Konspektai

Finansų teisė: paskaitų medžiaga

9.4   (2 atsiliepimai)
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 1 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 2 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 3 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 4 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 5 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 6 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 7 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 8 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 9 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 10 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 11 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 12 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 13 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 14 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 15 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 16 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 17 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 18 puslapis
Finansų teisė: paskaitų medžiaga 19 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

I.1. Valstybės finansų veikla (FV) – kompetentingų V ir S inst. veiksmai, susiję su V piniginių fondų formavimu, naudojimu ir fin. paslaugų reguliavimu. FV objektas – 1)visuomenės grynosios pajamos; 2)fin. paslaugos. FV uždaviniai: 1)sukaupti lėšų, kurių reikia V f-joms vykdyti; 2)tikslingai paskirstyti lėšas tarp inst., kurios įgyvendina V f-jas; 3)kontroliuoti V lėšų panaudojimą; 4)reguliuoti fin. paslaugų teikimą, atsižvelgiant į V poreikius. I.2. Valstybės fin. veiklos metodai Pagal fin. veiklos sritis: 1)pinigų kaupimo (surinkimo) – įstatymu nustatyti būdai, kuriais V susirenka sau reikalingas pinigines lėšas. Priklauso 2 metodai: a)privalomų įmokų m., kai j.a. ir f.a. besąlygiškai privalo perleisti dalį savo lėšų V.; b)laisvanoriškas lėšų perdavimo m.; 2)pinigų paskirstymo – priklauso3 met.: a)finansavimo – biudžetinis metodas, kai V suteikia lėšas įmonėms ir įstaigoms, o jos vykdo valstybės f-jas; b)kreditavimo m. – V paskolina savo lėšas įmonėms ar įstaigoms, kurios vykdo V f-jas; c)finansavimosi m. – kai įst. ar įm. padengia visas savo išlaidas iš gaunamų pajamų; 3)fin. kontrolės – tie būdai, per kuriuos V. prižiūri jai priklausančių lėšų naudojimą: a)tikrinimai; b)revizijos; c)pasiaiškinimų išklausimas. I.3. Fin. veiklos formos – kompetentingų institucijų veiklos išraiška. Pagal pobūdį sk.: 1)teisinės; 2)neteisinės. 1 – turinį sudaro kompetentingų inst. veikla, susijusi su FT normų sukūrimu ir tokių normų taikymu. Fin. aktų ypatumas – jie ne tik sukuria FT normas, bet ir nustato fin. užduotis konkrečiam subjektui. 2 – komp. inst. veiksmai, kurie nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau sudaro sąlygas tokioms pasekmėms atsirasti. I.4. Fin.T dalykas ir sąvoka. FT dalykas – vs, kurie atsiranda V įgyvendinant finansų veiklą. Fin. sant. būdingi požymiai: 1)paskirstomasis pobūdis; 2)visi fin. sant. turi bendrą tikslą – per fin. sant. užtikrinamas V f-jų realizavimo aprūpinimas; 3)visi fin. sant. turi organizacinį pobūdį – per fin. sant. V organizuoja visą savo veiklą; 4)fin. sant. yra piniginiai santykiai – turi piniginį pobūdį, pagrindinis fin. sant. objektas – pinigai, piniginės prievolės. Fin. sant. skirstomi: 1)fin. sant., susiję su V piniginių fondų sudarymu; 2)susiję su V pinigų paskirstymu; 3)susiję su V pinigų panaudojimu; 4)susiję su V pinigų kaupimo ir naudojimo priežiūra, kontrole; 5)fin. sant., kurie atsiranda V nustatant fin. paslaugų teikimo pagrindus. FT susijusi tik su pinigais, kurie yra valstybės nuosavybė. I.5.FT šaltiniai – kompetentingų institucijų priimtas norminis aktas, kuris įtvirtina FT normas. Taip pat naudojamas ir precedentas – mokestinių ginčų komisija turi teisę naudotis savo ankstesniais sprendimais. Paprotys susijęs su FT aktų priėmimu. FT šaltinių ypatumai: 1)FT pagr. šaltinis – fin planinis aktas – ta, kuris nustato konkrečias finansines užduotis konkrečiam laikotarpiui; 2)priimant FT šaltinius išskirtines teises turi finansų institucijos; 3)FT šaltiniai yra politizuoti. Kaip FT šaltinis yra tik tos tarptautinės FT sutartys, kurias ratifikuoja S. II.1. FT normų požymiai ir sąvoka. FTn – V nustatyta visuotinai privaloma elgesio taisyklė, kuri įtvirtina V, ja, fa teises ir pareigas, kaupiant ir naudojant V piniginius išteklius. Požymiai: 1)ftn gali priimti tik atitinkamos institucijos – S, Vyr., LB, fin. min., Muitinės departamento viršininkas ir VMI viršininkas; 2)ftn išreiškia kompetentingos institucijos valią; 3)ftn yra politizuotos – pasikeitus vald. partijai ar koalicijai – keičiamos; 4)tinkamas ftn vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta, pagrind. vaidmuo – ekonominėms sankcijoms; 5)visos ftn turi vieningą tikslą – užtikrinti V reikiamų lėšų surinkimą; 6)ftn valdingus įgalinimus suteikia tik vienai šaliai – V ar valst. inst.; 7)ftn yra griežtai imperatyvaus pobūdžio – normos adresatas neturi teisės pasirinkti. II.2. FTn rūšys. I.Pagal tikslus: 1)specializuotos – įtv. FT kategorijas ir fin. veiklos principus; 2)reguliuojančios – įtv. FT subjektų teises ir pareigas, kurios susijusios su FT sfera; 3)apsauginės – įtv. atsakomybę už fin. drausmės pažeidimą. II.Pagal adresatus: 1)ftn, kurios nustato V ir S teises ir pareigas finansų srityje; 2)ftn, kurios adresuotos valdžios ir valdymo institucijoms; 3)ftn, kurios adresuotos teismams – adm. teismui; 4)ftn, kurios adr. finansų institucijoms; 5)ftn, kurios adr. finansų kontrolės institucijoms; 6)ftn., kurios adr. pasyviesiems subjektams. III.Pagal funkcijas: 1)ftn, kurios apibrėžia pagr. FT kategorijas; 2)ftn, kurios įtvirtina V piniginių fondų sistemą; 3)ftn, kurios nustato fin. sant. subjektus, jų teises ir pareigas; 4)ftn, kurios reglamentuoja V pajamų gavimą; 5)ftn, kurios regl. V išlaidų apmokėjimą; 6)ftn, kurios regl. fin. atsakomybės taikymą. II.3.Finansiniai institutai ir FT sistema. FT nekodifikuota. Institutai formuojami ne įstatymų pagrindu, o pagal teisinio reguliavimo sritis. 10 institutų: 1)valdymo – ftn, kurios nustato fin. institucijų sistemą, jų kompetenciją; 2)fin. kontrolės – ftn, kurios įtv. fin. kontrolės institucijas, metodus ir formas; 3)biudžetinių santykių reguliavimo inst. – visos normos, kurios tvirtina L biudžeto sandarą, nacionalinę biudžeto sistemą, reglamentuoja biudžeto sudarymą ir vykdymą; 4)mokestinių santykių reguliavimo – ftn, kurios įtv. valstybės mokesčių sistemą ir reglamentuoja mokesčių surinkimą; 5)valstybės skolos inst. – ftn, kurios regl. V skolinimąsi užsienyje ir Lietuvoje, paimtų paskolų naudojimą; 6)tikslinių fondų inst. – ftn, kurios reguliuoja nebiudžetinių fondų sudarymą ir naudojimą (SODRA); 7)valstybės išlaidų ir finansavimo inst. – ftn, kurios regl. V išlaidų apmokėjimą; 8)bankininkystės santykių valstybinio reguliavimo inst. – ftn, kurios įtvirtina L kredito įstaigų apmokėjimą, veiklos sąlygas, veiklos priežiūrą; 9)draudimo santykių valstybinio reguliavimo inst. – ftn, kurios nustato draudimo veiklos sąlygas ir priežiūrą; 10)pinigų apyvartos inst. – ftn, kurios regl. grynųjų pinigų judėjimą ir nustato užsienio valiutos naudojimo sąlygas. III.1. FT santykių (fts) požymiai ir sąvoka. Fts – vs, atsirandantys valstybei įgyvendinant finansinę veiklą bei sureguliuoti FT normomis. Požymiai: 1)atsiranda ir pasibaigia pagal FT reikalavimus; 2)per fts yra realizuojama V politika finansų srityje; 3)fts gali atsirasti tik valstybės iniciatyva; 4)fts turinį sudaro ja ir fa pareiga vykdyti pinigines prievoles V ir V teisė gauti pajamas; 5)tinkamas fts dalyvių teisių ir pareigų vykdymas yra užtikrinamas ekonominėmis sankcijomis; 6)visi ginčai, kylantis iš fts, yra nagrinėjami administracine tvarka. III.2. Fts rūšys. Pagal intitutus skirstomi į 10 grupių: 1)valdymo – regul. ftn, kurios nustato fin. institucijų sistemą, jų kompetenciją; 2)fin. kontrolės – regul. ftn, kurios įtv. fin. kontrolės institucijas, metodus ir formas; 3)biudžetinių santykių reguliavimo – regul. visos normos, kurios tvirtina L biudžeto sandarą, nacionalinę biudžeto sistemą, reglamentuoja biudžeto sudarymą ir vykdymą; 4)mokestinių santykių reguliavimo – regul. ftn, kurios įtv. valstybės mokesčių sistemą ir reglamentuoja mokesčių surinkimą; 5)valstybės skolos – regul. ftn, kurios regl. V skolinimąsi užsienyje ir Lietuvoje, paimtų paskolų naudojimą; 6)tikslinių fondų – regul. ftn, kurios reguliuoja nebiudžetinių fondų sudarymą ir naudojimą (SODRA); 7)valstybės išlaidų ir finansavimo – regul. ftn, kurios regl. V išlaidų apmokėjimą; 8)bankininkystės santykių valstybinio reguliavimo – regul. ftn, kurios įtvirtina L kredito įstaigų apmokėjimą, veiklos sąlygas, veiklos priežiūrą; 9)draudimo santykių valstybinio reguliavimo – regul. ftn, kurios nustato draudimo veiklos sąlygas ir priežiūrą; 10)pinigų apyvartos – regul. ftn, kurios regl. grynųjų pinigų judėjimą ir nustato užsienio valiutos naudojimo sąlygas. Pagal subjektų sudėtį: 1)santykiai, kurie atsiranda tarp valstybės ir savivaldybių, paskirstant fin. kompetenciją ir pajamas tarp V ir S; 2)tarp valdžios ir valdymo institucijų; 3)tarp valdžios ir valdymo institucijų iš vienos pusės ir fin. institucijų iš kitos; 4)tarp fin. institucijų (LB it fin. min. ir kt.); 5)tarp fin. inst. ir j bei fa. Pagal turinį: 1)materialiniai – kuriuose realiz. FT subjektų teisės ir pareigos; 2)procesiniai – kurie atsiranda V surenkant ir naudojant savo lėšas. Pagal tikslus: 1)organizaciniai – tikslas suformuoti valstybės piniginių fondų sistemą ir įtvirt. V finansus tvarkančias institucijas; 2)V pajamų kaupimo sant. – tikslas nustatyti V pajamų surinkimo procesą; 3)V išlaidų apmokėjimo – tikslas reglam. V programų ir f-jų apmokėjimą; 4)fin. kontrolės ir atsakomybės sant – tikslas įtv. fin. drausmės užtikrinimo priemones. III.3. Fts objektai – vertybės, dėl kurių kyla fts: 1)V piniginiai ištekliai – pinigai, V skoliniai įsipareigojimai kreditoriams; 2)V pinigų fondai, kurie skirstomi pagal centralizacijos lygį: a)centralizuotus – kuriais disponuoja valstybinės valdžios ar S valdymo institucijos ir naudojami visos V ar S poreikiams tenkinti; b)decentralizuoti – pinig. fondai, kuriais disp. biudž. įst. ar valst įm.; 3)piniginės prievolės – ja ir fa pareigos daryti pinigines įmokas valstybei; 4)pinigai ir užsienio valiuta; 5)mokėjimo priemonės – dok., kurių pagalba vykdomi atsiskaitymai negrynaisiais pinigais: a)mokėjimo nurodymas – ja ir fa parengtas dokumentas, kuriuo jis įpareigoja banką nurašyti pinigus; b)debeto pavedimas – dok., kuriuo ūkio subj., suteikęs paskolą, reikalauja pervesti lėšas į savo sąsk.; c)inkasacinis pavedimas – kompet. inst. išrašytas dok. nurašyti lėšas neginčo tvarka; d)čekiai – dok., kuriuo pavedama bankui sumokėti konkrečią pinigų sumą čekį pateikusiam asmeniui; e)vekselis – dok., kuriuo asmuo pats įsipareigoja sumokėti pinigus vekselyje nurodytam asmeniui; f)banko ar ne banko kortelės; 6)fondinės vertybės – akcijos ir obligacijos; 7)taurieji metalai ir brangakmeniai. III.4. FT subjektai – ja ir fa, kuris turi galimybę tapti fts dalyviu. Kai fts subjektai sueina į fts, tampa fts dalyviu. Pagal teisių ir pareigų apimtį skirstomi į: 1)visuomeniniai teritoriniai junginiai (V ir S. Jų dalyvavimas santykiuose l. ribotas. dalyvauja biudžeto, tikslinių fondų sudarymo, V skolos santykiuose); 2)kolektyviniai – visos valdžios ir valdymo institucijos, įmonės, viešosios įstaigos, visuomeninės org. ir kt. ja. Pagr. kolekt. subjektas – Seimas, kuris: a)formuoja V fin. politiką; b)formuoja institucijas, kurios atsakingos už fin. politikos įgyv.; c)priima įstatymus; d)ratifikuoja fin. sutartis; e)tvirtina V biudžetą; f)vykdo parlamentinę fin. kontrolę. Savivaldybių tarybos: a)tvirtina S biudžetus; b)turi teisę sudarinėti nebiudžetinius fondus; c)nustatinėti vietines rinkliavas; d)imti kreditus tiek L, tiek užsienyje; e)turi teisę įstatymų nustatytose ribose reikalauti fin. kompensacijų iš V. Vyriausybė: a)organizuoja fin. įstatymų įgyvendinimą; b)org. V biudžeto sudarymą ir vykdymą; c)koordinuoja ir kontroliuoja sau pavaldžių fin. institucijų veiklą; d)priima sprendimus dėl V skolos įsipareigojimų; e)steigia sau pavaldžias fin. institucijas. Fin. ministerija: a)sudaro V biudžetą; b)rengia fin. įstatymų projektus; c)valdo V skolą; d)valdo V pinigų fondus; e)atstovauja L tarptautinėse fin. organizacijose; f)organizuoja tarptautinių fin. įsipareigojimų vykdymą; g)metodiškai vadovauja S ir V institucijų fin. veiklai; h)metodiškai vadovauja visai buhalterinei apskaitai. Prie fin. min. įsteigtos: 1)valstybinė mokesčių inspekcija; 2)muitinės departamentas; 3)valstybinė draudimo priežiūros tarnyba. Lietuvos bankas: a)turi išimtinę teisę leisti nacionalinę valiutą; b)aptarnauja valdžios ir valdymo institucijų sąskaitas; c)organizuoja VVP pardavimą ir pirkimą; d)saugo L užsienio valiutos ir aukso rezervą; e)nustato atsiskaitymų tvarką; f)konsultuoja vyriausybę pinigų politikos klausimais; g)išduoda licenzijas kredito veiklai; h)vykdo kredito įstaigų veiklos priežiūrą. 