Funkcinių įmonės valdymo uždavinių projektavimo metodai

ĮVADAS Nūdieną kompiuterinės technikos naudojimas yra siejamas su naujausiomis informacinėmis technologijomis, garantuojančiomis patikimą ir greitą žmonių aprūpinimą jų veiklai reikalinga informacija, o kas dar svarbiau – aktyvią kompiuterių ir žmonių sąveiką, jų dialogą ieškant reikiamų sprendimų. Kiekvieną dieną visoje savo veikloje mes turime priimti sprendimus. Šių sprendimų teisingumas visada tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ir kokios informacijos mes turime. Pati savaime nesisteminga informacija nėra labai vertinga. Milžiniški jos kiekiai laisvai platinami visuomenės informavimo priemonių dėka, tačiau dažnai dėl klaidingos, nepilnos ar pasenusios informacijos mes prarandame savo pinigus ir laiką. Taigi tam, kad priimtumėme teisingus sprendimus, informaciją reikia surinkti ir pateikti sistemizuotą ir nepasenusią. Taigi kuriamos informacinės sistemos, kurios skirtos informacijai apdoroti, formuoti (kurti), skleisti (siųsti ir gauti), taip pat sprendžia funkcinius uždavinius apie kurių projektavimo metodus kalbėsime šiame darbe. Neįsigilinus, atrodo jog jokio skirtumo, kokiu būdų uždavinys buvo projektuotas, svarbu galutinis variantas, tačiau IT specialistai privalo suvokti projektavimo metodus jų privalūmus ir trūkumus. Kadangi duomenys turi būti organizuojami ir valdomi taip, kad būtų kuo didesnė nauda organizacijai, suteiktų jei pranašumo, be to ne visi projektavimo metodai tenkina tam tikrus poreikius. Renkantis metodą turi būti atsižvelgti į galimybių ir kainos santykį. Kursinio darbo tikslas – aprašyti, išanalizuoti ir palyginti funkcinių įmonės valdymo uždavinių projektavimo metodus. Tikslui pasiekti kursiniame darbe reikia: 1) apibrėžti projektavimo metodus; 2) pateikti ir išanalizuoti projektavimo metodų pavyzdžius; 3) išsiaiškinti metodų privalumus ir trūkumus. Šiame darbe bus analizuojami du projektavimo metodai: struktūrinis ir objektinis. Buvo naudota literatūra, internetas bei dėstytojų konspektai. 1. PROJEKTAVIMO METODAI Metodas yra nuorodų, taisyklių ar postulatų rinkinys, leidžiantis pasiekti nustatyta standartinio proceso rezultatą. Įmonės valdymo uždavinių projektavimo metodas taip pat yra standartinių veiksmų seka, leidžianti sistemos vartotojams, programuotojams ir kūrėjams kurti ir stebėti sistemos vystymo eigą. Metodas nustato pagrindinius informacinės sistemos kūrimo etapus, veiksmus, uždavinius ir rezultatus. Projektavimo metodas - tai iš anksto apibrėžtų veiksmų sekos, nusakančios, kaip sistemų projektuotojas, turi kurti informacines sistemas. Metodas nustato visas pagrindines informacinės sistemos kūrimo stadijas, etapus, uždavinius, veiksmus, rezultatus, ką reikia daryti vykdant darbus, kokius gauti tų darbų rezultatas, kaip stebėti sistemos vystymo eigą. Projektavimo metodas gali būti apibūdinamas jo modeliu. Tai, kaip reika jį taikyti, atskleidžia atitinkama jo panaudojimo metodika, projektavimo technologija. Informacinės sistemos projektavimo technologija apima sprendimus ir regmalentus, skirtus informacinėms sistemoms kurti, priemones, jų panaudojimo metodus. Tie darbai yra kompiuterizuojami. Tam pasitelkiama programinės įrangos įvairovė, ją galima suskirstyti į grupes pagal funkcinę paskirtį: duomenų bazių valdymo sistemos; universalios programinės priemonės, įeinančios į sisteminę programinę įrangą (elektroninės lentelės, tekstų redaktoriai, grafinės informacijos pateikimo būdai ir pan.); specialios sistemų kūrimo ir projekto dokumentų rengimo programinės priemonės; taikomosios programos, jų sistemos; kita programinė įranga, naudojama kartu su atitinkamais. Konkretaus programinio paketo, taikomųjų programų sistemos pasirinkimas priklauso nuo numatomos informacinės sistemos panaudojimo srities. Jeigu planuojama sistemą įdiegti nedidelėje organizacijoje, kurioje duomenų srautai nėra labai dideli, galima naudoti bet kuria dabar paplitusią šiuolaikinę informacinės sistemos projektavimo priemonę. Tačiau didelėse organizacijose dažnai tenka operatyviai reaguoti į įvairius situacijos