Fizinio krūvio įtaka fizinei ir funkcinei organizmo būklei

Šio metu vis populiarėja įvairūs sveikatinimo judėjimai (tai rodo atliekami statistiniai tyrimai), kuriasi vis nauji natūralios medicinos centrai, sporto, SPA centrai ir klubai, vykdomos prevencinės medicinos programos. Tai, be abejonės, teigiami pokyčiai.
Tačiau ar visuomet pasirinktos ( ypač savarankiškai, be specialisto rekomendacijų) priemonės teigiamai veikia sveikatą? Žinoma, ne. Tik tinkamai parinkta, atitinkanti asmens sveikatos būklę priemonė gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę.
Bene populiariausia šiuo metu sveikatinimo priemonė yra sportavimas. Tai „lanksti“, nedaug laiko bei lėšų reikalaujanti priemonė, o sportuojant įgytas fizinis pajėgumas turi didelę praktinę reikšmę žmogaus kasdienėje, darbinėje veikloje. Fizinis pajėgumas siejamas su funkcinėmis galimybėmis atlikti kasdienes užduotis nepervargstant. Geras fizinis pajėgumas yra gyvenimo džiaugsmo ir gerovės dalis.
Kiekvienam sportuojančiam žmogui patariama sekti fizinę ir funkcinę organizmo būklę, kadangi tik nuolat stebint save galima tinkamai įvertinti sveikatos būklę, fizinį pajėgumą bei organizmo reakciją į fizinį krūvį.
Analizuojant savikontrolės duomenis galima laiku pastebėti sveikatos pablogėjimo požymius, laiku užkirsti kelią įvairiems negalavimams, išvengti traumų.
Savikontrolės metu galima stebėti tiek subjektyvius (savijauta, miegas, apetitas, raumenų skausmas, darbingumas) , tiek objektyvius duomenis (kūno svoris, pulso dažnis, kvėpavimas, raumenų jėgos, kraujospūdis).
Pulsas
Fizinį krūvį ir jo intensyvuma atspindi pulso dažnio (PD) pokyčiai. Organizmo reakcija į fizinį krūvį priklauso nuo daugelio faktorių: amžiaus, treniruotumo, kūno svorio ir kt. Normalus PD – 60-90 dūžių per minutę. PD senstant retėja. Sportuojančių PD yra mažesnis nei nesportuojančiu bendraamžių. Po vienodo intensyvumo krūvių netreniruotų ir treniruotų žmonių pulsas kyla nevienodai. Netreniruotųjų pulsas padažnėja iki 150-160 d./min., o treniruotų žmonių pulsas po treniruotės normalizuojasi daug greičiau negu netreniruotų.
PD retėjimas po treniruočių rodo, kad organizmas gerai prisitaiko prie fizinio krūvio. Praėjus 1-2 min. po treniruotės PD neturi būti didesnis nei 15 proc., o po 10 min. turi priartėti prie pradinio PD, koks būna nejudant. Jei po treniruotės praėjus 10 min. jūsų pulsas yra padidėjęs, tai krūvį reikia mažinti. Ypač tai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl būtina sekti savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!