3)individualūs subjektai – visi L gyventojai bei užsieniečiai, gyvenantys L ilgiau nei 183 d. IV.1. Finansų drausmė. Pagr. principas – teisėtumo pr. Fin. drausmė – valstybės pinigų naudojimo ir piniginių prievolių V vykdymo reikalavimo laikymasis. Pagal turinį fin. drausmę sudaro: 1)besąlygiškas ftn vykdymas; 2)besąlygiškas nustatytų piniginių prievolių vykdymas; 3)V piniginių lėšų ekonomiškas naudojimas; 4)atsakomybės priemonių taikymas subjektams, kurie pažeidžia fin. drausmę. Fin. drausmė skirstoma į rūšis: biudžetinė dr. – biudžeto sudarymo ir vykdymo reikalavimų laikymasis; 2)mokesčių dr. – nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos laikymasis; 3)kreditinė dr. – iš V gautų paskolų naudojimo bei grąžinimo tvarkos laikymasis; 4)atsiskaitymų, mokėjimų dr. – nustatytų atsiskaitymų grynaisiais ar negrynaisiais pinigais mokėjimų laikymasis. IV.2. Fin. kontrolės sąvoka ir uždaviniai. Plačiąja prasme tai – visų V ir S institucijų veikla, susijusi su V pinigų naudojimo priežiūra. Siaurąja prasme – kaip specialiai įsteigtų fin. institucijų veikla. Uždaviniai: 1)užtikrinti fin. drausmę (pagr.); 2)užtikrinti, kad visi subjektai tinkamai vykdytų savo pinigines prievoles V; 3)fin. pažeidimų prevencija; 4)asmenų, pažeidžiančių fin. įst. išaiškinimas; 5)fin. įstatymų pažeidėjų patraukimas atsakomybėn; 6)papildomų V fin. rezervų išsiaiškinimas. Fin. kontrolės turinys 1)fin planų ir fin. ta vykdymo tikrinimas; 2)fin. operacijų tikslingumo tikrinimas; 3)pasiūlymų dėl fin. veiklos tobulinimo teikimas; 4)sankcijų taikymas; 5)fin. veiklos vertinimas. IV.3. Fin. kontrolės rūšys: Pagal tikrinimo objektą: 1)išankstinė – atliekama prieš vykdant t.t. fin. operacijas. Jos objektas – pasirengimas fin. operacijai atlikti; 2)einamoji – vykdoma fin. planų įgyvendinimo metu. Objektas – pats fin. planų vykdymas; 3)rezultatų – nukreipta į fin. planų rezultatų patikrinimą. Pagal kontrolės pagrindą: 1)privalomoji – vykdoma įstatymų pagrindu (mokesčių insp., valst. kontr.); 2)iniciatyvinė – konkretaus ūkio subjekto užsakymu (auditas). Pagal kontrolės apimtį ir kontrolės institucijų statusą: 1)bendravalstybinė – vykdoma visos L mastu. Objektas – visi V piniginiai ištekliai. Vykdo centrinės institucijos (S, Vyr., VK, LB, VMI); 2)savivaldybių (municipalinė) – vykdoma tik konkr. S teritorijoje. Obj. – tik S piniginiai ištekliai. Vykdo S įsteigtos institucijos (S kontrolierius); 3)vidinė – taikoma tik valst. įst. ir įm. Vykdo vidaus auditoriai. Objektas – lėšų, kurias naudoja V įst. ar įm. naudojimo priežiūra; 4)nepriklausoma – vykdo nepriklausomos audito įmonės. Atliekamas V inst. užsakymu arba įst. pagrindu (pvz. jei įmonė nori gauti iš V paskolą arba garantiją paskolai). IV.4. Bendravalstybinės fin. kontrolės institucijos. Valstybės kontrolė (VK) – vertina V biudžeto vykdymą. Pagr. f-jos: 1)VK teikia išvadą dėl V biudžeto projekto; 2)tikrina kaip įgyvendinamos iš biudžeto finansuojamos programos; 3)tikrina visų valst. inst., išskyrus S, Vyr. ir Prezid., finansinę veiklą; 4)tikrina visų biudž. įst., valst. įm. fin veiklą; 5)tikrina, kaip naudojamos iš V biudž. gautos paskolos ir subsidijos; 6)tikrina, kaip naudojamos V vardu paimtos paskolos; 7)tikrina, kaip V lėšas naudoja visuom. org. ir savivaldybės; 8)esant reikalui, gali tikrinti ir S biudž. vykdymą. Teisės: 1)gauti visus kontrolei reikiamus dokumentus; 2)žodinius ir rašytinius paaiškinimus kontrolės klausimais; 3)pateikę pažymėjimą darbo metu tikrinti patalpas, kur yra pinigai ir vertybiniai popieriai; 4)ne ginčo tvarka išieškoti ne pagal paskirtį panaudotas lėšas ir nesurinktus mokesčius; 5)paimti fin. dokumentų originalus; 6) skirti pareigines nuoskaitas pareigūnams; 7)siūlyti valst. įst. ir įm. vadovams naikinti jų priimtus sprendimus fin. klausimais. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). 1990 m. Pagr. tikslas – užtikrinti, kad būtų laiku surenkami įst. nustatyti mokesčiai. Susideda iš 3 grupių: 1)MI prie FM; 2)apskrityse –teritorinės MI; 3)miestuose ir rajonuose – teritorinių MI skyriai. Pagr. f-jos: turi teisę: 1)gauti visus dokumentus, kurių reikia mokesčių apskaičiavimui patikrinti; 2)iki 30 d., surašius poėmio aktą, paimti fin. dokumentus; 3)ne ginčo tvarka išieškoti nesumokėtus mokesčius, delspinigius ir baudas; 4)užšaldyti ūkio subjektų sąskaitas, jei kyla įtarimas dėl mokesčių vengimo; 5)sustabdyti ūkio subj. veiklą, jei pažeidžiami mokesčių įst.; 6)areštuoti ja ir fa turtą; 7)skirti ekonomines sankcijas. Revizijų departamentas prie FM įsteigtas 1994 m. kovoti su ekonominiais nusikaltimais. Pagr. f-ja – atlikti fin. veiklos tikrinimus pagal teismo, fin. min., teisėsaugos institucijų pavedimus. Pagr. veiklos forma – revizijos, jeigu atliekant kvotą, nagrinėjant baudž. bylą ar esant FM nusistatymui, reikia patikrinti konkrečios įmonės veiklą. Atliekamos tik raštišku pavedimu. Atlieka 1 ar revizorių grupė. Atliekant reviziją, būtinai turi dalyvauti įmonės savininkas arba a., atsakingas už buhalt. tvarką. Rev. pabaigoje surašomas revizijos aktas, jame t. b. pateikti atsakymai į teisėjo, fin. min. ar tardytojo klausimus, be to revizoriai gali nurodyti ir nustatytus pažeidimus dėl kurių nebuvo užklausimo. Vidaus auditas T.b. steigiamas visose ministerijose, apskričių virš. adm., valst. įm. ir įst., kuriose dirba ne mažiau 100 darbuotojų. Jei mažiau -–vidaus auditoriaus pareigybė. Turi tikrinti kaip įm. ar įst.: 1)pildo fin. ataskaitas; 2)naudoja lėšas investicijoms; 3)naudoja iš biudžeto gautas lėšas; 4)atlieka metinės fin. atskaitomybės tikrinimą. V.1. Biudžeto sąvoka ir reikšmė. Materialine prasme: B–V ar S centralizuotas pinigų fondas. Ekonomine prasme: B–ek. sant., susiję su B sudarymu ir naudojimu. Teisine prasme: B-ta patvirtintas V ar S centralizuoti pinigų fondo sudarymo ir panaudojimo planas. B požymiai: 1)universalus fin. planas, kuris apima visus V ar S fin. planus.; 2)pagrindinis V ar S fin. planas; 3)tvirtinamas įst. arba S tarybos sprendimu, todėl subj, kurie nevykdo B, g.b. taikomas teisinės atsakomybės pr. B f-jos: 1)administracinė – visa valdžios ir valdymo inst. veikla t.b. vykdoma griežtai laikantis patvirtinto B; 2)ūkinė-visa V ūkinė veikla negali viršyti B patvirtintų pajamų ir išlaidų apimčių. V.2. Biudžetinių santykių teisinio reguliavimo mechanizmas. Biudžetinė teisė – visuma biudžetinės tn, kurios reguliuoja santykius, atsirandančius funkcionuojant nacionalinio biudžeto sistemai. Biudžetinės T dalyką sudaro: 1)sant, susiję su L biudžetinės sandaros ir B sistemos įtvirtinimu; 2)sant., susiję su B pajamų ir išlaidų sistemos nustatymu; 3)sant., susiję su V ir S biudžetinės kompetencijos paskirstymu; 4)sant., susiję su B proceso organizavimu. Biudžetinių santykių ypatumai: 1)dalyviai g.b. tik V, S ir valst. inst.; 2)visi ginčai, kylantys iš biudž. sant. be jokių išlygų sprendžiami ikiteismine ar admin. tvarka; 3)visada riboti laike. B sudaromas 3 m., tvirtinamas 1 m. Pagr. biudž T šaltinis – 1)biudžeto sandaros įst. 2)Svarbią reikšmę turi kiekv. m. priimamas įst dėl B patvirtinimo kt. m. V.3. LR biudžeto sandara, ir nacionalinio biudžeto sistema ir jo sudarymo principai. Konkr. V biudž. sand. priklauso nuo V sandaros. L-unitarinė V. LR valstybinę B sistemą sudaro savarankiškas 1)V biudžetas ir savarankiški 2)S biudžetai. 1-centralizuotas piniginių išteklių fondas, kuris naudojamas visos valstybės išlaidoms apmokėti; 2-savivaldybės mastu centralizuoti piniginiai fondai, naud. savivaldybės išlaidoms apmokėti. L biudž. sist. pagrįsta 2 principais: 1)biudžeto sistemos vieningumo – V ir S biudžetai yra sudaromi pagal vieningus ta, pagal vieningą biudžetinę atskaitomybę ir pagal vieningą biudžetinę klasifikaciją; 2)savarankiškumo – tiek V, tiek S sudaro savo biudžetus nepriklausomai viena nuo kitos, turi savarankiškas pajamas ir išlaidas. Didelę dalį savivaldybės išlaidų apmoka V per dotacijas ir subsidijas. V.4. Biudžeto pajamos ir asignavimai. B. pajamos – fin. ištekliai, kurie paskirstant nac. pajamas atitenka V ar S ir yra naud. V ar S poreikiams tenkinti. Visos pajamos yra V nuosavybė (ir savivaldybių). Pagal reikmę, formuojant B, biudžeto pajamos skirstomos į: 1)privalomas; 2)papildomas. 1-įstatymu priskiriamos konkr. B, jas galima iš anksto planuoti (pvz. mokesčiai, privalomos įmokos, pasiskolintos lėšos); 2-B pajamos, kurios iš anksto nėra planuojamos, bet yra gaunamos metų bėgyje, vykdant atitinkamą fin. veiklą (baudos, ekonominės sankcijos ir t.t.). Pagal pajamų šaltinį: 1)gaunamos iš privačios nuosavybės (mokesčiai, mokami gyventojų, privačių įmonių); 2)gaunamos iš V ar S nuosavybės (pajamos už V turto privatizavimą, nuomą, palūkanos už V kapitalo naudojimą ir pan.). Pagal teritorinį kaupimo principą: 1)VB pajamos (sukaupiamos VB); 2)SB pajamos (sukaupiamos SB). Gyventojų pajamų mokestis priskiriamas prie S B pajamų, bet kaupiamas V B ir tik pervedamas į S B pagal normą. Pagal pajamų įskaitymo tvarką: 1)priskirtąsias pajamas – įst. nustatytu dydžiu automatiškai įskaitomos į VB ar į SB; 2)reguliuojamas pajamas – kasmet g. b. perpaskirstomos tarp SB, siekiant išvengti SB deficito; 3)skolintas pajamas – kurias V ar S skolinasi laikinai iš vidaus ir užsienio kreditorių. Svarbiausias vaidmuo tenka priskirtosioms pajamoms. V. prisk. paj.: 1)PVM; 2)akcizas; 3)muitų mokestis; 4)ja pelno mokestis; 5)konsulinis mokestis; 6)mokestis už VGI; 7)tarptautinių prekybos sandorių mokesčiai; 8)dalis mokesčio už aplinkos teršimą; 9)žyminis mokestis už valst. inst. suteiktas paslaugas; 10)V rinkliava; 11)palūkanos už V kapitalo naudojimą; 12)pajamos už V suteiktas paslaugas; 13)dividendai už V akcijas. Prie S prisk. paj.: 1)fa pajamų mokestis, atskaičius įmokas į SvDrF; 2)įmonių ir organizacijų nekiln. turto mokestis; 3)žemės mokestis; 4)valst. žemės nuomos mokestis; 5)dotacijos ir subsidijos iš VB; 6)paveldimo turto mokestis; 7)vietinės rinkliavos. B asignavimai – VB ar SB nustatyta pinigų suma, kuri t. b. naudojama V ar S f-joms vykdyti ir programoms apmokėti. Išlaidos – panaudota asignavimų suma. Tikslas - B išlaidos turi pilnai atitikti B pajamas. Pagr. išlaidų sritis – V skolos apmokėjimas. V B asignavimai naudojami: 1)vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti; 2)V skoliniams įsipareigojimams vykdyti; 3)dotacijoms S mokėti. S B asignavimai naudojami: vietinėms programoms vykdyti. Išlaidos L: 1)V skolos apmokėjimui; 2)viešajai tvarkai palaikyti; 3)švietimui; 4)socialinei apsaugai; 5)krašto apsaugai ir t.t. V.5. Biudžetinis reguliavimas. Pagal įst. L biudž. t. b. tvirtinami be deficito. Konkr. S B gaunamos pajamos yra mažesnės nei išlaidos – pradeda veikti biudžetinio reguliavimo mechanizmas – B pajamų perpaskirstymas tarp S B, siekiant subalansuoti S pajamas ir išlaidas. Pagrindas biudž. reg. vykdyti – prognozuojamos S išlaidos, pagal kurį nustatomas skirtumas tarp S B išlaidų ir priskirtųjų pajamų. Seimas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į skirtumą: 1)tvirtina fa pajamų mokesčio dalį, kuri bus skirta konkrečiai S; 2)tvirtina V B bendrosios dotacijos dalį, kuri skiriama S pajamoms išlyginti; 3)tikslines dotacijas S perduotų V f-jų vykdymui; 4)tvirtina S skolinimosi limitus. Biudžetinio reguliavimo metodai: 1)fa pajamų mokesčio atskaitymų normatyvų m.; 2)negrąžintinės fin. paramos teikimo iš V B m.; 3)kreditų teikimo iš V B m. 1-Kiekv. m. S nustato fa pajamų dalį, kuri t.b. pervesta į konkr. Sav. B. 2-Likusi dalis paliekama V B ir yra naudojama negrąžintinės paramos teikimui. Tokia parama gali įgauti 2 formas: 1)bendroji dotacija; 2)tikslinės dotacija. Teisę gauti bendrą dotaciją turi tos S, kurių mokestinės pajamos 1 gyv. yra mažesnės už visų S pajamas 1 gyv. Skiriamos toms S, kurios turi did. išlaidas dėl S asoc. nustatytų rodiklių. Tikslinės dot. skiriamos S, kurios vykdo spec. programas. Kai metų bėgyje Seimas ar Vyr. priima ta, dėl kurių padidėja S išlaidos arba sumažėja S paj, iš V B skiriama negrąžintina kompensacija atsiradusiems skirtumams padengti. 