pakitimus ir juos greitai pritaikyti, realizacijai reikėtų naudoti galingesnius projektavimo įrankius, užtikrinančius greitą priėjimą prie duomenų bazių, jų apdorojimą ir pateikimą suinteresuotiems asmenims. Projektavimo metodo ir technologijos ryšys yra pakankamai glaudus, tačiau projektavimo metodas gali būti taikomas numatant naudoti tik tam tikras programines priemones, o technologijos skiriamos konkretiems informacijos kompiuterizuoto apdorojimo projektavimo metodams. Pavyzdžiui, Oracle Designer yra informacinių sistemų projektavimo priemonė, panaudojanti kompiuterizuotų informacinių sistemų projektavimo (angl. CASE- Computer Aided Software Engineering) metodikas ir nuosavą Oracle subjektinę, „orientuotą į vartotoją" (angl. CDM- Custom Development Method) metodiką. Kitų organizacijų produktai taip pat gali turėti savų metodų ir jų panaudojimo metodikų, programinių priemonių. Metodas gali lemti technologijos pasirinkimą. Technoiogijos padeda pasirinkti konkrečiam darbui tinkamiausius metodus bei informacinės sistemos kūrimui naudojamą programinę irangą. Naujausios kartos informacinės technologijos su informacinių sistemų kūrimo priemonėmis, sukauptų žinių ir šablonų saugyklomis, tinkamai pasitelkiami metodai, leidžia pagreitinti tų sistemų kūrimo procesus. Projektavimo metodai siejami tiek su konkrečiu (procedūriniu, objektiniu ar subjektiniu) požiūriu, tiek su jų deriniais, pavyzdžiui, derinami subjektinis ir objektinis požiūriai. Informacinių sistemų projektavimo metodai, pagrįsti procedūriniu požiūriu, didėjant operatyvaus informacijos apdorojimo poreikiui dinamiškai kintančioje aplinkoje, praranda savo vaidmenį. Dabar jie dažniausiai derinami su subjektinis ir objektinis požiūriai. Šie požiūriai turi formalizuoto įvairių modelių aprašymo priemonių, kurios leidžia įvertinti projekto trukmę, nustatyti procesų trukmę atskirai etapams ir visam projektui, padeda gauti atsakymus į klausimus, kada baigti šiuo metu atliekamus darbus ir paruošti etapų bei viso projekto darbų planą. Esminiai dalykai visiems metodams yra: darbų sekos struktūra, kuri nurodo, ką ir kokia seka reikia daryti (modelis); darbų technologija, kuri nurodo, kaip daryti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas ir sukurtas atitinkamas produktas; patarimai, kaip kontroliuoti (ar valdyti) rezultato kokybę. Funkcinių įmonės valdymo uždavinių projektavimo metodai: 1. Tradiciniai projektavimo metodai; 2. Struktūriniai projektavimo metodai; ◦ Spiralinis projektavimo metodas; ◦ Komponentinis projektavimo metodas; 3. Prototipinio projektavimo metodai; 4. Objektiniai projektavimo metodai; 5. Subjektiniai projektavimo metodai; • Projektavimas kartu su vartotojais (angl. JAD –Joint Application Development); • Greitojo IS projektavimo metodas (angl. RAD – Rapid Application Development); • Orientuoti į vartotoją metodas; • Projektavimo organizacijos jėgomis metodas; • Samdos metodas; Nors projektavimo metodu yra daug šiame darbe nagrinėsime pasirinktus du metodus: struktūrinį ir objektinį projektavimo metodą. 2. STRUKTŪRINIAI PROJEKTAVIMO METODAI Struktūrinis projektavimo metodas pirmą kartą buvo pasiūlytas dvidešimto amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Šis metodas pagrįstas principu „skaidyk ir valdyk", jis teigia, kad kiekvienas struktūrinis elementas atitinka tam tikrą procesą, kuris keičia duomenis, iš pradinių duomenų gauna rezultatus. Didelis projektas dalijamas į dalis tas dalis galima vėl dalinti į dalis, kurias galima nagrinėti atskirai. Pasitelkiamos tipinės dalys, taikomieji programiniai paketai. Naudojant pastaruosius informacinė sistema struktūrizuojama išskiriant dalis, kurioms tinka tie programų paketai. Sistema kuriama pasinaudojant jų teikiamomis galimybėmis vykdyti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, kuriant Viršvalandinio darbo apmokėjimo skaičiavimas, premijų skaičiavimas, avansų skaičiavimo, viešbučių rezervavimo, bibliotekines ir pan. informacines sistemas. Vienas iš svarbiausių struktūrinio projektavimo privalumų tas, kad yra galimybė vienu metu vykdyti