Organizmo adaptacija ir fizinis darbingumas įvairiomis įšorinės aplinkos sąlygomis

Organizmo adaptacija ir fizinis darbingumas įvairiomis įšorinės aplinkos sąlygomis • 1. Organizmo adaptacija ir fizinis darbingumas žemos slėgio sąlygomis Atmosferos slėgis, parcialinis deguonies slėgis atmosferoje ir alveolėse įvairiame aukštyje • Aukštis, m • Atmosferos slėgis, mm/Hg • Parcialinis deguonies slėgis atmosferoje, mm/Hg • Parcialinis deguonies slėgis alveolėse, mm/Hg • 0 • 760 • 149 • 105 • 1000 • 680 • 142 • 94 • 2000 • 600 • 125 • 78 • 3100 • 530 • 111 • 62 • 4300 • 450 • 94 • 51 • 5600 • 380 • 75 • 42 • 7000 • 305 • 64 • 31 • 9000 • 230 • 48 • 19 Žemo slėgio poveikis organizmui: greita adaptacija • PV > MKT(ŠSD,AK,ST) Hemokoncentracija • >O2 suvartojimas > O2 suvartojimas >kraujo klampumas • hipokapnija • gyvybinė plaučių talpa • • Miokardo, ypač dešiniojo skilvelio hipertrofija • • > kapiliarizacija • • > difuzinės plaučių savybės • • > miokardo jėga, ištvermė • • >mioglobino • • > kvėpavimo raumenų jėga ir ištvermė • • > sistolinis tūris • • > mitochondrijų • •   • >cirkuliuojančio kraujo kiekis • • >fermentų, dažniausiai aerobinės oksidacijos, aktyvumas • •   • >eritrocitų kiekis ir koncentracija • •   Besikartojantis ilgo neintensyvaus darbo poveikis | LĖTOJI ORGANIZMO ADAPTACIJA | KS ŠKS RAUMENYS • > gyvybinė plaučių talpa • • miokardo, daugiau kairiojo skilvelio hipertrofija • • > kapiliarizacija • • > difuzinės plaučių savybės • • >širdies ertmės • • > mioglobino • • > kvėpavimo raumenų jėga ir ištvermė • • > miokardo jėga ir ištvermė • • > mitochondrijų • •   • > sistolinis tūris • • > aerobinės oksidacijos fermentų aktyvumas • •   • >cirkuliuojančio kraujo kiekis • •   •   • >eritrocitų ir kraujo plazmos kiekis • •   •   • nepakinta arba sumažėja eritrocitų koncentracija • •   • Varžybinių rezultatų žemo slėgio sąlygomis pablogėjimas priklausomai nuo maksimalios darbo trukmės • Santykinis maksimalaus deguonies suvartojimo sumažėjimas priklausomai nuo atmosferos slėgio Žemo slėgio panaudojimas sportinėje treniruotėje • Dažniausiai treniruotė kalnuose pasirenkama siekiant šių tikslų: •   • 1. Pagerinti aerobinį darbingumą prieš intensyvių treniruočių • etapą. • 2. Pagerinti aerobinį darbingumą rengiantis varžyboms jūros • lygyje. • 3. Pagerinti greitį ir koordinaciją. • 4. Pagerinti aerobinį darbingumą po traumų. • 5. Greičiau atsigauti po varžybų ar tarp varžybų jūros lygyje. • 6. Pagerinti darbingumą aukštikalnėse. • Vienodų treniruočių, atliktų aukštikalnėse ir arti jūros lygio poveikis MDS ir bėgimo rodikliams •   • Prieš • • Po • • Prieš • • Po • • Prieš • • Po • • Prieš • • Po • • Prieš • • Po • • A • • 61.0 • • 64.1 • • 17.5 • • 16.8* • • 176 • • 171 • • 3.1 • • 2.2* • • 53.7 • • 49.2* • •   • 4.6 • 6.3 • 1.2 • 1.4 • 12 • 11 • 1.7 • 1.5 • 6.9 • 4.7 • Ž • • 61.6 • • 65.2* • • 17.2 • • 16.8* • • 171 • • 160* • • 3.0 • • 1.6* • • 47.6 • • 48.2 • •   • 6.4 • 5.6 • 1.5 • 1.2 • 15 • 11 • 2.3 • 0.5 • 2.9 • 5.9 • MDS, ml/kg/min 5 km laikas, min ŠSDsub, tv./min La-sub, mmol/l CKK,ml/kg Tipiški didelio meistriškumo bėgikų treniruočių krūvio parametrai dirbant aukštikalnėse ir jūros lygyje •   • Ištisinis metodas • • Intervalinis metodas • •   •   • 2800 m • • 1200 m • • 2800 m • • 1200 m • • t-5km, % • • 70.2 • • 80.9 • • 98.1 • • 103.1 • •   • 2.5 • 2.4 • 1.8 • 1.1 • % MDS • • 62.5 • • 70.7 • • 92.5 • • 88.5 • •   • 2.5 • 2.4 • 1.8 • 0.8 • ŠSD, tv./min • • 160 • • 163 • • 171 • • 181 • •   • 4 • 2 • 2 • 2 • La, mmol/l • • 4.1 • • 2.0 • • 9.3 • • 11.9 • •   • 0.5 • 0.3 • 0.8 • 0.8 Kai kurios praktinės rekomendacijos besitreniruojantiems aukštikalnėse • A - pirma svarbiausiųjų varžybų diena; • B - atskaičiuoti nuo A datos tiek dienų, per kiek sportininkas sugrižęs iš kalnų pasiekia normalų