3- metų bėgyje S gali kreiptis į Fin. min., kad jai būtų suteiktas beprocentinis kreditas iš S kreditavimui skirtų lėšų. Tarp mero ir Fin. min. sudaroma sutartis. Šis m. naudojamas tik vykdant B, kiti m. – ir vykdant, ir sudarant B. V.6. Biudžetinė kompetencija (BK) – visuma V ar S įgalinimų, susijusių su dalyvavimu B sistemos formavime ir funkcionavime. Priklausomai nuo sant kuriuose BK realizuojama, skirstoma į: 1)materialinę; 2)procesinę. Pagal subjektus: 1)V; 2)S. BK skirstoma į 2 rūšis: 1)LR, kaip suverenios V, kompetencija. Paremta K, pagal kurią LR turi išimtinę teisę reguliuoti biudž. santykius, todėl LR, kaip suverenios V, kompetencijai priklauso įgalinimai: LR turi teisę: 1)nustatyti savo nac. biudžeto sistemą; 2)nustatyti pajamų paskirstymo tarp V ir S B principus; 3)paskirstyti išlaidas tarp V ir S; 4)nustatyti savo ir S BK; 5)reglamentuoti biudžetinį procesą; 6)kontroliuoti tiek savo, tiek S B sudarymą ir vykdymą.; 2)LR kompetencija savo ir Sav. B atžvilgiu. LR turi teisę: 1)į savo V B; 2)gauti pajamas, kurios numatytos B; 3)daryti B numatytas išlaidas; 4)keisti nustatyta tvarka patv. V B; 5)priimti metų bėgyje papildomą B; 6)savo nuožiūra skirti dalį lėšų S; 7)gauti iš S papildomas lėšas, jei dėl S sprendimų sumažėja V B pajamos. S kompetencijai priklauso įgalinimai: visos S turi teisę: 1)į savarankišką B; 2)sudaryti ir vykdyti savo B, kontroliuoti jo vykdymą; 3)reikalauti ir gauti dotacijas bei kreditus iš V B; 4)savo nuožiūra naudoti papildomas pajamas, gautas vykdant B; 5)gauti kompensacijas iš V, jei dėl centrinės valdžios sprendimų, sumažėja S pajamos arba padidėja išlaidos. Tiek V, tiek S BK realizuoja atitinkamos inst. VI.1. Biudžetinio proceso sąvoka ir struktūra. Biudž. procesas – kompetentingų V ir S inst. veikla, sudarant bei vykdant V ar S biudžetą bei kontroliuojant B vykdymą. Nustatyta tvarka patv. B galioja 1 m. – biudžetiniu laikotarpiu nuo 01 01 00 val. – 12 31 24 val. Numatyta, kad būtų 2 B: 1)paprastasis (1 metams); 2)kapitalo investicijų B (5 metams). B proceso struktūrą sudaro šios stadijos: 1)B formavimo; 2)B vykdymo. 1 – 1)B programos, prognozės sudarymas 3 m. į priekį; 2)B projekto einamiesiems metams sudarymas; 3)B svarstymas valdymo institucijose; 4)B svarstymas valdžios institucijose; 5)B tvirtinimas. 2 – 1)B numatytų pajamų surinkimas; 2)B numatytų asignavimų apmokėjimas; 3)B įvykdymo apyskaitų, ataskaitų sudarymas ir tvirtinimas. Jei nepatvirtina – vyr. atsistatydinti turi. B procesą reglamentuoja K, Biudž. sand. įst., programos sudarymo metodika, bendroji V ir S Bų sudar tvarka. B sudarymo metodikos tvirtinamos FM. VI.2. Biudžetinio proceso principai: I.bazinių duomenų, sudarant B, taikymo pr. Baz. duom.: 1)įstatymai ir kt ta, kurie nustato V B pajamas ir išlaidas; 2)vyriausybės veiklos programa; 3)L ūkio vystymosi makroekonominės prognozės; 4)vyr. patvirtinti strateginiai planai ir strateginės programos; 5)V investicijų programa; 6)V B asignavimų valdytojų programos ir išlaidų sąmatos. II.B sudarymo programinio metodo pr. Visi B-to asignavimai planuojami pgl B-to asignavimo valdytojų sudarytas veiklos programas ir strateg. planus, kurie sudaromi atsižvelgiant į Vyriausybės strateg. planus, viziją ir V-bės fiskalinį planą. Plane numatomos v-bės pajamos ir išlaidos 3m laikotarpiui, t.p valstybės skolos poreikis 3m laikotarpiui. Visos ministerijos, depart ir kt VI savo programas teikia FM, kuri savo ruožtu išvadas teikia LRV. III. Griežtos kompetencijos padalijimo tarp valdžios ir valdymo institucijų pr. Pgl įstatymus pagr įgalinimai B-to srityj tenka VI-joms, kurios tvirtina B-tus ir organizuoja jų vykdymą. IV.B-to patvirtinimo terminų nustatymo pr Pgl K VB t.b. patvirtintas iki biudžet metų pradžios. Pgl B sandaros įst - > 14 kalend d iki biudžet metų pradžios. SB t.b patvirtinti per 2 mėn nuo VB patvirtinimo. Jei B laiku nepatvirtinamas kiekv. mėnesio išlaidos negali viršyti 1/12 praėjusių metų B-to. Nepatvirtinus SB – nebus daromi jokie atskaitymai iš VB. V.B-to pilnumo pr. B-te t.b. numatytos visos planuojamos gauti pajamos ir visos planuojamos išlaidos. Kai atsiranda neplanuotos išlaidos, joms t.b. numatomos B apyvartos lėšos, t.p LRV arba Sv rezervų fondas. VI.B-to realumo pr. Sudarant B, t.b. numatomos tik realiai planuojamos gauti pajamos ir ta pajamas atitinkančios išlaidos. VII. Biudžet proceso viešumo pr. B visada svarstomas atviruose posėdžiuose. Patvirtintas B skelbiamas masinėse informav priemonėse. T.p viešai skelbiama apie B vykdymą. VIII.B-to rodiklių specializacijos pr. B paj ir išl skirstomos į rūšis pgl fin. ministro patvirtintą B klasifikaciją. Pajamos skirstomos: 1) mokestinės (iš mokesčių), 2) nemokestinės, 3)nepaprastosios (priklauso paj. iš valstyb žemės pardavimo ir valst turto realizavimo), 4)dotacijos (pajamos, gaunamos iš užs. Valstybių, tarp org-jų), 5)skolintos lėšos. Išlaidos: 1)funkciniu pož – pgl V ir S atliekamas funkcijas, 2) ekonominiu pož.: paprastosios (d.užmok, komandir, inventoriaus įsigijimui, soc draudimo įmokos), nepaprastosios (skiriamos pagrindinių fondų įsigijimui, kapital. Remontui, statybai, paskolos kt subjektams) IX B-to tvirtinimo formos nustatymas. VB tvirtinamas įstatymu, o SvB – Sv tarybos sprendimu. T.b. laikomasi S statuto (VB), Sv tarybų reglamentų (SB) procedūrų. X. T a, darančių įtaką B pajam ir išlaidoms priėmimo ribojimas. Pgl B-to sandaros įst visi mokesčių ir kt TA dėl kurių g. sumažėti B-to pajamos ar padidėti B-to išlaidos t.b priimti iki VB įst priėmimo. VI.3.Einamųjų metų VB-to projekto rengimas Tai pradinis biudž. proceso etapas, per kurį parengiamas VB projektas. Jis prilyginamas B įstatymo projekto rengimui. Etapai: 1. Biudžetinės iniciatyvos reiškimas. Tai daro LRV, priimdama nut dėl sekančių metų VB rengimo darbų plano ir terminų. Nutarimas priimamas kovo mėn. Šiuo nutarimu pavedama min-joms ir kt VI pateikti duomenis, kurių reikia VB projektui sudaryti ir nustato duomenų pateikimo terminus. 2. B-to prognozės sudarymas. Ją sudaro FM vadovaudamasi ūkio min bendrąja L plėtros strategija. Prognozę FM teikia svarstyti strateg planavimo komitetui, jei šis pritaria, prognozę teikia tvirtinti LRV. Prognozės turinys: planuojamos gauti paj (bendra apimtimi), planuoj V išlaidų poreikis, lėšų panaudojimo galimybės investicijoms ir atskirai aplinkosaugai, V skolos būklė etc. 3. Biudžetinių paraiškų rengimas. Jas rengia min-jos, depart ir kt centr žinybos, atsižvelgdamos į kontrol asignavimo apimčių rodiklius, kuriuos pateikia FM. Paraiškos rengiamos pgl institucijų patvirtintas programas ir pgl išlaidų klasifikacijas (funkc ir ekon pož). Tada prasideda paties B prjekto sudarymas. Jį sudaro fimnim vadovaud. kt žinybų pateiktomis paraiškomis ir veiklos programomis (finmin nebūtinai patenkina visas paraiškas). Projektas pateikiamas svarstyti strateg plan komitetui, gavus jo išvadas ir pasiūlymus ir jų pagrindu pateikus projektą, šis teikiamas svarstyti LRV. Vyr g pritarti ir siūlyti svarstyti S ar grąžinti finmin pataisyti ar perdaryti. VI.4. Einamųjų metų VB-to tvirtinimas Pgl K-ją VB projektas t.b pateiktas S svarstyti ne vėliau kaip likus 75d iki biudž metų pradžios.Pgl S statutą ne vėliau kaip spalio 17d. Su VB projektu S dar pateikiami dok: 1) aiškinamasis raštas, 2) duomenys apie v-bės skolinius įsipareigojimus, kurie dar nėra įykdyti 3) planuojamą skolinimąsi 4) Sodros B projektą 5) Privalomo svekatos draudimo B 6) Pivatiz fondo7)Kelių fondo 8)kt fondų sąmatos.9) Seimo kanceliarijos pasiūlymai dėl Seimo lėšų poreikio Seimo kanceliarijos išlaidoms. Per 3 dienas gautas B projektas t.b perduodamas LRS frakcijoms, komitetams, LRS valdybos nariams ir V kontrolieriui. Artimiausiame LRS posėdyje yra išklausomas LRV pranešimas apie B projektą (pranešimą daro fin. Ministras). Jame yra pateikiamas bendras projekto apibūdinimas ir jo palyginimas su praėjusių metų B. Vėliau B projektas turi būti svarstomas LRS frakcijose ir komitetuose tam skiriant ne mažiau kaip 15d. Iki lapkričio 10d. komitetai pateikia savo išvadas ir pasiūlymus biudž ir fin komitetui. V kontrolierius savo išvadą turi pateikti iki lapkričio 15d. Galutinis B svarstymas vykdomas biudž ir fin komitete, kuris gali priimti kitų komitetų pasiūlymus arba motyvuotai juos atmesti. Šis komitetas privalo suformuoti galutinę išvadą dėl B projekto. Iki lapkričio 25d. B projektas t.b apsvarstytas LRS posėdyje. Jame svarstomas ne tik pats projektas, bet ir komitetų ir frakcijų pasiūlymai (jei jie buvo atmesti). Nurodomi B trūkumai ir LRV teikiami pasiūlymai pataisyti projektą pagal pastabas. Ne vėliau kaip per 15d. nuo I-ojo svarstymo skiriamas II-asis svarstymas. Pateikiamas LRV pataisytas projektas ir balsuojama dėl B įstatymo priėmimo dienos paskyrimo. Jei II-jame svarstyme buvo pareikštos pastabos LRV, projektas vėl grąžinamas pataisymui, o po 10d. skiriamas naujas svarstymas. Svarstant B galima didinti pajamas, mažinti išlaidas. Kai siūloma padidinti išlaidas, būtina nurodyti papildomus išlaidų šaltinius. Draudžiama mažinti išlaidas, kurios įrašytos į B pagal įstatymą ar tarptautines sutartis (pvz., krašto apsaugai). Tvirtinant B balsuojama dėl B pataisų, kurias atmetė LRV ir jos priimamos, jei už jas balsuoja daugiau nei ½ LRS visų narių. Kad B būtų patvirtintas reikalinga ½ posėdyje dalyvavusių LRS narių. Jei LRS nepatvirtina B, nj B svarstymas skiriamas min po 5, max 10d. B neg.b tvirtinamas nei skubos nei ypatingos skubos tvarka.Patvirt B metų bėgy g.b keičiamas. B pakeitimo įst priimamas ½ LRS narių posėdyje dauguma. Jei LRV nepritaria pakeitimui, įst priimamas, kai už jį balsuoja > ½ visų LRS narių.B g.b. ir papildomas.Tokio dar nebuvo. VI.5 B-to vykdymas(BV) – B-to įstatyme užplanuotų pajamų gavimas ir numatytų išlaidų apmokėjimas. Pagr vaidmuo tenka VI, atsakingoms už pajamų surinkimą ir už lėšų panaudojimą (VMI ir asignavimų valdytojai). V-bės iždo f-jas atlieka finmin: 1. valdo VB lėšas, 2. kaupia VB lėšas Viždo sąskaitoje, kuri atidaroma LB. 3. VIždas išduoda B-to lėšas iš VIždo sąskaitos. BV skirstomas: 1) VB pakamų dalies vykdymas 2) VB išlaidų dalies vykdymas.1=> tai užplanuotų paj gavimas. Tai visos įmonės ir pelno siek org-jos mokėjimus daro į teritorinių VMI sąskaitas.Biudž įstaigos į teritor VMI sąskaitas perveda pajamas, kurias gauna iš savo specialiosios veiklos. Gyventojai (už juos įmokas perveda bankai). Surinktas paj. terit VMI paskirsto tarp VB ir SB. Toks paskirstymas t.b. daromas kasdien ir baigis 12.31d. Į VB bus pervestos tik tos įmokos, jei nurodoma sb duotas 12.31, jei 01.01 sumokėjot, tai į kt metų VB. 2=> prasideda nuo išlaidų sąmatos sudarymo.LRV t. paskirstyti išlaidas pgl detalią funkc ir ekon klasifikaciją. Tik tada vyksta išlaidų vykdymas: biudžetinių kreditų skyrimas asignavimų valdytojams patvirtintų asignavimų ribose. Asig valdytojai g. naudoti juos: 1) savo įstaigos veiklai ir programoms finansuoti. 2) turi teisę juos paskirstyti pavaldžioms įstaigoms 3) t. teisę metų bėgyj keisti pradinę asignavimų paskirtį 4) t. teisę nustatyti savo įstaigos ir pavaldžių įstaigų išlaidų struktūrą etc. Visus paskirtus asignavimus leidžiama naudoti iki 12.31 imtinai. Nepanaudoti asignavimai t.b grąžinti į B-tą iki 01.10d. Jei metų bėgyj atsiranda neplanuotos išlaidos, jos dengiamos iš LRV rezervo (jį sudaro 1% nuo B pajamų). Rezervo lėšos skirstomos pgl atskirą nutarimą. VI.6 B-to vykdymo atskaitomybė ir kontrolė. BV teisėtumui užtikrinti vedama BV buhalt. apskaita.VB buh.apskaitą veda FM, mok inspekcijos, teritorinės muitinės ir VB asignavimų valdytojai. B buhalterinė apskaita vedama pagal pajamas ir išlaidas.Kiekv mėn (iki kt mėn 3d)VMI-jos, muitinės privalo teikti ataskaitas finmin apie surinktas pajamas pgl pajamų rūšis. Asign valdytojai teikia finmin ataskaitas pgl padarytas išlaidas, išskiriant paprastąsias išlaidas (d.užmok), nepaprastąsias išlaidas ir išlaidas pavaldžioms įstaigoms. Pgl gautus duomenis Finminja sudaro mėn, ketvirčių ir metinę B paj ir išl vykdymo apyskaitą. Metams pasibaigus sudaroma BV apyskaita, kurią svarsto LRV, o tvirtina LRS. LRV pateikia LRS ne vėliau, kaip iki sek. metų 03.31d. Ne vėliau kaip per 6 mėn nuo 03.31 savo išvadą dėl BV apyskaitos LRS pateikia Vkontrolierius. Artimiausiam LRS posėdy išklausomi LRV ir Vkontrolieriaus pranešimai. Po to 2 sav. apyskaitą svarsto LRS komitetuose. Visą apyskaitą LRS t. patvirtinti ne vėliau kaip iki 11.20d. Jei LRS sutinka, priima nutarimą, kuriuo patvirtina BV apyskaitą. O jei ne – sprendžia kls dėl B paj ir išl teisėtumo atkūrimo. Krašt. priemonė – balsuoti dėl nepasitikėjimo premjeru, konkrečiu ministru arba visa LRV.Svarstant ir tvirtinant B, pagr vaidmuo tenka LRS, Sav Taryboms, Vkontrol. Vykdymo stad. pagr vaidmuo tenka VMI, muitinei, finmin, Sav. kontrol, Sav admin-jai, audito tarnyboms ir B asign valdytojams. Prižiūrint B siekiama išsiaiškinti (tikslai): 1) ar laiku ūkio subjektai atsiskaito su B;2)ar asign valdytojai pgl paskirtį naudoja B lėšas; 3)tikrinti, ar laiku ir teisingai vedama B fin.atskaitomybė.4) išsiaiškinti papild paj rezervus. Nustačius pažeidimą, t.t.institucijos t. teisę siūlyti nutraukti paj skyrimą iš B-to, išieškoti ne pgl paskirtį panaudotus B .asignavimus, skirti ekon ir admn sankcijas. VII.1 Tikslinių fondų sąvoka ir tikslai Pagr tikslas – efektyviai panaudoti valstybės ir sav-bės lėšas, kurios kaupiamos už VB ribų. 2 pagr priežastys sąlygojančios tiksl fondų atsiradimą: 1) dėl B lėšų trūkumo ne visada užtenka lėšų t.t. social ir ek programų finansavimui. Todėl kuriami tiksl fondai. 