tampa protestu prieš josios menkinimą. Ši poema, išleista 1861 m. yra pirmoji romantinė poema lietuvių kalba, kurioje apdainuojamas miškas atskleidžia ne tik žmogaus santykį su gamta, bet ir tampa tėvynės metafora. Pirmosiose poemos eilutėse pateikiamas sunaikinto šilelio vaizdas, kontrastas tam, kas buvo praeityje. Prieš akis matoma skaudi tuštuma verčia sukrėstą žmogų klausti: kur viskas, kas buvo gyva ir gražu, dingo? Taip iškeliama romantinė gyvybingos praeities ir merdinčios dabarties tema, realaus ir svajojamo pasaulio priešprieša. Tačiau kaip atsvara nykiai dabarčiai, kaip iššūkis naikinimui, iškeliamas atminties tvarumas ir vaizduotės galia. Šios galios pagalba žmogaus mintyse iškyla gyvas šilelio vaizdas, kur susipina garsų, vaizdų ir kvapų pasauliai. Antrojoje poemos dalyje pasakojama dramatiškų lūžių paženklinta miško istorija nuo pat senovės, kuomet pagonys miške atlikdavo religines, šventas apeigas iki išnaikintos šilelio dabarties. Per amžius miškas suteikdavo lietuviui gėrybių prasimaitinimui, medžiagą pastogei, apsaugą nuo priešo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!