keletą skirtingų darbų. Jie gali būti pradėti nebaigus prieš tai vykdytų darbų, kai kurie darbai dėl pasikeitusios situacijos ar reikalavimų gali būti pataisyti arba padaryti iš naujo. Struktūrinis metodas gali būti sėkmingai pritaikomas daugelyje didelių projektų. Metodas gali gerokai sumažinti išlaidas, nes pasitelkia standartinius žymėjimus ir užtikrina, kad projektas bus standartinės formos. Kai taikomas šis metodas, paprastai reikia rengti daugiau projekto dokumentų. Jis pagrįstas duomenų srautų (DS) diagramomis (angl. data flows diagrams), skirtomis procesams modeliuoti, šią diagramą matome 1 pav. Duomenų srautų diagramos yra palyginti aiškūs analizės modeliai, nusakantys sistemos funkcijas ir duomenis abstrakčiu (loginiu) lygmeniu ir nepriklausantys nuo techninių ir programinių priemonių ypatumų. Tos duomenų srautų diagramos (semantinis modelis) perdaromos į projektinius fizinius duomenų modelius, pavyzdžiui, nusakomos reliacinės duomenų bazės sąvokomis. Paskui eina projekto realizavimo etapas. Tai procesas, kuris vykdomas nuosekliai detalizuojant. Kiekviename etape aprašai pateikiami iš naujo, o ne detalizuojami jau anksčiau pateikti, pakartotinai tiesiogiai nepanaudojami jau parengti komponentai. Tai transformacinis, o ne iteracinis informacinės sistemos modelių detalizavimas. Pasitelkiant šį požiūrį siūlomi nelankstūs kompiuterizuojamų funkcijų (verslo kompiuterizavimo) sprendimai, kuriuos keisti ir plėsti vėliau būna sudėtinga. Be to, analizės modeliai nusako pradinius reikalavimus ir yra semantiškai turtingesni už tuos, kurie gaunami juos detalizuojant. 2.3. Spiralinis projektavimo metodas Spiralinis projektavimo metodas tai pat priskiriamas struktūriniam projektavimo metodui. Jo pasižymi tuo, kad tipizuojamas pats projektavimo procesas ir tipizavimas siejamas su projekto stadijomis ir pasikartojančių darbų atrinkimu. Taikant jį skiriami keturi sistemų projektavimo etapai: planavimo ir analizės, projektavimo, realizavimo ir sistemos įvertinimo. Metodo esmė - iteratyvus šių etapų kartojimas iš eilės, o kiekvieno etapo metu atsižvelgiama į rizikos analizės rezultatus ir kuriamas sistemos prototipas. Šį metodą 1988 metais pasiūlė Barry Boehm. Pasak jo, ypatingas spiralinio metodo bruožas yra tas, kad į sistemų projektavimo procesą įtraukiami rizikos analizių metodai. Taip išsprendžiama daug problemų, iškylančių projektuojant sistemą kitais metodais. Rizikos analizė apima projekto išlaidų, pasikeitusių reikalavimų, esminių projekto darbuotojų praradimo, techninės ir programinės įrangos tinkamumo ir kitus įvertinimus. Rizikos įvertinimu ir valdymu siekiama sumažinti etapų kartojimo riziką, kuri yra dažna taikant prototipų metodą. Spiralinis modelis veikia kuriant sistemą iš prototipų, kurie gali būti nuolat tobulinami. Pabrėžtina, kad spiralinis metodas glaudžiai susijęs su prototipų metodu, taikomu informacinėms sistemoms projektuoti. Nors spiralės tipo modelis padeda išspręsti tradicinio metodo problemas, tačiau praktiniu aspektu jis turi nemažai trūkumų, susijusių su nuolatiniu tų pačių etapų kartojimu, siekiant peržiūrėti ir tobulinti sistemos prototipą. Taip atsiranda papildomos rizikos, kad projektas per ilgai užtrukus, neįmanoma apskaičiuoti projektavimo trukmės ir sąnaudų. Projekto valdymas ir palaikymas tampa sudėtingas dėl nuolat besikeičiančio kuriamo produkto. 2.2. Komponentinis projektavimo metodas Prie struktūrinių priskirtinas ir komponentinis projektavimo metodas. Jis realizuoja objektinį ir subjektinį projektavimo požiūrius, panaudojami jau sukurti komponentai. Projektuojant sprendžiama, kas yra panaudojama pakartotinai, kokia tai procedūra, kurią atliekant kažkas bus sėkmingai panaudota. Programinės įrangos kūrimo kontekste pakartotinis panaudojimas yra tiesiog iš anksto parengtos tipinės programos dalies apibendrinto aprašo įterpimas reikiamoje vietoje. Pakartotinai gali būti naudojama daug dalykų: projektų planai, kainų įvertinimas, architektūra, reikalavimų modeliai ir specifikacijos, diagramos, pradiniai tekstai, vartotojo ir techninė dokumentacija, vartotojo