2) B asignavimai ne visada susieti su t.t. tikslais ir t.t. programų finansavimui užtikrinti steigiami tiksl tų programų fondai. Tiksl fondų (TF) pož.: 1) apskaitomi atskirai nuo biudžeto 2) kiekv tiksl fondas turi griežtai įstatymo apibrėžtą tikslą ir TF lėšos t.b. naudojamos tik tam.3) TF-us steigia LRV ar Sav Taryba atitinkamo įstatymo pagrindu.4)Kiekv fondą tvarko fondo tvarkytojas (t.t. min-ja ar spec institucija) 5) TF t.b. likviduojamas, kai pasiekiami tikslai, kuriems TF b. sukurtas. TF vad nebiudžet. fondais, nes jų lėšos apskaitomos atskirai nuo B. TF rūšys: 1)pgl tikslus a) ekonominiai (Kelių fondas) b) socialiniai (Soc draud, prival sveikatos dr) c) mišrūs (Ignalinos AE ekspl nutraukimo, Privatizav)2) pgl formavimo lygį (bendravalstybiniai ir savivaldybių) 3)pgl teisinę prigimtį: a)įstatyminiai (įsteigti konkr įst pagrindu) b) neįstatyminiai (įsteigiami kt TA pagrindu). VII.2 Bendravalstybiniai TF 1.VSDF Valst soc dr fondas steigiamas pgl soc.dr įstatymą ir jo pagr tikslas – soc.paramos finansavimas.Pagr šaltiniai: 1)įm, įstg, org-jų privalomo soc. dr įmokos už savo darbuotojus, 2)dirbančiųjų pr soc dr įmokos, 3)įmokos, kurias moka savarankiškai dirbą asmenys,4)savanoriškų įmokos, 5)baudos ir delspinigiai už nesavalaikį Sodros įmokų mokėjimą, 6) VB asignavimai (jei padidėja Sodros pajamos arba išlaidos dėl valstybės institucijų sprendimų), 7)pajamos iš valst soc.dr valdybos veiklos.Išlaidų kryptys: 1)padengiamos išld pgl pensijų draudimą (senatvės, invalidumo ir užtarnauto laiko pensijos), 2) ligos ir motinystės draudimo išlaidos, laidojimo, motinystės pašalpos; 3) apmokamas draudimas nuo nedarbo – bedarbio pašalpos;4) išmokamos pašalpos dėl profesinių susirgimų ir sužalojimų darbe; 5) išlaikomos Sodros įstaigos. Lėšos kaupiamos ir naudojamos pgl savarank valst soc dr B-tą, tvirtinamą kalendor metams, kartu su VB. Jį rengia valst soc. dr fondo valdyba, ir parengtą projektą su ateinančių 2m prognozėm teikia svarstyti LRV. B tvirtina LRS, svarstydamas kartu su VB. Patvirtinus Sodros B, per 2 sav t.b. paskirstytos Sodros B paj ir išl ketvirčiais ir t.b. per 2 sav patvirtintos Sodros įstaigų veiklos sąnaudos. Metų pab. Pateikiama LRS tvirtinti ir Sodros B apyskaitą. Prieš tvirtinant Sodros atskaitomybę, t.b. atliktas neprikl Sodros B auditas (užs audito įmonė). 2. Priv sveikatos dr F Tikslas-kompensuoti sveikatos priežiūros išlaidas. Šaltiniai: 1)apdraustųjų prival sveikatos dr įmokos; 2)Įmokos iš VB už valst lėšomis draudžiamus asmenis (nepilnamečius,asmenis, turinčius teisę į senatvės pensiją ir pan); 3)paj iš priv sveik dr vykdančių įstaigų veiklos 4) baudos, išieškomos iš priežiūros įstaigų už neteisėtai suteiktas sveik priež paslaugas 5) Savanoriškos fiz ir jurid asmenų įmokos.Lėšų panaud kryptys: 1)Kompensuoti Sveik priež įstaigų išlaidas (kurios sudarę sutartis su terit ligonių kasomis), 2) Kompensuoti apdraustųjų išlaidas medikamentams, medicininės pagalbos priemonėms; 3)kompensuoja išl sanator, kurort gydymui, 4) kompensuoti valst sveikatingumo programas. F sudaromas ir naudojamas pgl savar B, kurio projektą rengia Valst ligonių kasa, tvirtina LRV.B t.b. patvirtintas per dgsia 3 sav po VB patvirtinimo. Jei B laiku nepatvirtinamas, mėn išlaidos neg viršyti 1/12 praėj metų B išlaidų. Fondo lėšas tavrko pr sveik dr fondo taryba. Kelių fondas Tikslas- surinkti lėšas, kurios reikalingos automobilių kelių tinklui plėsti ir prižiūrėti. Šaltiniai: 1)atsiskaitymai nuo realizavimo pajamų (visos įmonės: įstaigos, org-jos), 2) Transp priemonių savininkų mokestis (krov ar spec paskirties) 3) Dalis akcizo už benziną, tepalus ir dyzelinį kurą.4) Mok už naudojimąsi Liet keliais užsienyje įregistr. tr. Priemonėms 5) Mok už naudojimąsi keliais tr. pr., kurių svoris ir gabaritai viršija nustatytą normą, 6) Mok už leidimą atlikti darbus keliuose, 7) Savanoriškos įmokos, 8) VB asignavimai. Lėšų panaud kryptys: Auto kelių tiesimui, modernizavimui, priežiūrai, eismo saugumo pr įgyvendinimui. Disponuoja Susisiek Min-ja pgl LRV patvirtintą met sąmatą. Ne = 2/3 lėšų t.b. skiriama gyv santaupų atkūrimui ir rezerv F sukūrimui. Kt išld planuojamos pgl t.t. inst-jų paraiškas. VII.3 Sv tikls fondai Sv Taryba tvirtina F nuostatas ir F sąmatą. Sv F lėšas tvarko Sv valdyba ar meras.Sveikatos F Tikslai: 1)finansuoti vietines Sveik priež programas, 2)finansiškai remti VO, kurios gina sveikatingumo interesus 3) finansuoti nemokamą sveik priežiūrą. Šaltiniai: 1) tikslinės dotacijos iš SB-to 2) atskaitymai iš Sav gamtos apsaugos F 3) dalis Valst rinkliavos už leidimą prekiauti alkoh gėrimais 4) savanor įmokos 5) atskaitymai iš priv soc dr F 6) LRV nustatyti atskaitymai nuo baudų už Sveikatingumo įst npažeidimus. Lėšų panaud kryptys: 1) Viet. sveikatos priež. programų rengimui ir įgyvendinimui 2) remiamos tos VO, kurios gina sveikatingumo interesus 3) apmokama sveikatingumo programų ekspertizė ir auditas 4) apmokamos priemonės, mažinančios neigiamą aplinkos teršimo poveikį sveikatai (iš gamt apsaugos F) 5) apmokamos nemok sveikatos priež paslaugos (karių sveik priež, būt med pagalba). Sv gamtos apsaugos F Šaltiniai: 1)dalis mok už apl teršimą 2) savanor įmokos. Lėšų panaud kryptys: 1) >70 % F lėšų t.b. panaudota priemonėms, kuriomis kompensuojama gamtai padaryta žala, gamt apsaugos priemonių projektavimui bei statybai, aplinkos teršimo šaltinių šalinimui 2) 20 % pervedama į Sav sveikatos F 3) kt F tikslams. Nustačius, kad lėšos naudoj. ne pgl paskirtį, jos išieškomos į VB ir naudojamos aplinkos apsaugos rėmimo F. VIII. 1. Mokesčių požymiai ir sąvoka. Mokestis – mokesčių mokėtojams nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pinigų V funkcijoms vykdyti. Požymiai: 1)Pagal K mokesčius gali nustatyti tik S, priimdamas įstatymą. S įtvirtina mokesčių sistemą, nustato mokesčių mokėtojus, objektus, tarifus, lengvatas, bendrąsias mokėjimo taisykles. Priimtus mokesčių įstatymus gali detalizuoti Vyr-bė, FM-as, VMI, savivaldybių institucijos. 2)Prievolė mokėti mokesčius atsiranda prieš V, o ne prieš jų surinkimą kontroliuojančias institucijas. 3)Mokesčiai atlieka fiskalinę f-ją (per juos valstybė siekia surinkti jai reikalingus pinigus). 4)Surinkti mokesčiai, išskyrus tikslinius, tokius kaip soc.dr. ir kt., neturi tikslinės paskirties, jie kaupiami bendrai biudžete ir naudojami pagal biudžeto išlaidų straipsnius. 5)Per mokesčius daroma įtaka gyventojų pajamoms, socialinei, demografinei, ekonominei aplinkai. 6)Mokesčiai privalomi visiems, jei jie pakliūna į įstatymo numatytą mokesčio mokėtojo kategoriją. 7)Neatlygintinas mokesčių pobūdis reiškia, kad mokesčiai nesiejami su kokių nors paslaugų suteikimu (išskyrus, žyminį, valstybės rinkliavą, konsulinį mok.). 8)Mokestis yra piniginė prievolė (mokėtojo pareiga mokėti mokestį ir valstybės teisė to reikalauti). Mokesčiai mokami tik pinigais. VIII.2. Mokesčių rūšys. Pagal mokėtojus skirstomi: j.a. (pelno, nekiln.turto, atskaitymai į garantinį fondą); f.a.(paveldimo turto mok.), bendri. Pagal įskaitymo tvarką: V biudžeto, sav.biudžeto, tikslinių fondų mokesčiai. Pagal mokesčio objektą: pelno (j.a.pelno mok., f.a.pajamų mok., atskaitymai į fondus), pajamų (gyventojų pajamų mokestis), turto (žemės, nekiln.turto), vartojimo (PVM, akcizai, muitai, ekologiniai mok., įv.rinkliavos). Pagal apmokestinimo būdą: tiesioginiai (sumoka pats mokesčių mokėtojas), netiesioginiai (surenkami per prekių kainą-PVM, akcizai). VIII.3. Apmokestinimo tvarkos teisinis reglamentavimas 1)Mokesčio mokėtojas – tai j.a. ar f.a., kuriam įstatyme nustatyta prievolė mokėti mokesčius. Skiriami savarankiški (privalo mokėti ir patys juos moka) ir nesavarankiški (privalo mokėti, bet sumoka už juo kiti, pvz., gyv.pajamų mok.) mokesčių mokėtojai. Yra numatyta galimybė – asmenys gali susitarti, kad mokestį už mokėtoją sumokės kitas asmuo. 2)Mokesčio objektas ir bazė. Mokesčio objektas – tos vertybės, kurios apmokestinamos konkrečiu mokesčiu. Teisinė prasmė – prievolė mokėti mokestį atsiranda tik, kai mokėtojas naudojasi ar turi nuosavybėje mok.objektą. Mok.objektas įvertinamas pinigais. 3)Mokesčio tarifas. Tai pinigų suma (proc.ar absoliučia išraiška), kurią mokesčių mokėtojas turi sumokėti nuuo mokesčio bazės. Gb proporcinis (tarifas nesikeičia keičiantis bazei), progresinis(tarifas didėja didėjant bazei), regresinis (tarifas mažėja didėjant bazei). 4)Mok.mokėjimo būdas. Kadastrinis (mokamas pagal tt duomenų bankuose esančius duomenis, pvz., turto mokestis), deklaracijų (mokama pagal deklaracijas ar kitus dokumentus, pvz., PVM, akcizai ir kt.), išskaičiavimų (išskaičiuojama iš pajamų, pvz., gyventojų pajamų mok.). 5)Mokėjimo forma. 1) Grynais pinigais ar pervedimu, tik Litais. Užsienio valiuta galima mokėti konsulinį mokestį, mokestį (PVM, akcizus, muitus) muitinėse, kur nėra valiutos keityklų. 2) Turtu, akcijomis – tik tuomet, kai įmonės laikinai neturi lėšų ir jų turtą valst.ar sav. sutinka perimti. Jei turto >nei mokesčio suma, skirtumas nekompensuojamas. 6)Sumokėjimo terminas. Mok.laikomas sumokėtu tą dieną, kai pinigai patenka į valst.iždo sąskaitą. 7)Mokesčių lengvatos. Tai ne atleidimas nuo mokesčio, bet išimtinės apmokestinimo sąlygos. Lengvatos pagal pobūdį: visuotinės (numatomos įst., gali taikyti visi asmenys, numatyti įst.), individualios (taikomos konkrečiam mokesčių mokėtojui pagal jo rašytinį prašymą. Gali taikyti VMI ir sav.tarybos, išskyrus, Mažeikių naftai). Lengvatos pagal taikymo laiką: nuolatinės (numatytos įst.ir galioja iki jo pakeitimo) ir laikinos (nustatoma tt laikui). 8)Mokesčio padidinimas. Esant įst.numatytoms sąlygoms, reikia mokėti didesnį mokestį (pvz., ekologiniai mok.). VIII.4. Mokesčio administravimo samprata. Plačiąja prasme – visų kompetentingų institucijų veikla nustatant ir surenkant mokesčius (S, LRV, teismai). Siaurąja prasme – specialiai įsteigtų instit veikla, surenkant mokesčius (VMI, AM, muitinė). VMI administruoja visus mok., muitinė – importo/eksporto, AM-už apl.teršimą, už valstyb gamtos ištekl, naftos ir dujų mok. Mokesčių mokėtojų apskaita (MMA). MMA-tai tvarkymui sudaromas MM registras, kurį tvarko VMI. Registro objektas yra visi MM. Įtraukiama: visos lietuviškos įmonės; užsienio valstybių įmonių filialai, atstovybės ir įmonių buveinės; mokesčius išskaičiuojantys asmenys (darbdaviai); savarankiški LR gyventojai; notarai; ūkininkai; advokatai; asmenys, veikiantys pagal patentą; užsieniečiai, gaunantys pajamų LR; asmenys, dirbantys, pagal sutartis; valstybės tarnautojai; asmenys, turintys, nekilnojamo turto; valstybinės žemės naudotojai. Dar vedami ekonominių mokesčių ir PVM mokėtojų registras. MM privalo įsiregistruoti į registrą per 5 dienas nuo prievolės atsiradimo. VMI įregistruoja per 5 dienas, gavus dokumentus. Suteikiamas identifikacijos Nr. ir pažyma. Pasikeitus duomenims, MM per 5 darbo dienas kreipiasi dėl registracijos duomenų pakeitimo. Mm registro reikšmė: VMI žino visus mokesčių mokėtojus; įtrauktas į registrą asmuo turi teisę gauti registro duomenis. Informacijos kaupimas. Visos įm., įst.ir org.privalo teikti duomenis VMI apie savo darbo laiką, adresą, vadovus, apie išmokėtas gyventojams ar kt.asmenims sumas, apie atsiskaitymus grynais pinigais, jei suma viršija 10 tūkst.lt per dieną. KB turi teikti informaciją apie j.asmenims atidarytas ar uždarytas sąskaitas, jei j.asmuo atidaro sąskaitą užsienio banke – tokią inf.turi VMI-jai pranešti pats. Informacija gb paskleista tik: kitai mokesčius administruojančiai institucijai; teismui ir teisėsaugos institucijoms; užsienio institucijoms (jei numatyta sutarty), FM-jai, Statistikos dep., Turto bankui, pačiam mokesčių mokėtojui apie jį patį. Mokesčio apskaičiavimas. Tai mokesčio deklaracijos ar kito dok.pildymas, nurodant mokesčio dydį pinigais, kurį reikia sumokėti valstybei. Džn. mokestį apskaičiuoja pats mokėtojas, VMI apsk.