darbingumą ir dar 3-4 dienas nuo maksimalaus darbingumo fazės pradžios. • Daugumai sportininkų, nusileidus iš kalnų būdingos tokios darbingumo kitimo fazės: • - nusileidimas 0 dienų, • - blogas darbingumas nuo 1 iki 8-11 dienos (tiesa, praėjus 3-4 dienoms po nusileidimo pastebimas laikinas darbingumo sunormalėjimas), • - normalus darbingumas nuo 8-11 iki 14-17 dienos, • maksimalus darbingumas nuo 15 iki 24-28 dienos. • C - atskaičiuoti 3 savaites nuo B (antros stovyklos pradžia). • D - atskaičiuoti 10 savaičių nuo B (pirmos stovyklos pradžia). • Žinoma, būtina pabrėžti, kad šie skaičiai yra tik orientaciniai, kadangi tarp sportininkų būna didelių individualių skirtumų, kuriuos išryškinti gali tik daugkartinė praktika. Krūvio planavimas aukštikalnėse ir sugrįžus • Aukštikalnės Jūros lygis • 5-7 dienos 11-14 dienų 2-4 dienos 3-4 dienos 7-12 dienų 10-12 dienų • Aklimatizacija Treniravimasis Atsigavimas Atsigavimas Treniravimasis Varžybos Alternatyvūs žemo slėgio panaudojimo lavinant ištvermę būdai • Treniruotis kalnuose • Ilsėtis • jūros lygyje • Treniruotis jūros lygyje • Ilsėtis žemo slėgio sąlygomis Organizmo adaptacija ir fizinis darbingumas įvairiomis įšorinės aplinkos sąlygomis • 2. Organizmo adaptacija ir fizinis darbingumas karšto klimato sąlygomis Veiksniai, lemiantys kūno temperatūrą Organizmo termoreguliacijos schema Šilumos apykaita tarp organizmo ir aplinkos Greitoji adaptacija karščio poveikiui •  aplinkos temperatūra • hipertermija • dehidracija • CKK,  kraujo klampumas • sistolinis kraujo tūris, •  širdies apkrovimas Deguonies suvartojimo ir ŠSD pokyčiai priklausomai nuo aplinkos temperatūros Kraujo laktatas ir raumenų glikogeno išeikvojimas dirbant karštyje Kraujo pokyčiai dėl krūvio karštyje ir dehidracijos • Eritrocitų • kiekis Aklimatizacija karščiui • Pokytis • • Efektas • • Padidėja CKK • • Padidėja organizmo vandens rezervas • • Pagerėja odos kraujotaka • • Geriau pernešama šiluma į kūno paviršių • • Efektyvesnis MKT paskirstymas • • Geriau tenkinami raumenų metaboliniai ir organizmo termoreguliaciniai poreikiai, stabilesnis kraujospūdis • • Sumažėja prakaitavimo slenkstis • • Prakaitavimas ir šilumos atidavimas dirbant prasideda anksčiau • • Tolygesnis prakaito pasiskirstymas kūno paviršiuje • • Naudojamas didesnis paviršius prakaito išgarinimui • • Padidėjęs prakaitavimas • • Atiduodama daugiau šilumos išgarinant prakaitą • • Sumažėja prakaito druskų koncentracija • • Mažiau netenkama elektrolitų • Aklimatizacija aukštos aplinkos temperatūros sąlygoms • Svarbiausios darbingumo sumažėjimo tokiomis sąlygomis priežastys – hipertermija ir dehidracija. • Po aklimatizacijos neigiamas minėtų veiksnių poveikis sumažėja. • Efektyviausiai aklimatizuojamasi sportuojant karštyje; karštis be judėjimo (aklimacija) ar sportavimas be karščio yra mažiau efektyvūs. • Aklimatizuotis galima sportuojant karštoje patalpoje arba karšto klimato sąlygomis. • Aklimatizacija trunka ne mažiau 7-14 dienų. • Tik patekus į karšto klimato sąlygas būtina sumažinti treniruočių apimtį ir intensyvumą, vėliau nuosekliai juos didinant. Būtina atlikti tam tikrą minimumą intensyvių treniruočių aklimatizacijos metu. • Būtina stebėti individualią reakciją, kadangi atskiri žmonės ne vienodai aklimatizuojasi. • Būtina nuolat sekti kūno svorį, šlapimo kiekį ir spalvą, subjektyvią savijautą. • Aklimatizacijos metu būtina daugiau vartoti skysčių. • Dehidaracija gali sumažinti darbingumą ir užtušuoti teigiamą aklimatizacijos poveikį. • Būtina vartoti skysčius prieš treniruotes, jų metu ir atsigavimo laikotarpiu. • ŠSD, kūno temperatūros ir prakaitavimo pokyčiai aklimatizacijos eigoje Aklimatizacijos poveikis ŠSD kaitai ilgo darbo metu • Prieš • Po • Trukmė, min • ŠSD, tv/min

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!