grafinė sąsaja, duomenys ir testavimų aplinka. Pakartotinio panaudojimo procesas gali apimti lygiagrečius subprocesus, pavyzdžiui, dalykinės srities projektavimą ir programų sistemų projektavimą. Dalykinės srities projektavimo tikslas yra nustatyti, sukonstruoti, išrūšiuoti ir išskirstyti galimus pakartotinai naudoti dalykus iš dalykinės srities. Programų sistemų projektavimas pasitelkia tuos dalykus sistemos kūrimo procesui. Pakartotinai naudojami komponentai tada, kai jie projektuojami aplinkoje, kuri apibrėžia ir palaiko standartines duomenų struktūras, sąveikavimo protokolus ir programos architektūrą. Komponentinis projektavimas plačiai naudojamas programoms iš jau egzistuojančių komponentų kurti. Metodas turi daug pranašumų, iš kurių svarbiausias - pakartotinio komponentų panaudojimo galimybė. Dėl šios savybės padidėja sistemų projektavimo proceso patikimumas, sutrumpėja kūrimo procesas bei sumažėja projektavimo darbų apimtis ir sąnaudos. 2.3 Praktinis struktūrinio projektavimo pavyzdys (avansų skaičiavimas) Kadangi projektuojant struktūriniu metodu didelį projektą galima išskirstyti į atskirus uždavinius ir juos nagrinėti atskirai, pateiktas pavyzdys yra vienas iš įmonės buhaltėrinės sistemos dalių. Šis uždavinys skirtas avanso apskaičiavimui. Uždavinys sprendžiamas, darbuotojo pareikalavimu sumokėti jam avansą. Naujai pradėjusiam dirbti darbuotojui avansas negali būti mokamas, kadangi avansas skaičiuojamas pagal vidutinį darbo užmokestį. Avansas negali būti didesnis nei 50 % viso darbo užmokesčio. Bet jis gali būti ir mažesnis tai nustatoma pagal darbuotojo stažą įmonėje. Kuo daugiau metų darbuotojas yra dirbęs darbovietėje tuo didesni avansa jis gali gauti: Stažas iki 1 metų – 20 % Stažas 1-2 metai - 40 % Stažas virš 2 metų – 50% 2.3.1 Informacinis modelis Informacinį modelį sudaro rezultatinių ir pradinių duomenų (dokumentų, videokadrų ir rinkmenų) aprašai, taip pat tų duomenų pateikimo formos ir struktūros. Rezultatiniai uždavinio duomenys pateikiami dokumentuose, videokadruose ir rinkmenose (failuo­se). Jie apibūdinami 1 lentelėje. Taip pat pateikiamos dokumento ir videokadro formos. 1 lentelė Pranešimo pateikimo forma ir pavadinimas Formos žymė Periodiškumas Gavėjas Dokumentas (mašinograma) Avanso išmokos lapelis DR0114 Pagal pareikalavimą Atleidžiamas darbuotojas Avansų išmokėjimo ataskaita DR0214 Kas mėnesį Buhalteris Videokadras Avanso mokėjimas VR0114 Pagal pareikalavimą Buhalteris, įmonės vadovas, personalo skyriaus vadovas Rinkmena (failas) Avanso mokėjimas RRP0114 Kasdien Duomenų saugykla Forma DR0114 Avanso išmokos lapelis .......m. ....mėn. ....d. Tab. nr. Darbuotojo vardas, pavardė Vidutinis mėnesinis atlyginimas Darbo pradžios data Avanso koeficiantas Dirbta iš viso (mėn.) Avanso Dydis Forma DR0214 Avansų ataskaita .....m. ....mėn Tab. nr. Darbuotojo vardas, pavardė Vidutinis mėnesinis atlyginimas Darbo pradžios data Avanso koeficiantas Dirbta iš viso (mėn.) Avanso dydis IŠ VISO: Forma VR0114 Avansų mokėjimas Laikotarpis: ................................... Tab. nr. Darbuotojo vardas, pavardė Vidutinis mėnesinis atlyginimas Darbo pradžios data Avanso koeficiantas Dirbta iš viso (mėn.) Avanso dydis IŠ VISO: Forma RRP0114 Avansų mokėjimas Įrašų skaičius Gavimo šaltiniai (dokumentai, kiti uždaviniai) Naudojimas (sudaromi dokumentai, sprendžiami kiti uždaviniai) 1000 Avanso skaičiavimo uždavinys Skaičiuojama kiek dar reikia sumokėti darbuotojui mėnesio gale, statistinių rodiklių skaičiavimo uždavinys R e k v i z i t a s Ženklų skaičius Įrašų rikiavimo požymiai (raktai) P a s t a b o s simbolių skaitmenų pavadinimas sąlyginė žymė sveikųjų po kablelio Tabelio numeris TNR 8 I (A) Darbuotojo vardas, pavardė DVP 50 Vidutinis mėnesinis atlyginimas VMA 6 2 Darbo pradžios data DPRD 10 Avanso koeficiantas AD 2 Dirbta iš viso (mėn.) DIVM 3 Avanso dydis IID 5 2 Avansų suma IIS 7 2 Pradinės informacijos aprašas Pradiniai uždavinio duomenys gaunami iš dokumentų ir rinkmenų (failų). Jie apibūdinami 2 lente­lėje. Taip pat pateikiama dokumento forma ir rinkmenos struktūra. 