žemės mok., notaras-paveldėjimo mok. VMI gali perskaičiuoti tais atvejais, kai patikrinimo metu nustato, kad mokestis buvo sumokėtas ne visas ar iš viso nesumokėtas. Perskaičiuoti gali už 5 metus nuo patikrinimo atlikimo. Jei mokestis nesumokėtas piktybiškai – už 10 metų. Perskaičiuojant naudojamasi faktiniais duomenimis, kai jų nėra – netiesioginiais duomenimis: rašytiniais/žod.MM paaiškinimais; MM deklaracijomis pagal kitą mokestį; teisėsaugos institucijų duomenimis; analogiška veikla užsiimančių kitų subjektų deklaracijomis; interpolo duomenimis ir t.t. Laikoma, kad VMI perskaičiuotas mokestis yra teisingas, jei MM nesutinka – savo teisingumą turi įrodinėti pats. Mokesčių mokėtojų (MM) tikrinimas. Tikslas – patikrinti, ar MM laiku ir visus sumoka mokesčius. Reikalavimai: 1)Subjektus, laiką , mastą nusistato pati VMI. 2)Draudžiama pakartotinai tikrinti asmenį dėl to paties mokesčio ir už tą patį laikotarpį, nebent paaiškėjo naujos aplinkybės. 3)Patikr pas MM negali trukti>90 dienų, bet centrinė MI gali pratęsti iki metų. 4)Tikrinimo eiga gb sustabdyta jei Vmi paprašo duomenų iš kitų ins., po to ji vėl tęsiasi. 5)Apie tikrinimo pradžią MM-jo prašymu gb atžymima MM-jo žurnale. 6)Tikr gb pradedamas tik turint rašytinį MI viršininko ar jo įgalioto asmens pavedimą. 7)Tikr gali atlikti tik tas pareigūnas, kuris paminėtas pavedime. 8)MM privalo sudaryti sąlygas tikr atlikti. 9)Tikr metu MM turi teisę teikti rašyt pastabas ir įrod dėl tikr dalyko. 10)MI pareigūnas gali paimti iki 30 d laikotarpiui MM-jo dok (surašęs poėmio aktą). 11)Tikr metu MI pareigūnai turi teisę be išankstinio įspėjimo patekti į patalpas ar teritoriją, plombuoti mat vertybių saugojimo vietas ir atlikti kt.veiksmus tik darbo metu. Rezultatai įforminami: tikr pažyma; adm.pažeidimo prot; tikr aktas (kai randa pažeidimų). Kai atl pakart tikr, surašomas pakart tikr aktas. Tikr aktas teikiamas MM-jui susipažinti pasirašytinai arba siunčiamas registr laišku. Per 20d MM gali pateikti savo pastabas. Papildomai juos įrodžius, aktas tb tvirtinamas. Kai tikr atlieka MI, kurios teritorijoje yra įregistruotas MM, aktą tvirtins tos MI viršininkas. Jei MM tikrinamas, kurio adresas nežinomas ar yra už L ribų, tvirtins patikrinimą atlikusios MI viršininkas. Jei MM įregistruotas vienoje terit., o atlieka kita MI, tvirtinimo kls sprendžia VMI (centrinė), jei kelios – tai ta MI, kurioje įregistruotas MM, jei centrinė MI kartu su vietinėmis – tai centrinės MI viršininkas. Tvirtinimo rezultatai gb: pilnai patvirtintas, nepatvirtintas, iš dalies patvirtintas tikr aktas; tikr.aktas gb pakeistas atsižvelgiant į įrodymus; gb pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą. Po patvirtinimo MM privalo vykdyti ar apskųsti nustatyta tvarka. VIII.5.Mokestiniai ginčai ir jų sprendimas. Pgl. mok. administravimo įst-mą, MM turi teisę užginčyti kiekvieną MI-jos veiksmą arba sprendimą. Tada atsiranda mokest ginčai. Plačiąja prasme suvokiami: nesutarimas tarp MI ir MM-jo dėl mok. įst-mo taikymo, kuris sprendžiamas laikantis įst-mo nustatytos procedūros (kol raštu neparašyta, ginčo nėra). Siaurąja prasme mok. teisėje – tai ginčas, kuris atsiranda dėl patikrinimo akto ir mok. permokos grąžinimo. Visi kt. ginčai nagr. pgl. adm. įst-mus. Mok. ginčus nagrinėja: 1) Centrinė MI; 2)Mok. ginčų komisija; 3)T. 1-nagr. mok. ginčus, kilusius tarp MM ir vietos MI-jos. Bet kuriuo atveju MM skundą VMI turi pateikti per vietos MI, kuri visą medžiagą per 3 d. turi pateikti antrinei MI (VMI). Skundas t.b. pateiktas per 20 d. nuo tikrinimo akto tvirtinimo, sprendimo įteikimo, ir skundas bus nagrinėjamas tik, kai jis turės visus pagr. rekvizitus. Sk centrinėje MI t.b. išnagrinėtas per 30 d. Galimi spr: a) patv vietos MI spr, b) panaikinti, c) dalinai patvirtinti ar panaikinti, d) pati centrinė MI gali atlikti papildomą patikr ir priimti naują spr, e) remdamasi gauta medžiaga, g. visiškai ar iš dalies pakeisti vietos MI spr. Jei skundo nagrinėjimas sudėtingas, g.b. pratęstas iki 60d. 2-nagrinėja ginčus, nagrinėtus centrinės MI, ir nagrinėja kartu su ja, jei pastaroji per nustatytą terminą nepriima jokio spr. Centrinė MI suformuoja visą bylą ir per 3 d. pateikia komisijai. Išnagrinėti per ??? d. Spr priimami balsų dauguma, jei po lygiai – lemia pirm balsas. Panašu į teisminę procedūrą. JAV turi mok. teismą. Komisija spr turi priimti per 60 d. nuo skundo gavimo. Galimi spr: a) patvirtinti spr, b) panaikinti, c) dalinai patvirtinti ar panaikinti, d) visiškai ar iš dalies pakeisti spr, e) priimti naują sprendimą (jie centr. Mi nebuvo priėmusi jokio). 3-Džn. Vilniaus apyg adm. T. Gali kreiptis ir Centrinė MI (pateikti skundą) su sąlyga, ji komisijos spr g. skųsti tik tada, kai komisija ir VMI skirtingai interpretavo įst. VIII.6. Mokesčių inspekcijos taikomos poveikio priemonės. Laiku nesumokėjus mokesčių arba laiku negraąžinus mokėjimo permokos, nesumokėjus baudos, skaičiuojami delspinigiai. 1. Delspinigiai (visi dabar yra paprasti). Už laiku nesumokėtus mokesčius arba laiku negrąžinus mok.permokos, arba laiku nesumokėjus baudos yra skaičiuojami delspinigiai. Delsp. pradedami skaičiuoti nuo kt. dienos, kai t.b. sumokėta ar grąžinta. Ir skaičiuojamas visas dienas, kol nebus sumokėta. Neg.b. skaičiuojami daugiau kaip 180 d. Tais atvejais, kai delspin.skaičiuojami nuo patikrinimo metu rastų nesumok. mokesčių, delsp-iai skaičiuojami nuo tos dienos kai jie t.b. sumokėti iki akto surašymo dienos. Baudos: jei per 90 d. nesumokama, tai delsp-iai skaičiuojami nuo baudos paskyrimo d. Delsp-iai g.b. išieškomi. Delsp-ių norma kas ketvirtį skiriasi (Fin.min nustato): šiandien 0,04 proc. Delsp-iai netaikomi biudžetinėms įstaigoms arba kai tai laikoma beviltišku. Skolininkas g.b. atleistas nuo delsp-ių jei: 1)su juo sudaroma mokestinė paskolos sutartis; 2) jei delsp-iai buvo skaičiuojami nuo vieno mokesčio, o jis turi permoką nuo kito; 3) jei pažeidimu ar nesumokėjimu padaryta nežymi žala valstybei; 4)jei MI pripažįsta, jos delsp-ių skaičiavimas yra netikslingas ekonomiškai ir socialiai. Atleidimas nuo delsp-ių įforminamas rašyt.skol-ko prašymu, išimtiniais atvejais MI g.atleisti ir savo noru. 2. Baudos. Skiriamos Komerc. Bankams (KB) už pažeidimus: 1)jei KB nevykdo MI nurodymo nurašyti lėšas iš sąskaitos neginčo tvarka, 2)jei KB nepraneša apie atidarytas ir uždarytas ūkio subjektų sąskaitas, 3)jei Kbai pateikia klaidingą info MI-jai, dėl ko MI-ja negali pasinaudoti teise išieškoti skolas neginčo tvarka. MM-jams baudos skiriamos už piktybinius pažeidimus: 1)apgaulingas buh. Apskaitos tvarkymas, 2)žinomai duomenų apie turtą, pajamas, pelną neteisingas įrašymas į apskaitos dok., 3)už slėpimą fin. dok. ar jų sunkaikinimą, 4)už gaebnimą, laikymą prekių be banderolių ir kt. dok. Skyrimo taisyklės/principai. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo baudos ar delspinigių sumokėjimo. Kai yra keli pažeidimai, paskiriama už tą, kuris b. max. Baudos neskiriamos biudž. įstaigoms. Jei asmuo baudų nesumoka per 90 dienų, jos išieškomos priverstinai. Baudos skiriamos pgl. tuos įst., kurie galiojo baudos nustatymo metu. Jei vėliau tas įst., taiko švelnesnę baudą ar ją panaikina, ir jei jis įsigaliojo ne vėliau kaip baudos priėmimo dieną, o jei buvo skundas, tai nevėliau kaip skundo dieną, tada t.b. taikomos to TNA nuostatos. Atleidimas nuo baudų: 1)jei mokesčių mokėtojas (MM)-jas įrodo, kad jis pažeidė įstat. dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios, 2)jei pažeidimu padarė nežymią žalą V, 3)jei įrodo, kad įst-mą pažeidė dėl klaidingos MI-jos informacijos, 4)jei iki patikrinimo savanoriškai ištaisė visas deklaracijas ir savanoriškai sumokėjo visus mokesčius. Kad atleisti nuo baudos, bet kuriuo atveju MM pirmiausiai turi susimokėti mokesčius. Sprendimą dėl atleidimo priima MI ar kt. institucija, nagr. skundą. 3. Mokesčių mokėtojo (MM) turto areštas. 1)jei MM laiku nesusimoka mok., baudų ir delspinigių, 2)jei tikrinimo metu yra nustatomos mok. nepriemokos ir yra pavojus, kad MM-jo turtą ar kitaip perleis, dėl ko nebus g. išieškoti mokesčių, 3)jei tikrinimo metu nustatomi pažeidimai ir MI galvoja, kad bus nepriemoka (slėps turtą, etc.); bet jei paaiškėja, kad to nėra, areštas iškart panaikinamas. Arešto procedūra panaši kaip CPK. Pilnas ir dalinis. MM gali nurodyti tą turtą, į kurį pirmiausiai turi būti nukreiptas išieškojimas arštuojant turtą, tačiau MI-jai tai neturi jokios reikšmės. 4. Mokesčių priverstinis išieškojimas. Priverstinai išieškomi pasibaigus mok., baudų ir delspinigių sumokėjimo terminui; išimtis, kai įsiskolinimai pripažinti beviltiškais. Prieš išieškant priverstinai, skolininkui siunčiamas raginimas sumokėti geruoju, duodamas 20 d. papild. terminas. Jis t.b. įteikiamas asmeniškai. Įmonėms laikoma, kad raginimas įteiktas, jei darbo metu dukart nebus randma kam įteikti. Jei nesurandama per raginimo terminą, sekančią dieną MI įgyja teisę į priverstinį išieškojimą, o tai vykdo teismo antstoliai. IX.1. Valstybinė mokesčių sistema (VMS) VMS-visuma tt valstybėje nustatytų mokesčių, sudarančių ekonomiškai ir teisiškai pagrįstą sistemą. VMS priklauso nuo V sistemos. Kadangi LR yra unitarinė V, joje yra vieninga VMS. LR mokesčiai (22): PVM, akcizas, f.a.pajamų, j.a.pelno, įm. ir org. nekiln.turto, žemės, už V gamtos išteklius, naftos ir dujų, už aplinkos teršimą, konsulinis, žyminis, prekyviečių, atskaitymai į kelių fondą, paveldimo ar dovanojamo turto, privalomojo sv draudimo, valst.žemės nuomos, įmokos į garantinį F, V rinkliava, azartinių lošimų, už pramoninės nuosav obj registrmą, soc.draudimo, muitai. Pagal LRV programą –pagrindinis tikslas yra suderinti VMS su ES reikalavimais. Muitai. Tai netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokest.prekės ir kt.daiktai gabenant per L muitų teritoriją. Pagal Muitų tarifų įst-ą L g.b.: 1.Importo muitai (įvežamoms prekėms į L muito terit.); 2.Eksporto muitai (išvežant). Atsisakyta tranzitinių muitų. Pagal muitų nustatymo tikslus jie g.b.: 1. Bendrieji arba fiskaliniai – reikalingi sureguliuoti Liet. ir užsn.prekybą ir gauti pajamų į Valst.biudž. 2.Specialieji muitai, taikomi kaip atsakomoji priemonė į diskrim. konkreč.valstyb. ar valst.grupių veiksmus L atžvilgiu. 3.Antidempingo muitai - toms prekėms, kurių eksporto kaina yra mažesnė už panašių prekių kainą eksportuotojo rinkoje ir dėl to atsiranda materialinė žala L rinkai. 4.Kompensaciniai muitai – taikomi importuotoms prekėms, kurių gamybai ar eksportui b.panaudotos užsn.valstybių subsidijos. 5.Protekciniai muitai – taikomi import.prekėms, dėl kurių importo L gamintojai patiria žlugdančią užsn.įmonių konkurenciją. Pagal taikymo pobūdį muitai g.b.: 1.nuolatiniai (visą laiką imami); 2.sezoniniai (imami už prekes, eksport.ar import. T.t. metų laiku). Pagal apskaitymo būdą: 1.vertybiniai (pagal prekės kainą); 2.specifiniai (pgl.prekės mato vienetą (pvz., cigaretės ilgis); 3.mišrūs (dalis pagal kainą, dalis pagal mato vienetą). Muitai t.b. skiriami pagal visas import.ir eksport.prekes. Išimtys: Nuo importo muito atleidžiama: 1.asmenų atsikėl. į L visam laikui asmeninis turtas; 2.paveldėtas turtas; 3.nekomerc.paskirties siuntos; 4.prekės kaip labdara, parama; 5.prekės, kurias įsiveža KAM. Nuo eksporto muito atleidžiama: 1.ž.ū. produkcija; 2.nedidelės vertės siuntos; 3.labdara. Nuo Imp. ir Eksp.muitų atleidžiama: 1.užsienio valiuta; 2. VVP; 3. kuro atsargos laivams ir orlaiviams. Bet kuriuo atveju atleidimas vykdomas LRV nustatyta tvarka. Muitus surenka admin-uoja muitinė, vadovaujasi muitinės kodeksu. Visos lėšos iš muitų pervedamos tik į Vb-tą. 9.3.Naftos ir dujų išteklių mokestis. Mokestį moka L ir užsn. ja ir fa nustatyta tvarka išgaunantys naftą ir dujas Liet.teritorijoje ir jos ekon.zonoje Baltijos jūroje. Fa.nemoka, nes neleidžiama. Asmuo t.turėti leidimą iš AM išgauti naftą ir dujas ir sudaryti sutartį su Geologijos tarnyba. Objektas: nafta ir dujos. Tarifas: 20% išgautos naftos ar dujų realizavimo kainos. Tais atvejais kai jos išgaunamos valstybės lėšomis išžvalgytose vietose, tai tarifas g.b. didesnis iki 9 punktų (29%), priklauso nuo valstybės įdėtų lėšų į žvalgymo darbus. Mokėjimas mokamas avansu kas ketvirtį iki kt.mėn. 15 d. Metams pasibaigus mok.perskaičiuojamas pagal faktišką išgautą naftos ir dujų kiekį. Jei mok-jai nuslepia realų išgautą išteklių kiekį, iš jų išieškoma bauda. Jei mok-jai neveda išgautų išteklių apskaitos iš jų t.b. atimama licencija. Kai atimama licencija, avansiniai mokėjimai negrąžinami. Pats mok. į VB-tą, o visos baudos įskaitomos į valstybės iždo sąskaitą, kurioje yra kaupiamos apl.apsaugos programos rėmimo lėšos. Administruoja AM. 9.4.Mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Vienas pirmų mok.