Fizikos lygtys

pilnoji maksvelio lygtis Stinkties srovė, jos tankis. Maksvelio lygčių sistema inetegraliniu pavidalu + diferencialiniu pavidalu. Kiekv laidumo ar konvekcinė el sr kuria mag l. Kiekv kint mag l erdvėje kuria sūkurinį el l ir kiekv kint el l kuria sūkurinį mag l. Taigi kint el l mag l kūrimo aspektu yra ekvivalentus el sr, todėl Dž. Maksvelis jį pavadino slinkties srove. Tekant kint sr, kondensatorius periodiškai įsikrauna ir išsikrauna. Dėl to tarp jo elektrodų el l kinta laike ir, pagal Dž. Maksvelį, pro kondensatorių teka mag l kurianti slinkties srovė. Jei kondensatoriaus krūvis q, vieno elektrodo paviršiaus plotas S0, tai elektrodu tekančios laidumo srovės tankis jℓ=Iℓ/S0=1/S0∂q/∂t=∂/∂t(q/S0)=∂/∂t; čia dydis =q/So yra kondens elektrodo krūvio paviršinis tankis Pilnutinė srovė. Slinkties sr ,,teka" visur, kur kinta el l: vakuume, dielektrike, laiduose. Todėl bendru atveju laidumo, konvekcinės ir slinkties sr nebūna atsiskyrusios erdvėje: visos jos gali egzistuoti kartu tame pačiame tūryje ir galima kalbėti apie pilnutinę sr bei jos tankį. Pilnutinės sr tankis užrašomas šitaip: jjℓ+D/t; Tačiau laiduose slinkties sr tankis, palyginti su laid sr tankiu, yra nykstamai mažas, ir jo dažniausiai nepaisoma. Pilnutinė sr pro bet kokį, uždara kreive ℓ ribojamą, ploto S paviršių apsk pagal formulę: I(S)jℓ·dS+(S)D/t·dS; čia (S)jℓ·dSIℓ yra laidumo sr, (S)D/t·dSIS - slinkties sr. Įvedus pilnutinės sr sąvoką, imta naujai traktuoti el sr grand uždarumą. Iki tol buvo manoma, kad kintamosios srovės elektros grandinė gali būti neuždara. Pagal Maksvelį, kaip ir nuolatinės sr, kint sr grand yra uždaros ir bet kuriame jų skerspjūvyje kvazistacionariosios pilnutinės sr st tuo pačiu laiko momentu yra vienodas. Tokias grandmes ,,uždaro" slinkties sr, ,,tekančios’’ tomis grand dalimis, kur nėra laidininkų, pvz, tarp kondensatoriaus elektrodu. Pirmoji Maksvelio integralinė lygtis: (ℓ)H·dℓ(S)(jℓ+D/t)·dS; čia H-pilnutinės sr kuriamo mag l st, S - kontūro ℓ juosiamo pav plotas. Ideal diel: (ℓ)H·dℓ(S)D/t·dS. Pirmoji Maksvelio diferencialinė lygtis: rotHjℓ+D/t; abs ideal diel: rotHD/t. Šiuo atveju mag l kuria kintamasis el l. Antroji Maksvelio integralinė lygtis: Ji matematiškai apibendrina elektromagnetinės indukcijos {Farad) dėsnį: (ℓ)E·dℓ-(S)B/t·dS. Pilnoji Maksvelio lygčių sistema. Kint el ar mag l ne pavieniui, o tik kartu. Todėl Maksvelio lygtys dar vadinamos elektromagnetinio lauko lygtimis. Trečioji Maksvelio lygtis – tai elektrostatikoje nagrineta Gauso teorema elektrinei slinkčiai: (S)D·dS=(V)ρ·dV; čia S — erdvės dalies, kurios tūris V, paviršius, ρ – laisvojo krūvio tankis toje erdvės dalyje. Ši lygtis apibendrina Kulono dėsnį ir rodo, kad el l kuria elektros krūviai. Dif išraiška divDρ vad trečiąja Maksvelio diferencialine lygtimi. Ketvirtoji Maksvelio lygtis (S)BdS0 reiškia, kad gamtoje nėra laisvuju magn krūvių, kitaip sakant, kad visi mag l yra sūkuriniai. Toji lygtis dif pavidalu užrašoma šitaip: divB=0. Kai reikia aprašyti lauką medžiagoje, be pateiktuju Maksvelio lygčiu, dar reikia nurodyti priklausomybes D=f(E), B=f(H) ir j=f(E). Bendru atveju šios priklausomybės gali būti gana Elektromagnetinės bangos Elektromagnetinės bangos diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Nagrinėjant vienalytę elektriškai neutralią (ρ=0) ir nelaidžią (jℓ=0) aplinką, kurios dielekt ir magn skvarbos ε ir μ yra pastovios, Maksvelio dif l sist labai supaprastėja: rotHε0ε·E/t, rotE-μ0μH/t, divB0, divD0. Dekarto koord sist iš pirmųjų dviejų lygčių gaunama šitokia ℓ sist: ε0μ0εμ·2E/t22E/x2+2E/y2+2E/z2,ε0μ0εμ·2H/t22H/x2+2H/y2+2H/z2. Kadangi abi šios lygtys yra gautos iš dydžius E ir H siejančių lygčių, tai jas reikia nagrinėti drauge. Abi jos yra analogiškos tampriųjų b dif lygčiai: 1/v2·2s/t22s/x2+2s/y2+2s/z2. Elmag l gali  elmag b pavidalu, t. y. periodiškai kintantis elmag l gali atsiskirti nuo jį sukūrusių materialiųjų objektų ir nepriklausomai nuo ju sklisti erdve. Iš čia tp išplaukė, kad elmag ban fazinis greitis v1/sqrt(ε0μ0εμ)c/sqrt(εμ), o c1/sqrt(ε0μ0)≈3·108 m/s. – šių ban greitis vakuume (εμl). Čia reikia atsižvelgti į dydžių ε ir μ. priklausymą nuo b dažnio. Kadangi visoms medžiagoms sandauga εμ>1, tai visada v

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!