2 lentelė Pranešimo pateikimo forma ir pavadinimas Formos žymė Periodiškumas Siuntėjas Dokumentas Avanso prašymas DP0114 Pagal pareikalavimą Darbuotojas Darbuotojo kortelė DP0214 Pagal pareikalavimą Personalo skyriaus vadovas Rinkmena (failas) Priskaičiuoto darbo užmokesčio rinkmena RRP0214 Kas mėnesį Duomenų saugykla Avanso koeficientų rinkmena RP 0114 Sąlyginai pastovus Duomenų saugykla Forma DP0114 Avanso prašymas .......m. ....mėn. ....d. Įsakymo nr. ...................... Tab. nr. Darbuotojo vardas, pavardė Prašymo data Vidutinis atlyginimas Forma DP0214 Darbuotojo kortelė Tab. nr. Darbuotojo vardas, pavardė Asmens kodas Gimimo data Soc. draudimo pažymėjimo nr. Pareigos Adresas Tel. nr. NPD Darbo pradžios data Forma RRP0214 Priskaičiuoto darbo užmokesčio rinkmena Įrašų skaičius Gavimo šaltiniai (dokumentai, kiti uždaviniai) Naudojimas (sudaromi dokumentai, sprendžiami kiti uždaviniai) n Darbo užmokesčio priskaičiavimo uždavinys DR0114, DR0214, VR0114, RRP0114 R e k v i z i t a s Ženklų skaičius Įrašų rikiavimo požymiai (raktai) P a s t a b o s simbolių skaitmenų pavadinimas sąlyginė žymė sveikųjų po kablelio Tabelio numeris TNR 8 I (A) Darbuotojo vardas, pavardė DVP 50 Laikotarpis L 7 Priskaičiuotas darbo užmokestis PDU 5 2 Nedarbingumo pašalpos dydis NPD 5 2 Priskaičiuota premija PP 5 2 Priskaičiuota viso darbo užmokesčio PVDU 5 2 Forma RP0114 Avansų koeficientų rinkmena Įrašų skaičius Gavimo šaltiniai (dokumentai, kiti uždaviniai) Naudojimas (sudaromi dokumentai, sprendžiami kiti uždaviniai) 3 Avanso koeficientų rinkmenos sudarymo uždavinys DR0114, DR0214, VR0114, RRP0114 R e k v i z i t a s Ženklų skaičius Įrašų rikiavimo požymiai (raktai) P a s t a b o s simbolių skaitmenų pavadinimas sąlyginė žymė sveikųjų po kablelio Koeficiento kodas KK 3 I (A) Išdirbtas laikotarpis IL 3 Koeficiento dydis KD 1 2.3.2 Matematinis modelis ir sprendimas Matematinio modelio ir uždavinio sprendimo aprašą sudaro rezultatinių ir pradinių rodiklių lentelės, uždavinio sprendimo algoritmas (rezultatinių rodiklių skaičiavimo formulės) ir technologinio proce­so apibūdinimas (duomenų srautų schema). Toliau pateikiamas aprašas apima tik tą uždavinio dalį, kuri yra susijusi su avansu skaičiavimu (forma DR0114 ir DR0214) sudarymu. Rezultatiniai rodikliai pateikti 3 lentelėje (čia nurodoma jų pavadinimai ir žymės, taip pat formos tų rezultatinės informacijos pranešimų, kuriuose pateikiami tie rodikliai). 3 lentelė Rezultatinių rodiklių aprašas R o d i k l i s Rodiklio pateikimas (pranešimo formos žymė) p a v a d i n i m a s ž y m ė Vidutinis mėnesinis atlyginimas VMA DR0114, DR0214, VR0114, RRP0114 Dirbta iš viso (mėn.) DIVM DR0114, DR0214, VR0114, RRP0114 Avanso dydis AD DR0114, DR0214, VR0114, RRP0114 Avansų suma AS DR0214, VR0114, RRP0114 Pradiniai rodikliai pateikti 4 lentelėje (nurodoma jų pavadinimai ir žymės, taip pat formos tų pradinės informacijos pranešimų, iš kurių yra gaunami tie rodikliai). 4 lentelė Pradinių rodiklių aprašas R o d i k l i s Rodiklio pateikimas (pranešimo formos žymė) p a v a d i n i m a s ž y m ė Darbo pradžios data DPRD DP0214 Priskaičiuota viso darbo užmokesčio PVDU RRP0214 Koeficiento dydis KD RP0114 Vidutinis mėnesinis atlyginimas VMA RRP0114 Avanso dydis AD RRP0114 Sprendimo algoritmas (skaičiavimo formulės) Rezultatiniai rodikliai apskaičiuojami pagal toliau pateiktas formules. Formulėse vartojamos pradi­nių ir rezultatinių rodiklių žymės, nurodytos 3 ir 4 lentelėse. 1. Dirbta iš viso (mėn.) – DIVM = AD – DPRD 2. Avanso dydis – AD = VMA * KD 3. Išeitinių išmokų suma – AS = Σ AD 2.3.3.Technologinis procesas (duomenų srautų schema) Technologinis procesas apibūdinamas duomenų srautais, kurie turi būti organizuojami sprendžiant uždavinį, kai tam tikru nuoseklumu atliekamos duomenų apdorojimo procedūros (operacijos). Duomenų srautų schemoje, sudaromoje pagal standartų reikalavimus, parodoma pranešimų (pradi­nių ir rezultatinių dokumentų, videokadrų bei duomenų rinkmenų) sąraiša, atskleidžianti jų apdo­rojimo procesą kaip tam tikru eiliškumu išdėstytų uždavinio sprendimo procedūrų visumą. Toliau paveiksle pavaizduota dalinė medžiagų apskaitos sandėlyje funkcinio uždavinio duomenų srautų schema, apimanti tuos duomenis, kurie yra pateikti uždavinio informacinio modelio apraše. 