įvestas Lietuvoje (įvestas 1991 m.). Mokėtojai: moka Liet.ir užsn. jur.ir fiz.asm., turintys leidimą išgauti valst.gamt.išteklius. Nuo mok. atleidžiami tik žemės savininkai ar naudotojai, kurie savo poreikiams naudoja sklype esantį gruntinį vandenį ar statyb. Medžiagas (iki 2m g.tik kasti). Objektas: valst. gamtos ištekliai nust.tvarka perduoti naudotis fiz.ir jur.asm-ims. Tai visos naudg.iškasenos + žuvų atsargos. Išsamų objektų sąrašą tvirtina Vyr-ė. Gydymo įstaigose naudojamas miner.vanduo, gamybose lietaus vanduo, buity gruntinis vanduo nėra apmokestinamas. Mokest.skaičiuojamas pagal išgautų išteklių sudėtį ir kiekį bei mok.tarifą, kuris apima: 1.mok.už išteklių tyrimą; 2.mok. už g.išteklių kaip nacion.turto naudojimą. Mokestis g.b. mažinamas atsižvelgiant į tai, kiek lėšų į gamt.išteklių tyrimą yra įdėjęs išteklių naudotojas. Mokestį skaičiuoja patys MM-jai pagal išgautų išteklių apskaitos duomenis. Jei apskaitos neveda, tai mok. skaičiuojamas pagal AM duomenis. Jis mokamas avansais, metų pab.perskaičiuojamas pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį. Jei viršytas ar nuslėptas real.išgautas išteklių kiekis yra skiriama bauda. Mokestis- į VB-tą, baudos - į V Iždo atsisk.sąskaitą, kur kaupiamos apl.apsaugos program.rėmimo lėšos. 9.5. Mokesčiai už aplinkos teršimą Įvestas 1991 m. Objektas: į aplinką išmetami chem. Ir kt.teršalai, kurie turi neigiam.įtakos ne tik aplinkai, bet ir žmogui. Šiandien apmokestin.tik tie teršalai, kurie išmetami į orą, vandenį, žemės paviršių ir giluminius sluoksnius. Tokie sąrašai patvirt. Įst-u ir detalizuoti Vyr-ės nutarimu. MM-visi jur.ir fiz.asm., teršiantys aplinką. Pagal veiklos pobūdį skirstomi: 1.iš stacionarių veiklos šaltinių (bus tik tie MM f.ir j.asm., kuriems privalomas išteklių naudojimo leidimas. Kas išleidžia į gamt.telkinius, tvarko atliekas); 2.iš judančių ar mobilių taršos šaltinių (j.ir f.asm., kurie naudoja transportą ūk.ir kom.veiklai). MM sąrašus sudaro Apl.ministerija, kasmet juos atnaujina. Tarifai: nustatyti įst-me skiriasi priklausomai nuo teršalų kenksmingumo. Galioja 5m, po 5m t.b. peržiūrimi. Skaičiavimas: Iš mobilių šaltinių – pagal įkainius, nustatytų vienai sunaudotai degalų tarai, priklausomai nuo auto būklės, metų, etc. Iš stacionarių šaltinių – skaič-jamas nuo išmestų teršalų kiekio, kuris neg.b. didesnis nei leistinas išmesti normatyvas. Aviakompanijos – priklausomai nuo lėktuvų pakilimo ir nusileidimo skaičių. Skaičiuoja patys MM pagal vedamą taršos apskaitą, jei neveda, tai pagal Apl. ministerijos duomenis. Jei MM planuoja, kad metinė suma daugiau nei 10.000 Lt, tai mok. mokamas ketvirčiais, kitais atvejais kas pusmetį. Nuslėpus realų teršalų kiekį – baudos. Įskaitymas: 70% į tos Sav-bės gamtos apsaugos fondą, kurios teritorijoje yra teršėjas, 10% į VB-tą, 20% - į L apl. apsaugos investicijų fondą. Baudos – į Iždo atsisk.sąskaitą, kur kaupiamos apl. apsg. programos rėmimo lėšos. Admin-uoja AM. 9.6. Fa pajamų mokestis. Įvestas 1990 m.pab. Moka: 1.L.ir užsn.fa., kurie gauna su darbo santykiais gaunamas pajamas L įregistr įm., įstg. ir org-jose bei užsn. įsteig.L įmonėse. 2.L gyventojai ir užsieniečiai dirbantys L, kurie gauna su darbo santykiais susij.pajamas iš užsn. įm.ir org-jų. 3. L gyventojai ir užsieniečiai, kurie gauna su darbu nesusijusias pajamas iš L Įm., įstg., gyventojų ir L vykdomos ūkinės veiklos. 4. L gyventojai ir L gyv.užsieniečiai, kurie gauna su darbu nesusij.pajam.iš užsn.įm., gyv-jų ir užs-yje vykdomos ūk.veiklos. 5.personalinės įm. ir ūkinės bendrijos. 6.užs.įm., gaunančios paj. iš L PĮ ir ūk. bendrijų. 7.užs.įm.nuolatinės buveinės, gaunančios paj.iš L PĮ ir ūk.bendrijų. Užs.mokės šį mokestį, jei gyvens per metus 183 d. Nemoka užsn.diplom.įstaigose dirbantys užsieniečiai (lietuviai taip pat). Objektas: visos per mokest. laikotarpį gautos fa pajamos. Neapmokestinama: 1.pensijos, kurios mokamos iš Sodros ir VB ar SB; 2. pensijos, mokamos kt. valstybių. 3.mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos mok.iš VB. 4.stipendijos, kurias moka LRV sąraše nurodytos tarpt.org-jos ir F (Phare, Pasaul. bankas); 5.Stipendijos, mokamos nepelno org-jų. 6.pajamos, gautos iš veiklos, kuriai yra įsigytas patentas, 7. dvasininkų ir relig.patarnautojų paj.gautos iš tikinčiųjų. 8. VO, PP, profsąjungų narių gaunamos pašalpos, mok.iš lėšų, surinktų kaip nario mokestis. L yra padalintas paj.mok. (nevieningas - padalintas pajamų šaltinis). Susiję su darbo santykiais: 1.fa pajamos, kurias gauna pagrnd.ar nepagrnd-je darbovietėje (nesvarbu ar tai darbo /samdos /valst. tarnybos sutartis). Pagrnd. darbovietė – pasirinkta darb., nurodyta pareiškime. Apmokest.visos gautos per atask.laikotarpį pajamos, gautos natūra ar pinigais. Priklauso: 1.darbo užmokestis su visom priemokom; 2.ligos ir motinystės pašalpos; 3.vienkartinės premijos; 4.premijos už >=1 mėn.laikotarpio darbo rezultatus; 5.kompensacijos atleidžiant iš darbo; 6. kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 7. kompensacijos už priverstines pravaikštas. Mokėjimas: 1.Pajamas leidžiama sumažinti suma, kurią panaudojo labdarai ar paramai ir po to skaičiuoti mok. Max 15% metinio darbo užm-čio g.skirti labdarai. 2.Apmok.paj. g.sumaž. lėšų suma, mokama į pensijų F (max 25% metinių pajamų). Iš pajamų atskaitomos neapm.pajamų minimumas. Dabar-214 Lt, 308 Lt – invalid.ir daugiavaik. -> 33%. Nepagrn. darbovietėje neapmok. min nėra atimamas. Mok. 35%. Išlyga: mažesnį paj.mok. 15% moka jūreiviai, plaukiojantys laivuose su Liet.vėliava su sąlyga, jei pajam.gauna reiso metu. Pajamas moka ne pats darb-jas, bet sumoka už jį darbdavys. Jei dėl darbdav. kaltės laiku neišskaič.mok., tai mok. ir bauda išieškoma iš darbdavio, šis g. išsiieškoti iš darbuotojo, bet ne > kaip už 3 mėn., kaip b.nustatyta nepriemoka. Jei nurodytos kelios pagrnd. darbovietės, pagrnd. laikoma ta, kur gauna min atlyginimą, bauda 10-50%. Autorinis atlyginimas Kitų pajamų apmokestinimas Kt.pajamos: priklauso kt.paj., nepriskirtos prie autor.atlyg. ir su darb.susij.pajamų. Pvz. pajamos iš turto: 1. nuomos; 2. pardavimo; 3. pagal rangos sutartį; 4.pavedimo; 5.komiso; 6.kt.civilinės sutartis; 7.notaro pajamos. Advokatų kaip PĮ. Apmokest.visos kt.pajamos, išskyrus, kurios panaudoja labdarai ir paramai (max 15% visų paj-ų). Įst-as yra įtvirtinęs sąrašą, kurios paj.nėra apmokest-os (visos kt.apmokestinamos): 1.alimentai; 2.Donorystė; 3.palūkanos už VVP; 4.pajamos, kurios apmok.dovanoj.turto mok.5.draud.išmokos; 6.palūkanos už indėlius; 7.pajamos už parduotą turtą, jei jos neviršija 1 min.mėnesinio atlyginimo. 20% - kitų pajamų; 5% - antrinė žaliava; 10% - pajamos iš turto pardavimo; 29% - dividendai; 33% -pensijos iš pens.fondo Mokėjimas dvigubas: Jei kt.paj.asmuo gauna per įstg., org-jas ar iš kt.asmenų, tai mok.sumoka tas paj.mokantis asmuo. Jei paj.apskaito pats MM, tai jis pateikia deklaracijas VMI-jai ir sumoka. 9.7. Juridinių asmenų pelno mokestis. Pirmasis LR mokestis įvestas 1990 m.vasarą. MM: 1.LR j.a., užsiimantys pastovia komerc.veikla ir gaunantys pajamų iš tos veiklos. Prie tokių priklauso visos LR įmonės ir ja veikiantys pagal spec. įst. - KB, ŽŪB, kooperatyvai, draud.įm., kredito unijos. 2.LR ja, užsiimantys pelno nesiekiančia veikla, bet gaunantys pajamų iš papildomos ūkinės veiklos (asociacijos, fondai, viešos įstaigos). 3.Užsn.valstybių įomės, veikiančios pagal užsn.įst-us, bet gaunančios paj. LR. 4.Užsn.valstybių nuolat.buveinės (jei veikia per liet.tarpininkus, yra reikalavimai). Nemoka: 1. LB; 2.VĮ Indėlių draudimo fondas; 3.Biudžet.įstaigos nuo nebiudž.lėšų (kitų jos ir neturi). Objektas: apmokestin.pelnas. Jis nustatomas skirtingai skirtingiems mokėtojams. 1. Ne pelno org-jų apmok. pelnas lygus skirtumui tarp gautų pajamų iš papild. veiklos ir išlaidų tos papild. veiklos vykdymui. 2. Komerc. ja (užs. v-bės yra grupuojamos – lengvat. zonos ir pan., ofšorinės zonos, nes LR-je moka didesnius mok.) Nustatomos j.a. bendr pajamos – tai a) realizavimo paj-mų (iš veiklos) ir b) nerealiz. paj-mų suma (iš turto pardav., investicijų). Iš bendrųjų pajamų atimamos sąnaudos pajam gauti. Sąnaudos: 1) panaudotos dotac ir subsid; 2) sąnaudos Soc. dr; 3) sąnaudos darb. gyv. dr; 4) sumokėti mok., išskyrus PVM; 5) ilg. turto remonto sąnaudos; Jei įmonė neskiria lėšų labdarai ar paramai, likusi paj. dalis ir sudaro pelną. Jei yra nuostolis (sąn. daugiau už pajamas), leidžiama jį perkelti į kt. apskaitinius m (ne daugiau kaip 5 m.). Užs. įmonių mok. objektas: apmokest. pelnas – visos paj., kurias užs. Įmonė gauna iš LR j. a. už suteiktas konsultavimo, tarpininkavimo, aplinkotyros pslgas, teisę naudotis prekių ženklais, licencijomis ir kt. Tarifai: 24 % – bendras; 0 % – kapitalo investicijoms; 15 % – lengvat. tarifas užs. įmonėms (ofšorinių); kt. užs. įmonių paj. priklausomai nuo pajamų rūšies; 15 % – konsultavimas, tarpininkavimas, rinkodaros konsult.; 10 proc. – visos kitos. Sumažinti tarif: 1. Ž.ū. įmonės, jei jų pajamos iš ž.ū. sudaro 50 proc. visų realizavimo pajamų. 2. Kūryb sąjungos ir jų įm (archit, kinematograf-kų. ir kt. ), jei ne mažiau 29 % pelno panaudoja kūryb. sąjungų poreikiams. 3. LEZ įmonėms. 4. Į nulinį tarifą – kooperatyvai, kurie perdirba ir realizuoja tik iš savo narių gautą ž.ū. produkciją. 5. Įmonės, įsteigtos iš užs. kapitalo ir įmonės, kuriose investuotas užs. kapitalas. Teisę turi tik ta pelno dalis, kuri skirta investicijoms. 6. Mažosios įmonės (įst. nebegalioja) 7. Nepelno org-jos 8. Kredito unijos 9. Įmonės, kuriose dirba riboto darbing asmenys (studentai taip pat) Mokamas avansais, o nuo avans. mokėjimų atleidž. naujai įsteigta įmonė įsteigimo metais, tp. j.a., kurių bendros pajamos per praėjusius metus neviršijo 100000 lt. Metams pasibaigus mok. perskaičiuojamas pgl. faktiškai gautą pelną. Užs. įm. buveinės pačios mok. nemoka, tai padaro j.a., kurie išmoka pajamas tiems užs. subjektams. PVM bus svarstomas naujas. 9.8. Įmonių ir org-jų nekiln. turto mokestis. Mokesčių mokėtojai: visos įm., įstaigos ir org-jos (nes visos yra j.a.). Nuo naujų metų turės ir užs. j.a. mokėti. Objektas: nekiln. turtas, taigi visi statiniai, komunikacijos ir visi teritorijos sutvarkymo elementai. Neapmok. turtas: 1. kuris prikl. užs. diplomat. ir konsulinėms įstaigoms 2. kuris prikl. v-bės ir saviv-bės įmonėms 3. kuris prikl. biudž. įstaigoms 4. kuris prikl. ž.ū. įmonėms 5. kuris prikl. invalidų raugijoms ir jų įmonėms 6. nebaigta statyba 7. naudojamas apt. apsaugai 8. naud. priešgaisrinei apsaugai. 1 proc. tarifu turto apmokest. nuo vertės einamųjų metų sausio 1 dienai, mokamas kas ketvirtį, bet jei metų bėgy j.a. įsigyja naujo turto arba dalies turto netenka, turto mok. t.b. perskaičiuojamas. Mokėjimas: į tos saviv. biudžeto sąskaitą, kurios teritorijoje yra nekiln. turtas. Jei j.a. yra vienoje sav-je, bet turi turto kt. sav-je, jis mokestį mokės pgl. savo buvimo vietą, o toji sav. Perves pgl turto buvimo vietą į atit. sav-bės sąskaitą (perves MI). Perspektyvos: 1. Numatyta, kad sav-bė galės .... turtą iki 70 proc., jei nustatys, kad naud. ne pgl. paskirtį. (PROJEKTAS) 2.dar įvesti ir gyv. turto mokestį. X.1 Valstybės skolinimosi (VS) (kredito) esmė. V piniginiai fondai formuojami ne tik privalomų fondų pagrindu, bet ir V skolinantis laikinai laisvas kt subjektų lėšas. V skolinimasis – FTN sureguliuoti visuom sntkiai kai V skolinasi kt subjektų lėšas, turėdama tikslą padengti nuosavų lėšų trūkumą, t.p. kai V teikia garantijas už kt subjektų paimtas paskolas.V skolin pagr uždaviniai: 1)kompensuoti nuosavų V lėšų trūkumą; 2)finansuoti V investicinius projektus; 3)papildyti įmonių ir kt subjektų apyvartines lėšas; 4) padengti išlaidas, susijusias su V skola. Skolinių sntkių pož: 1) VS santykių šalimis yra V (skolininkas) ir kreditoriai. Pgl teis santykių su V pobūdį kreditoriai g. b.: (a) vidaus (LR JA ir FA), (b)užsienio (užs valstybės, tarpt fin orgjos, užs bankai bei kt. užs JA ir FA).2) V kaip skolininkas, yra ypatingoje padėtyje, nes ji, priimdama įstatymus, t.teisę nustatyti skolinimosi sąlygas, paskolų naudojimo ir palūkanų mokėjimo tvarką, ji g vienpusiškai keisti skolinimosi sąlygas 3) VS nėra užtikrinama V turtu. Pgl įstatymus, tiek V turimas turtas, neg b. įkeistas kaip paskolos užtikrinimo priemonė. Paskolos užstatu neg b. AU atsargos ir už valiutos rezervas. V skola padengiama tik iš VB paj. ir iš naujai imamų paskolų. 