Finansų teisė konspektas

• Finansai–tai visuma ekonominių (piniginių) santykių, susijusių su nacionalinio ir bendro vidaus produkto paskirstymu, perskirstymu sudarant, paskirstant ir panaudojant piniginių lėšų fondus, reikalingus visuomenės poreikiams tenkinti.
• Pinigų fondų sudarymo ir naudojimo kontrolė.
• Stabilumo.
Reguliacinė funkcija – susijusi su neišvengiamu valstybės ir jos kompetentingų institucijų įsikišimu į valstybės finansinę veiklą. Valstybė per savo įgaliotas institucijas daro įtaką finansinės veiklos procesui (reguliuojamos valstybės pajamos ir išlaidos, vykdoma mokesčių politika ir t.t.).
Stabilumo funkcija – tai stabilių (nuolatinių) ekonominių ir socialinių sąlygų užtikrinimas visiems ūkio subjektams ir piliečiams.
Teisiniu požiūriu finansai skiriami į:
I. Privatiniai (biznio arba verslo, įmonių finansai), t.y.
1. bankai;
2. pinigų rinka;
3. investicijų rinka su vertybių birža ir naujo kapitalo emisijomis;
4. devizų rinka, kur prekiaujama įvairių kraštų mokėjimo priemonėmis;
5. draudimo bendrovių operacijos.
II. Viešieji
Viešieji finansai – tai valstybės ir savivaldybių finansai. Tai ekonominiai (piniginiai) santykiai, atsirandantys sudarant, paskirstant ir panaudojant bendrus valstybinius piniginius fondus, siekiant vykdyti valstybės funkcijas.
Išskiriami tokie viešųjų finansų ypatumai:
• Bent vienas iš subjektų priskiriamas viešajai valdžiai;
• Finansai tiesiogiai susiję su viešojo intereso realizavimu;
• Ekonominės veiklos rūšis, susijusi su piniginių fondų kaupimu ir naudojimu;
• Administracinės arba ekonominės veiklos rūšis, kuri sąlygoja finansų teisės atsiradimą ir būtinumą;
• Būdingas imperatyvus metodas;
• Būdinga tiek centralizacija, tiek decentralizacija;
• Aukštas teisinės reglamentacijos lygis.
Finansų politika – tai tikslinis finansų panaudojimas valstybės reikalams, juos tvarkant ir panaudojant pagal paskirtį. Finansų politika yra glaudžiai susieta su pinigų ir kredito politika, kuri vykdoma valstybei reguliuojant pinigų apyvartos ir kredito rinką. Taip pat susieta su biudžeto (iždo, fiskaline) politika.
Finansų politiką sudaro:
1. Finansų strategija (Ji apima prognozuojamų koncepcijų procesą, numatantį, kaip geriau panaudoti pinigų fondus);
2. Finansų taktika (tai konkretaus etapo finansinių problemų sprendimas, kuris apima finansinių santykių tobulinimą).
Pagrindinis finansų politikos tikslas – tai visiškas finansinių atsargų (išteklių) telkimas visuomenės poreikiams tenkinti.
Valstybės finansinės veiklos metodai:
1) Lėšų kaupimo;
2) Lėšų paskirstymo bei panaudojimo metodas.
Lėšų kaupimo metodas: Tai įstatymais nustatyti būdai, kurių pagalba yra surenkamos piniginės lėšos į valstybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!