1 pav. Duomenų srautų diagrama. 3. OBJEKTINIAI PROJEKTAVIMO METODAI Objektinis informacinių sistemų projektavimas pakeitė tradicinį procedūrinį, struktūrinį bei spiralinį metodus. Pagrindinis jo ypatumas yra tas, kad projektavimo procese nagrinėjamos ne funkcijos, kurias reikia kompiuterizuoti, o veiklos sritys, kurios susideda iš realaus pasaulio objektų, turinčių savo savybių, ir jų sąveikos. Vartojamos įvairių paskirčių uniflkuotos modeliavimo kalbos (angl. UML - Unified Modeling Language) su savomis grafinėmis priemonėmis, savo sintakse, aprašymo ir vaizdavimo taisyklėmis. Modeliavimo priemonės esti kelių tipų: esybių- ryšių modeliavimo; procesų modeliavimo; duomenų srautų modeliavimo; funkcijų modeliavimo. Objektiniame projektavime atsirado sistemų projektavimo automatizavimo priemonės - automizuoto informacinių sistemų projektavimo (angl. CASE - Computer Aided Software Engineering) programų sistemos. Tokios sistemos yra Oracle Designer programinės priemonės, kurios kartu su kitomis Oracle priemonėmis suteikia galimybę kompiuterizuotai atlikti daugelį informacinių sistemų projektavimo darbų. Reikalavimų apibrėžimo (angl. definition) etape nustatomi veiklos ir jai reikalingos informacijos reikalavimai, apibrėžiama projekto apimtis. Reikalavimų apibrėžimo etapo tikslai: aiškiai suvokti veiklos funkcijų, procesų ir informacinių poreikių, reikalingų pasiekti projekte apibrėžtiems veiklos tikslams, esmę; išstudijuoti veiklos procesus ir informacinius poreikius, kuriuos veikia projekte apibrėžti tikslai; apibrėžti bendriausius architektūros, technologijos ir konfirūravimo reikalavimus, būtinus funkciniams ir informaciniams sistemos poreikiams patenkinti; apibrėžti bendriausius sistemos, sąsajos ir duomenų konvertavimo reikalavimus; paruošti ataskaitą, kurioje bus aiškiai pristatytos projekto funkcinės užduotys; gauti vadovų leidimą pradėti analizės etapą. Galutinis tikslas- gauti vadovybės sutikimą pradėti analizės etapą. Reikalavimų apibrėžimo etapo rezultatai: veiklos procesų modelis; bendras veikos funkcijų modelis; pradinis veiklos duomenų modelis; organizacinių struktūrų apibrėžimas; pradinė techninė architektūra; reikalavimai sistemos; duomenų konvertavimo reikalavimai. Analizės etapo tikslas yra detalių reikalavimo suformulavimas. Ištiriama bei aprašoma veikos sritis, naudojama informacija, detalūs reikalavimai sistemai ir, atsižvelgus į esančias sistemas, nusakoma reikalinga techninė architekūra, pasiūloma naujos sistemos diegimo strategija. Analizės etapo tikslai: aprašyti reikalingos siūlomai sistemtai techninės ir programinės įrangos architektūra; sukurti išsamius ir tikslius procesų, funkcinių ir duomenų modelius nagrinėjamai veiklai, taip pat detalius procesų, funkcijų ir duomenų modelius siūlomai informacinei sistemai; pasiūlyti perėjimo nuo senos sistemos prie naujos strategija. Analizės etapo rezultatai: veiklos duomenų modelis; detalus veiklos funkcijų modelis; sistemos procesų modelis; sistemos funkcijų modelis; sistemos duomenų modelis; techninės ir programinės įrangos specifikacijos ir išdėstymo architekūra; duomenų konvertavimo architektūra, mokymo reikalavimai, pradinė perėjimo prie naujos sistemos strategija. Projektavimo etape atsižvelgiant į techninę architektūrą ir technologiją analizės etapo reikalavimai prekialiami į detalias sistemos specifikacijas. Projektavimo etapo tikslai: suprojektuoti sistemą, atitinkančią projekte nustatytus funkcinius reikalavimus ir techninius apribojimus; automatizuotai parengti projekto dokumentus. Tai turi padėti palengvinti ir palaikyti sistemos darbą. Projektavimo etapo rezultatai: loginis duomenų bazės projektas; tolesnio projektavimo reikalavimai; informacinės sistemos projektas; pradinis sistemos naudotojo vadovas; modulių funkcionalumo dokumentacija; modulių techninė dokumentacija; sistemos procesų testavimo modelis. Konstravimo (realizavimo) etapo metu parengiamos taikomosios programos, suprojektuojamos dokumentų formos, meniu ir sąsajos su vartotojais, visa tai išbandoma. Šių darbų turinys priklauso nuo modelių tipų ir jų kūrimo. Konstravimo etapo tikslai: perduoti gerai parašytą ir kruopščiai patikrintą sistemą klientui; optimizuoti pradinius tekstus ir duomenų bazes pagal nustaytus reikalavimus ir projektavimo standartus; pateikti sistemos naudojimui ir einamajam remontui reikalingus sistemos dokumentus. Konstravimo etapo rezultatai: fizinis duomenų bazės projektas; pradiniai tekstai; konvetavimo moduliai; naudotojo žinynas; naudotojo vadovas; sistemos eksplotacijos vadovas; sistemos testavimo rezultatai; instaliavimo planas. Diegimo etapo metu įdiegiama nauja informacinė sistema, personalas apruošiamas naudotis sistema, administratorius- administruoti inforacinę sistemą, pradedamas darbas. Diegimo komanda įdiegia sistemos priemones, moko personalą, vykdo priėmimo bandymus ir padeda sistemos darbą. Diegimo metu neberikia generuoti naujų dokumentų ar programų (kodo), tai turi būti etapas, kada esantis kodas, dokumentacija ir duomenys yra priimami naudoti. Diegimo etapo tikslai: įdiegti IS ir nustatyti priežiūros funkcijas; paruošti naudotojus ir administratorius; paruošti priežiūros komandą; patikrinti, ar sistema atitinka keltus tikslus; perduoti naują sistemą veikti. Diegimo etapo rezultatai: konvertuoti ir patikrinti duomenys; priėmimo bandymų rezultatai; naudotojų priežiūros aplinka; išmokyti naudotojai; išmokyti administratoriai; veikimo aplinka; IS veikia teikdama reikalingą informaciją ir kitas paslaugas. Veikimo (gamybos, angl. production) etapo metu aptarnaujama sistema, garantuojamas stabilus jos veikimas, šalinami atsirandantys trūkumai ir planuojama būsima funkcionalumo plėtra. Veikimo etapo tikslai: prižiūrėti sistemos veikimą; stebėti jos našumą; protokoluoti problemas ir atlikti būtinas korekcijas; teikti sutartą paramą naudotojams; siūlyti ir planuoti jos patobulinimus. Veikimo etapo rezultatai: vertinimas to, kiek sistema tenkina reikalavimus; patobulinimų planai; patobulinta informacinė sistema. 3.1. Praktinis objektinio projektavimo pavyzdys (mobiliojo ryšio įmonė) Šiame uždavinyje projektuojama mobiliojo ryšio įmonė, kurioje dirba daug darbuotojų. Kiekvienas iš jų turi tam tikra saugoma informaciją: asmens kodas pareigos, vardas, pavardė, telefonas, adresas. Darbuotojai aptarnauja klientus, siūlydami jiems prekes ir paslaugas. Kiekvienas darbuotojas turi daug klientų jų ryšys matosi per prekių ir paslaugų pirkimo arba pardavimo sutartis. Sutartis turi sutarties numerį, mokėjimo planą, nuolaidas, mėnesio limitą, galiojimo terminą, sutarties dalyvius. Įmonės klientai perka prekes ir paslaugas. Obejktas prekės pirkimas turi šiuos atributus: pirkimo data, klientas, darbuotojas, suma, nuolaida, prekė, sutartis. Apie klientus sistemoje taip pat saugoma informacija. Klientas turi pavadinimą / Įmonės pavadinimą, asmens kodą / Įmonės kodą, adresą, el.paštą, telefoną. Prekės ir paslaugos, kurias įsigyja klientai, taip pat turi savo rekvizitus. Darbuotojas parduoda prekes ir paslaugas. Gavusi užsakymą naujai prekei ar paslaugai, įmonė pateikia užsakymą tiekėjams. Tiekėjai tiekia prekes. 3.1.1. Ovalinis modelis Ovalinio modelio schemą galima nupiešti, pateikiant kiekvieną duomenų elementą ir ryšius tarp jų tokiu būdu pav. (ovalinis modelis). Duomenų bazėje saugoma šimtai arba tūkstančiai duomenų elementų tipų. Tarp N duomenų elementų tipų galimi N(N-1) ryšių. Ryšių gali būti daugiau kaip milijonas. Ryšių skaičiau sumažinimui, duomenų elementai jungiami į grupes, vadinamas įrašais. 2 pav. matome mūsų nagrinėjamos informacinės sistemos ovalinį modelį. 2 pav. Informacinės sistemos ovalinis modelis. 