4) V paskolos imamos pinigais. Bet vis didesnę prasmę įgauna prekių ir paslaugų kreditas.5) V pasiskolintos lėšos netampa V nuosavybe, ir pasibaigus paskolos terminui gautos lėšos turi būti grąžinamos jų savininkui, išmokant palūkanas. X. 2 V-bės skolinimosi principai 1)V skolos limitavimo pr. Pgl VS įst V t. teisę skolintis lėšas neviršydama metinių skolin limitų. Limitus kasmet nustato LRS, tvirtindamas VB(šiemet 2mljrd.), užs 15 % vidaus 85% skolos.2) Laisvanoriškumo pr. Vid ir užsien kreditoriai gali laisvanoriškai spręsti, ar jie skolins valstybei lėšas, ar ne, laisvai pasirenka paskolos formą ir jos terminus. Išimtiniais atvejais V g įvesti privalomą skolinimą.3) Atlygintinumo pr. Už paimtas paskolas V turi sumokėti palūkanas (pinigais, paslaugomis ar prekėmis). Išmokos periodinės arba pasibaigus paskolos terminui. 4) Grąžintinumo pr. Pasibaigus paskolos terminui ar kreditoriui pareikalavus, V privalo grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas. 5) terminuotumo pr. V skolinasi lėšas konkrečiai apibrėžtam terminui. Pgl terminus, paskola: trumpalaikė ir ilgalaikė 6) Paskolų naudojimo prioritetinių krypčių nustatymas. (kryptys yra a) V rezervui sudaryti b) vidut ir smulkaus verslo skatinimas c) V investic projektų finansavimas) 7) Gautų paskolų naudojimo nuolatinė priežiūra. Visi subjektai, naudoj V paskolas, privalo kas mėnesį teikti FM savo audito met išvadas, ir kas ketvirtį ataskaitas apie paskolų naudojimą. KB ataskaitas teikia LB. FM ataskaitas apie paskolos naudojimą ir grąžinimą teikia LRV, o ši metų pabaigoje teikia išvadą dėl VS būklės Seimui kartu su VB įvykdymo apyskaita. 8) V skolinių įsipareigojimų apskaitos pr. FM sudaro tokius registrus: 1. V vardu sudaromas gautų užsien skolų reg 2. Užs paskolų su V garantija reg 3. V vardu gautų vidaus paskolų reg 4. Vid paskolų su V garantija 5. VVP išleistų LTL ir užs valiuta reg. X.3 Liet V skola ir jos valdymas VSk suprantama kaip bendra V įsiskolinimų suma pgl negrąžintus skolinius įsipareigojimus ir neišmokėtas palūkanas tiek užs tiek vid valiuta.. Teisine prasme VS – tai V įsiskolinimas pgl paskolų sutartis, VVP, garantinius raštus ir kt dok . VS rūšys: Pgl pobūdį: 1) kapitalinė (visa V įsiskolinimų suma); 2) einamoji (einam metais gautos paskolos atėmus grąžintas paskolas, einam metais suteiktos V garantijos, einam metais paimtos trump paskolos ir suteiktos trump garantijos, einamaisiais metais grąžintina ilgal paskolos dalis ir išmokėtinos palūkanos). Pgl kilmę: 1)vidaus (Lietuvos turt įsipareigojimai pgl paskolos sutartis, garant raštus ir kt skolos dok, pgl kuriuos lėšos, prekės ar paslaugos gautos, bet dar neapmokėtos, t.p. garantinių ins-cijų ar dr įmonių neįvykdyti įsipareigojimai pgl garant sutartis, jei visos tos paskolos gautos vidaus valiuta.) 2)užsienio (atitinkamai tik užs valiuta); VS tikslai: 1) dengti B deficitą 2) subalansuoti V iždo piniginius srautus 3) finansuoti investicinius projektus 4) dengti V pinig fondų įsiskolinimus 5) stabilizuoti nac valiutą (paskolos iš TVF). Visą VS valdo FM. FM: 1) vyriausybei pavedus, skolinasi lėšas vidaus ir užsienio rinkose; 2)nustato VVP išleidimo sąlygas; 3)atlieka operacijas su VVP tiek vidaus, tiek užsienio rinkoje; 4)tvarko visų paskolų apskaitą ir atskaitomybę; 5) registruoja ir saugo visas paskolų sutartis ir garantinius raštus; 6) apibendrina VS poreikį ir rengia V skolinimosi programos projektą 7) perskolina V vardu gautas paskolas kt subjektams 8) prižiūri VS naudojimą. Kai FM visas f-jas perduoda Turto bankui, tai visa tai daro jis. LB pagr f-jos: 1) jame kaupiamos visos V vardu gautos vid ir užs paskolos 2) valdo TVF suteiktą paskolą lito stabilumui užtikrinti 3) jei VS perskolinama KB, LB kontroliuoja, kaip V paskolas naudoja KB. T.t f-jas turi Ūkio, Aplinkos min, Vkontrolė. X.4 Vid ir užs paskolų ėmimas ir naudojimas Sprendimą paimti paskolą prikl nuo paskolos dydžio V vardu priima S arba LRV. S dėl >40 mlj.Lt. užs paskolos išskyrus: 1)paskolą B deficitui likviduoti 2)V iždo pinig srautams subalansuoti 3)paskolas, numatytiems B projektams finansuoti. Skolinimasis vid rinkoje visada vyksta LRV sprendimu. Finmin be LRV sutikimo t. teisę imti trumpl paskolas iki 45d. Liet KB, tikslu padengti laikiną B lėšų trūkumą. V vardu gautos paskolos įforminamos paskolos sutartimi, kurią LT vardu pasirašo fin ministras. Jei paskola iš užs kreditorių, tai sutartis pasirašoma tik tuo atveju, jei teikiama teisingumo ministro išvada. Gautos paskolos naud: 1) perskolinamos sav pinig fondams 2) perskolinamos V pinig fondams 3) j.a. išskyrus biudžet įstaigas. JA finmin pateikia: 1) paraišką 2)invest projektą ar verslo planą 3) invest projekto aprašymą 4) JA steig sutartį 5) JA registracijos pažymėjimo kopiją 6) praėjusių metų fin atskaitomybę 7) praėj metų audito išvadą. Sav-bės finmin-jai pateikia 1) paraišką 2) invest projektą ar verslo planą 3) invest projekto aprašymą 4) praėjusių metų fin atskaitomybę 5) paskolos sutarties projektą. V pinig F: paraišką, kurioje nurodo paskolos poreikį, paskirtį ir grąžinimo šaltinius. Finmin registruoja visas paraiškas, išnagrinėja per 2 sav ir teikia išvadą LRV dėl paskolos suteikimo ar atsisakymo. Jei pritaria, LRV priima nutarimą, kuriame nurodoma: 1) paskolos gavėjas, 2) p suma 3)p valiuta 4)p paskirtis 5) p laikotarpis 6) met PN (neg b. mažesnė negu V skolinimosi kaina). Finmin t. teisę reikalauti paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių (turto įkeitimo), paskolos suma neg viršyti 60 % įkeitimo vertės. Grąžinama ta pačia valiuta. X.5. Valst garantijų vidaus ir užsienio paskoloms teikimas. V garantijos suteikimas reiškia, kad tuomet, kai skolininkas neįvykdys ar netinkamai vykdys savo skolinius įsipareigojimus, V grąžins kreditoriui pastarojo suteiktą paskolą ir sumokės palūkanas iš biudžeto. Sprendimą paimti paskolą V vardu priima S arba vyr. S jei >40 mlj.Lt., išskyrus paskolą pinigų srauto balansavimui, o vyriausybė 40mlj. pinigų srautams subalansuoti. Kreiptis dėl garantijos suteikimo gali Sv, V piniginiai fondai ir j a (išskyrus biudž įmones). Paskolą su V garantija gali gauti tik tie sub-ai, kurių įgyvendinami projektai leistų sukaupti pakankamai lėšų paskolai grąžinti – projektas turi būti perspektyvus. Be to, garantija suteikiama ne visai paskolai o jos daliai, atitinkančiai 80. Jei dėl garantijos kreipiasi Sv, garantija bus suteikiama tik tuomet, kai tas investicinis projektas yra įtrauktas į V investicijų programą ir Sv biudžete yra numatytos lėšos grąžinimui. Piniginiams fondams apribojimų nėra. Reikalavimai j a, norinčiam gauti valstybės garantiją: 1)ūkio sub-as neturi būti skolingas biudžetui ir social draudimo fondui; 2)sub-as niekada nebuvo ir neturi būti paskelbtas nemokiu; 3)ne 3mln litų; aplinkos apsaugos projektai; projektai, kuriuos V įsipareigoja finansuoti pagal tarptautines sutartis; projektai, susiję su naujų technologijų diegimu; projektai, kurie įgalina padidinti darbo vietų skaičių. Kiti projektai yra apmokami iš konkretaus biudžeto asignavimų valdytojo lėšų. Pagal KI programą lėšas konkrečioms investicijoms paskirsto ŪM. KI finansavimui gali būti panaudojamos biudžeto ir valstybės skolos lėšos. Kai pasirašoma paskolos sutartis, lėšos investicijoms pervedamos per 15 dienų. FM gali nepervesti lėšų, jei rangos sutarty numatytas >10% avansas. Lėšos pervedamos ne iš karto visos, o kas ketvirtį. KI lėšas tvarko asignavimų valdytojas (konkretus ministras ar pan.). Lėšos išmokamos pagal rangos sutartį. Kontroliuoja ŪM ir FM, kai aplinkos apsaugos projektai – AM. XI.3. Biudžetinis sąmatinis finansavimas (BSF). BSF taikomas visoms biudžetinėms įstaigoms (BĮ). Išlaidų sąmata – nustatyta tvarka patvirtintas finansavimo planas, kuriame nustatytos BĮ išlaidų apimtys. Teisine prasme išlaidų sąmata reiškia, kad BĮ įgyja teisę reikalauti iš FM skirti lėšų, kurių reikia įstaigų išlaidoms apmokėti. BSF – lėšų skyrimas iš V ar Sv biudžeto, nustatyta tvarka patvirtintas sąmatų pagrindu. Be bendrų finansavimo principų (negrąžintinumo, neatlygintinumo, tikslingumo, limitavimo ir ekonomijos), būdinga: 1)Pilnas BĮ išlaidų apmokėjimas iš atitinkamo biudžeto (V įstaigos iš V biudžeto, Sv – iš Sv biudžeto – priklauso nuo pavaldumo); 2)Ribinių biudžeto asignavimų nustatymas. T.y., kiekviena BĮ, tvirtindama sąmatą, negali viršyti nustatytų biudžeto asignavimo ribų. Išlaidų sąmatą sudaro pati BĮ, ji turi būti sudaryta per 2 savaites nuo atitinkamo (V ar S) biudžeto patvirtinimo. 3)Normatyvų metodo naudojimas. Išlaidų normavimas pagal BĮ veiklos pobūdį ir techninius rodiklius. Vieni normatyvai yra privalomi ir jų BĮ keisti negali (išlaidos darbo užmokesčiui), o kitus gali keisti suderinusios su FM. Pagal sudarymo pobūdį išlaidų sąmatos: 1) Individualios. Numatomos kiekvienai biudžete numatytai įstaigai. Jei įstaiga neturi konkrečių išlaidų, tokių išlaidų straipsniai iš sąmatos išbraukiami. 2)Bendrosios. Sudaromos suderinus su FM vienarūšėms BĮ su vieningai vedama buhalterija (mokykloms ir pan.),Jei einamaisiais metais BĮ padidinami asignavimai, sudaroma papildoma išlaidų sąmata. Pastaruoju metu vis dažniau tiesiogiai iš V ar Sv biudžeto apmokamos išlaidos (į įstaigos sąskaitą pervedamos lėšos tik darbo užmokesčiui, komandiruotėms ir smulkioms išlaidoms), o ne pervedamos lėšos iš V ar Sv biudžeto į įstaigos sąskaitą. FM tiesiogiai nemokės, jei nebus ižde pinigų, konkrečioje paraiškoje (jas rengia konkrečios BĮ ir pagal jas vykdomas tiesioginis biudžeto lėšų išmokėjimas) bus nurodyta didesnė suma, negu patvirtinta sąmatoje, paraiška neatitiks FM nustatytos formos ir t.t. Apie paraiškos atmetimą FM turi iš karto raštu pranešti ir nurodyti priežastis. XI.4.Biudžetinių įstaigų (BĮ) nebiudžetinės lėšos (NB) ir specialiųjų programų (SP) lėšos Pagal Vyr-bės nutarimą dėl LR valst.ir sav.biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos BĮ šalia lėšų iš biudžeto gali turėti ir NB lėšų: 1)Pavedimų lėšos yra tos, kurias BĮ-ai perveda j.a. ir f.a. tt pavedimams atlikti (universitete – išmokėti stipendijas). Tokios pavedimų lėšos saugomos atskirai nuo biudžeto lėšų. Apie tokių lėšų panaudojimą – pavedimo įvykdymą BĮ privalo atsiskaityti lėšas davusiam asmeniui. Nepanaudotos per metus lėšos, kurias viena BĮ perveda kitai BĮ, privalo būti grąžintos iki gruodžio 31 d. 2)Depozitų lėšoms priklauso BĮ laikinai saugomos su t.t. sąlygomis lėšos. Depozitų lėšos pasikeitus saugojimo sąlygoms arba nutraukus saugojimo sutartį turi būti grąžinamos lėšų savininkui. Fa lėšos turi būti grąžinamos pasibaigus saugojimo terminui, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo saugojimo termino pasibaigimo. Lėšos, saugomos teismuose, prokuratūroje ir VR institucijose, tb grąžinamos per 6 mėn nuo išsiuntimo laiško dėl arešto panaikinimo. BĮ priklausančios lėšos gali būti saugomos iki einamųjų metų pabaigos. Visiems kitiems ja depozituose saugomos lėšos grąžinamos per metus nuo saugojimo pasibaigimo. Jeigu per nustatytą terminą lėšos neatsiimamos, jos pervedamos į atitinkamą V ar Sv biudžetą. SP lėšos: tokios specialiosios pajamos, kurias gauna BĮ, tb pervedamos į atitinkamą biudžetą ir skiriamos tiksline paskirtimi tai BĮ, kuri vykdo specialiąją programą (jos yra papildomos pajamos, nemažina biudžetinio finansavimo). SP lėšoms priklauso lėšos, kurias gauna biudžetinės įstaigos iš papildomos veiklos: iš mokslinių tyrimų, patalpų nuomos ir pan. Nors įstatymai nenumato, bet BĮ gali gauti SP lėšas tik laikantis 2 reikalavimų: išlaidos SP-ai tb pilnai dengiamos iš SP-os pajamų; SP-os vykdymui BĮ negali steigti personalinės įmonės. Jei per metus SP lėšos nepanaudojamos, jos gali būti kitais metais naudojamos SP-ai finansuoti. Pavedimų ir SP lėšoms sudaromos atskiros sąmatos, depozitams sąmatos nesudaromos. XI.5. V ir savivaldybių įmonių (VĮ ir SĮ) finansinė veikla. Didžioji dalis V gamybinių išlaidų apmokama per decentralizuotus fondus, t.y. per VĮ ir SĮ finansus. VĮ ir SĮ finansai visada nuosavybės teise priklauso V ar S, įmonė disponuoja tik turto patikėjimo teise. Visų VĮ ar SĮ finansinės veiklos pagrindas – įmonės įstatinis kapitalas (ĮK). Kadangi ĮK priklauso V, ji nustato ir jo naudojimo apribojimus - draudžiama jį naudoti: darbo užmokesčiui, premijoms mokėti; draudžiama jį investuoti į kitas įmones (išskyrus įstatymų numatytus atvejus); draudžiama jį naudoti kitų subjektų turtinių prievolių užtikrinimui. Kiekviena VĮ ir SĮ privalo dalį savo pelno skirti ĮK didinimui. Tais atvejais, kai įmonė nuslepia pelną, iš kurio turi būti padidintas ĮK, įmonei skiriama bauda, kurios pusę turi sumokėti įmonės vadovas ir vyr.finansininkas. Palūkanas už V ar S kapitalą moka visos V ar S įmonės. Tokios įmonės yra atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčio, bet moka palūkanas nuo ĮK. Tarifai nustatyti tik VĮ (0.5% nuo ĮK ir 0.1% moka TM įsteigtos VĮ ir pataisos darbų kolonijos, SM priklausančios VĮ, kurios prižiūri valstybinės reikšmės kelius), SĮ-ėms tarifus numato konkreti savivaldybės taryba. Jei metų bėgyje ĮK padidinamas ar sumažinamas, palūkanos perskaičiuojamos pagal naujai įregistruoto ĮK vertę. Jei laiku nesumokamos palūkanos, skaičiuojami delspinigiai. Visos VĮ ir SĮ turi drausti valstybinį kapitalą nuo potvynių, sprogimų ir pan., nedraudžiama nuo karo, kitos valstybės kariuomenės veiksmų, radiacijos ir pan. Nedraudžiamas toks ĮK: lėšos, taurieji metalai, aplinkos sutvarkymo elementai ir pan. Kita VĮ ir SĮ finansinės veiklos sritis – pelno paskirstymas. Įmonės pelnas turi būti paskirstytas per 2mėn. nuo ūkinių metų pabaigos, paskirstoma tokia tvarka: 1)pirmiausia įmonė atsiskaito su savo kreditoriais; 2)jei dar lieka pelno, sumoka draudimo įmokas už ĮK-lą; 3)jei dar lieka pelno, sumoka mokesčius į biudžetą, tame tarpe ir palūkanas už ĮK; 4)jei dar lieka pelno, daro atskaitymus į pelno rezervo fondą. Atskaitymai daromi tol, kol rezervo fondas pasieks 1/10 įstatinio kapitalo; 5)likęs pelnas naudojamas ĮK didinti; 6)25% nuo likusio pelno – socialinėms struktūrinėms reikmėms. XII.1. Bankinio kreditavimo (BK) sąvoka ir reikšmė. BK esmę sudaro ekonominiai santykiai, per kuriuos kredito įstaigose sukauptos lėšos yra skolinamos j.a. ir f.a. grąžintinumo, atlygintinumo ir terminuotumo pagrindais. BK santykių grupės: 1)Organizaciniai kreditavimo santykiai. Tai santykiai, kurie atsiranda nustatant BK tikslus, bankinio kreditavimo sąlygas, kreditavimo įstaigų sistemą ir kredito įstaigų veiklos priežiūrą. Tokius santykius reguliuoja pagrindinai FT, nes juose dalyvauja V per Lietuvos banką (LB). 