3.1.2. Esybių ir jų ryšių diagrama Kiekvienas unikaliai identifikuojamas esybių tipo egzempliorius vadinamas esybe. Kiekvienas esybių tipas identifikuojamas vardu ir savybių sąrašu. DB yra daug įvairių tipų esybių. Nežiūrint į tai, kad esybės tipas turi unikalų atributų rinkinį, kiekviena esybė (egzempliorius) turi nuosavas kiekvieno atributo reikšmes. Esybių tipai yra stiprūs ir silpni. Silpnas esybės tipas yra toks tipas, kurio egzistavimas priklauso nuo kito esybės tipo. Stiprus esybės tipas yra toks esybės tipas, kuris nepriklauso nuo kito esybės tipo. Silpnas esybių tipas priklauso nuo kitos esybės egzistavimo, o stiprus nepriklauso nuo kitos esybės egzistavimo. Silpna esybė diagramoje perteikiama stačiakampiu su dvigubu rėmeliu, o stipri – tiesiog stačiakampiu. Silpnos esybės dar vadinamos dukterinėmis (child), priklausomomis (dependent), o stiprios – tėvais (parent), esybėmis – savininkais (owner), arba dominantėmis (dominant). Atributas – tai esybės tipo arba ryšio tipo savybė. Esybės savybės vadinamos atributais. Esybės atributai turi reikšmes, aprašančias kiekvieną esybę. Atributų reikšmės sudaro didžiąją DB dalį. Ryšys, jungiantis dvi esybes, taip pat gali turėti atributus, analogiškus esybės tipo atributams. Atributo domenas tai reikšmių, kurias galima suteikti atributui, rinkinys. Kiekvienas atributas susijęs reikšmių rinkiniu, kuris vadinamas domenu. Domenas apibrėžia visas potencialias reikšmes, kurios gali būti suteiktos atributui. Ryšio tipas – tai prasminė asociacija tarp dviejų skirtingų tipų esybių. Ryšio tipas (relationship type) yra asociacijų rinkinys tarp dviejų arba daugiau esybių tipų. Kiekvienam ryšio tipui suteikiamas vardas, turintis aprašyti jo funkcją. 3 pav. Informacinės sistemos esybių ir jų ryšių diagrama. 3.1.4. Infologiniai duomenų bazės modeliai(Tinklinis modelis ir Hierarchinis modelis Tinkliniame duomenų bazės modelyje duomenys pateikiami įrašų kolekcijomis, o ryšiai – rinkiniais. Skirtingai negu reliaciniame modelyje, ryšiai čia aišku būdu modeliuojami rinkiniais, kurie realizuojami rodyklėmis 44 pav. Informacinės sistemos tinklinis modelis Hierarchinis duomenų modelis yra tinklinio modelio subtipas, kuriame duomenys pateikiami kaip įrašų kolekcijos, o ryšiai – kaip rinkiniai. Bet šiame modelyje vienas mazgas gali turėti tik vieną tėvą. 5 pav. Informacinės sistemos hierarchinis duomenų modelis. IŠVADOS Informacinių sistemų specialistai privalo suvokti funkcinių įmonės valdymo uždavinių projektavimo metodus ir žinoti jų pranašumus ir trūkumus. Svarbiausi IT vartotojų interesai – daugiausiai laiku ir vietoje gauti reikiamą informaciją tenkinančiomis sąnaudomis, ir gali atrodyti nesvarbu, kokia duomenų organizavimo technologija leido pateikti šią informaciją. Tačiau informacinių sistemų projektuotojas privalo suvokti, kokiu būdu informacija yra gaunama, nes: • organizacijos turimi duomenys turi būti organizuojami ir valdomi taip, kad būtų organizacijai kuo naudingesni, suteiktų daugiau galių ir pranašumų; • ne visos duomenų organizavimo technologijos vienodai gerai tenkina tam tikrus poreikius, ir gali tekti rinktis iš kelių galimų pagal galimybių ir kainos santykį; • kai kurios šio tipo technologijos greta egzistuojančių poreikių tenkinimo gali sukurti naujus poreikius, kai vartotojai sužino apie atsivėrusias galimybes ir jiems prieinamus naujus išteklius; taip didėja technologijos ilgaamžiškumas ir plečiasi taikymo sritys. Organizacijos sukaupti duomenys ilgainiui tampa informacija, kurios vertingumui vartotojams, o ypač tokioms savybėms, kaip: teisingumui, aktualumui, gavimui laiku tiesiogiai turi įtakos jos apdorojimo technologijos ir ypač – duomenų organizavimo technologijos. Šiame darbe supažindinta su projektavimo metodais, smulkiai aprašyti du funkciniai įmonės valdymo uždavinių projektavimo metodai: struktūrinis ir objektinis. Pateikiame po vieną uždavinio pavyzdį: avansų skaičiavimo ir mobiliojo ryšio įmonės. Pamatėme jų pranašumus ir trūkumus, bei naudojimo niuansus. NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. BRAZAITIS, Zenonas; BRAZAITIENĖ, Tatjana. Verslo vadybos informacinės sistemos. Vadovėlis. Vilnius: Pradai 1998. 167p. 2. SIMANAUSKAS, Leonas. Vadybos informacinės sistemos. Vadovėlis. Vilnius 2008. 126p. 3. Informacinis modeliavimas [ineraktyvus]. [žiūrėta 2008-06-16]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!