2)Paskolų teikimo ir grąžinimo santykiai. Jie būna tarp kredito įstaigų ir j.a. bei f.a. ir juos pagrindinai reguliuoja CT. FT reguliuoja tik tuos paskolos teikimo ir grąžinimo santykius, kai paskolas teikia LB. Pagrindiniai BK tikslai: 1)užtikrinti šalies ekonominį vystymąsi; 2)siekiama spartinti mokslo ir technikos pažangą; 3)plėsti gaminamos produkcijos asortimentą ir gerinti jos kokybę; 4)stiprinti ūkio subjektų finansinį savarankiškumą; 5)spartinti pinigų apyvartą; 6)tenkinti gyventojų poreikius. BK-ui kredito įstaigos naudoja: nuosavas lėšas; laikinai laisvas ūkio subj. lėšas, saugomas bankuose; laikinai laisvas iš valstybės pasiskolintas lėšas; lėšas, kurias bankai skolinasi vieni iš litų. LB gali tam naudoti pinigų emisiją. Bankinio kreditavimo principai: 1)Atlygintinumas. Už suteiktas paskolas K įstaigos ima palūkanas išreikštas procentais nuo paskolos sumos. Palūkanų normą nustato patys KB-ai, atsižvelgdami į kreditų pasiūlą ir paklausą. Palūkanų dydis priklauso nuo skolininko veiklos. Jei skolininkas nevykdo paskolos sutarties sąlygų, jiems KB gali nustatyti padidintas palūkanas. LB turi teisę numatyti vieningas palūkanų normas visiems bankams tik išimtinais atvejais. 2)Grąžintinumas. Suteiktos paskolos turi būti grąžintos nustatytu terminu. Kartu KB pasilieka sau teisę išreikalauti paskolas anksčiau termino, jei skolininkai pažeidinėja paskolos sutarties sąlygas. 3)Paskolos užtikrinimo principas. Įsipareigojimo pagal paskolos sutartį vykdymui užtikrinti, kredito įstaiga gali priimti įkeitimui prekes, materialines vertybes, vekselius, vertybinius popierius, prekių lydimuosius dokumentus, valiutines vertybes ir kitą turtą. Paskolos užtikrinimui gali būti sudaromos turto įkeitimo, garantijų ir laidavimo sutartys. Vienintelis apribojimas – draudžiama paskolos užtikrinimui priimti tos pačios kredito įstaigos ar su ja susijusių asmenų išleistus vertybinius popierius ir laidavimo/garantijos raštus. Jei paskolą teikia LB, tai tokių paskolų grąžinimui užtikrinti gali būti naudojamas auksas, užsienio valiuta, vyriausybės VP, taurieji metalai ir VP, kuriuos turi teisę pirkti ir parduoti LB. Paskolos užtikrinimas – tais atvejais, kai skolininkas negrąžina paskolos ar jos dalies, kredito įstaiga įgyja pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo kreditinį reikalavimą iš įkeisto skolininko turto. 4)Terminuotumas. Paskolos teikiamos konkrečiam terminui, kuris nustatomas paskolos sutartyje. Atskirais atvejais jis gali būti nustatytas ir įstatymu (LB trumpalaikes paskolas gali teikti 3 mėn. laikotarpiui). 5)Kreditavimo santykių tiesioginis pobūdis. Skolininkas betarpiškai skolinasi lėšas iš savo pasirinktos kredito įstaigos. 6)Paskolos tikslingumo principas. Paskolos teikiamos konkrečiam tikslui, kuris nustatomas paskolos sutartyje. Paskolos naudojimo tikslingumą kontroliuoja paskolą suteikusi įstaiga, kuri nustačiusi, kas paskola naudojama ne pagal paskirtį, turi teisę nutraukti paskolos sutartį anksčiau laiko. XII.2. Lietuvos kredito įstaigų sistema. Ji pradėta formuoti 1990 m. pabaigoje. 1990 03 16 dienos LRV nutarimu įsteigti 6 nauji valstybiniai bankai vietoj 6 tarybinių bankų: LB; agropramoninis B; pramonės ir statybos B; socialinis B; ekonominių ryšių su užsieniu B; LTB. Kad užtikrinti naujų 6 bankų veiklos pagrindą, Aukščiausios tarybos nutarimu jiems perduotas buvusių TSRS bankų turtas, išskyrus tarybinių bankų pinigines lėšas (rublius). 1990 m. pabaigoje tie 6 bankai reorganizuoti į 3 bankus: LB, LŽŪB, LTB. Lygiagrečiai su jais pradėti steigti ir KB. Pagrindinė kreditavimo įstaiga yra komerciniai bankai (KB). Pagal įstatymą, KB – akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri užsiima indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu, paskolų teikimu ir kita leistina veikla. KB steigiami pagal sutartį, steigėjais gb Lietuvos ir užsn. j.a. ir f.a., Vyr-bė. Pagal įstatymą, KB steigiamas, jei yra ne mažiau kaip 7 steigėjai. Kiekvienas steigėjas privalo būti banko akcininkas ir KB steigimo metu įsigyti ne mažiau kaip 2% steigiamo KB akcijų. Tokie reikalavimai netaikomi tada, kai KB steigia Vyr-bė, jei steigiamas KB dukterinis bankas, jei steigiamas užsienio banko dukterinis bankas. Antra kredito įstaiga yra Lietuvos Bankas. LB turi teisę teikti paskolas KB-ams, kurie turi likvidumo problemų ir saugo savo atsargas LB ir tik tokiais atvejais: 1)jei banko klientai pradeda masiškai atsiiminėti indėlius iš KB, nors pastarasis ir neturi likvidumo problemų; 2)jei dėl ekonominių sąlygų banko klientai pradeda masiškai atsiiminėti indėlius iš KB ir tai gali turėti įtakos bankų sistemos stabilumui; 3)jei KB užima žymią vietą Liet. kredito įstaigų sistemoje, nors ir turi nemokumo problemų. Paskolos suteik. tik Lt. Suteiktos paskolos dydis negali viršyti 60% KB įsipareigojimų. LB gali teikti paskolas užsienio bankams ir tarptautinėms finansinėms organizacijoms (tarpt. valiutos fondui). LB vėl gali teikti vienos nakties paskolas KB-ams. Vienos nakties paskola - tai LB-o atliekamas ir vertybinių popierių įkeitimu užtikrinamas KB-o pateiktų mokamųjų dokumentų apmokėjimas, kai šio banko korespondentinėje sąskaitoje nepakanka lėšų. Suteikta paskola turi būti grąžinta kitą darbo dieną. Tinkamų įkeisti vertybinių popierių sąskaita - tai Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume banko atidaryta Lietuvos bankui tinkamų įkeisti VVP sąskaita. Lietuvos bankas gali suteikti bankui paskolą, neviršijančią 80% tinkamų įkeisti VVP bendros nominalios vertės. Trečia kredito įstaiga: užsienio bankų filialai ir dukteriniai bankai (DB). DB gali steigti tik tie užsienio bankai, kurie vertinami kaip patikimi: pagal LB informaciją neužsiima pinigų plovimu, pagrindinis kapitalas >= 50mln EUR, kuriems užsienyje nebuvo taikytos poveikio priemonės. Ketvirta – kredito unijos. Jos skolinti lėšas gali tik savo nariams. Penkta – visi ūkio subjektai, kurie pagal savo įstatus gali skolinti lėšas, tokiu atveju skolintų lėšų suma negali viršyti įmonės nuosavo kapitalo dydžio. XII.3. Kreditinės veiklos licenzijavimas. Be LB licenzijos negalima užsiimti kredito įstaigos veikla. Kredito įstaigos steigėjai, įregistravę banko statutą, išleidę akcijas, sukaupę pagrindinį kapitalą privalo kreiptis į LB-ą su prašymu licenzijai gauti; turi pateikti: statutą (įstatus); steigimo dokumentus; verslo planą; veiklos ekonominį pagrindimą ir kt. LB priima sprendimą per 6 mėnesius. Jeigu LB pareikalauja papildomų dokumentų, 6 mėnesiai skaičiuojami nuo visų dokumentų pateikimo dienos. Licenziją išduoda, jei: 1) bankas yra sukaupęs ir apmokėjęs pagrindinį kapitalą; 2)statutas (įstatai) neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams; 3) turi kvalifikuotus, nepriekaištingos reputacijos bei turinčius darbo bankuose patirties banko vadovus; 4) turi patalpas ir įrangą, tinkamas banko operacijoms vykdyti; 5) sumokėjo valstybės rinkliavą (100 tūkst. Lt). Licenzija yra neterminuota. Gb pilna (visoms banko operacijoms), arba dalinė (toms banko operacijoms, kurias steigiamas bankas yra pasirengęs atlikti). LB pasilieka teisę licenziją atšaukti: 1)jei bankas likviduojamas; 2)jei bankas reorganizuojamas; 3)jei bankas per 6 mėn nuo įregistravimo dienos nepradeda savo veiklos; 4)jei bankas pažeidė įstatymus ir LB nustatytus reikalavimus; 5)jei bankas pats paprašė nuspręsdamas likviduotis (licenzija bus panaikinta, kai pilnai atsiskaitys su kreditoriais). Gavęs licenziją ir ją įregistravęs, bankas įgyja teisę vykdyti tas operacijas, kurios joje nurodytos: priimti indėlius, išduoti paskolas ir t.t. Komercinių bankų (KB) veiklos sąlygos. Nustatomos įstatymais ir LB valdybos nutarimais. Sąlygos, kurias nustato LB valdyba: KB veiklos riziką ribojantys normatyvai: 1) kapitalo pakankamumo – reikalingas tam, kad bankas tinkamai vykdytų savo veiklą; 2) likvidumo normatyvas reikalingas tam, kad užtikrinti banko atsiskaitymą su kreditoriais likvidavimo atveju. 3) max atviros pozicijos valiutos normatyvo tikslas – apriboti vienos kurios valiutos sukaupimą KB-e; 4)max paskolos vienam skolininkui normatyvas reikalingas tam, kad banko pinigai nenueitų vienam asmeniui. Negali viršyti 25  banko kapitalo. 5)Didelių paskolų (jos yra >= 10% banko kapitalo vienam asmeniui) bendroji suma neturi viršyti 800 banko kapitalo. Kaip laikomasi normatyvų prižiūri LB Kredito įstaigų priežiūros departamentas, o KB jam kas mėnesį privalo teikti nustatytos formos ataskaitas. KB veiklos apribojimai gali būti nustatyti įstatyme: 1) leidžiama investuoti lėšas į kitų įmonių kapitalą ir akcijas, bet bendra investicijų suma negali viršyti 40  banko kapitalo. 2)draudžiama įsigyti kitų įmonių kontrolinį akcijų paketą. 3)investuoti į vienos įmonės akcijas ar kapitalą galima ne daugiau 10  banko kapitalo. Netaikomi apribojimai tuomet, kai KB investuoja į kitas finansines institucijas, arba kai įgyja kitų įmonių akcijas ar kapitalą kaip kompensaciją už negrąžintas paskolas (tuomet privalo per 1 metus perleisti tą dalį įgytų akcijų ar turto, kuri viršija normatyvus). Visi KB privalo teikti LB-ui komercinio banko veiklos verslo planus. Jie yra: 1)operatyviniai, sudaromi vieneriems metams; 2)strateginiai – trims metams. Jei KB nevykdo strateginio plano priemonių, turi būti paruoštas naujas strateginis planas ir pateiktas LB; KB turi teisę skolinti iki 10% banko kapitalo dydžio paskolas susijusiems asmenims, tačiau apie tokias paskolas privalo iš karto pranešti LB-ui. KB turi formuoti atsargos fondus, tokie fondai turi sudaryti 10  nuo įsipareigojimų užsienio valiuta ir 10  nuo įsipareigojimų litais; KB privalo formuoti rezervus paskolų nuostoliams dengti. Visi rezerviniai fondai tb saugomi LB-e. XII.4. Kredito įstaigų veiklos priežiūra LB Kredito įstaigų priežiūros departamentas prižiūri veiklą KB-ų ir kitų subjektų, kurie LB-o žiniomis užsiima kreditine veikla. Priežiūros tikslas – kontroliuoti, ar KB vykdo LB ir įst-ų nustatytus normatyvus, ar nepažeidžia licenzijos. LB turi teisę: gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijai atlikti; inspektuoti KB-us ir kitas kredito įstaigas bei jų padalinius, tikrinti jų sąskaitas ir buhalterinius dokumentus; duoti privalomus nurodymus; taikyti poveikio priemones. Inspektavimas atliekamas pagal inspektavimo programą, atlieka inspektavimo komisija, kurios sudėtį tvirtina LB valdyba, parengiama inspektavimo išvada, kurią tvirtina LB Kredito įstaigų priežiūros departamentas. Šios išvados pagrindu sprendžiama dėl poveikio priemonių taikymo, pirmiausia, nustatant terminą trūkumams pašalinti. Poveikio priemonės: 1)taikyti administracines nuobaudas bankų vadovams; 2)paskelbti banko veiklos moratoriumą (laikinai ar visam laikui uždrrausti vykdyti visas ar kurias nors operacijas); 3)laikinai arba visam laikui uždrausti banko filialo veiklą; 4)nušalinti banko valdybos narį (-ius), arba banko administracijos vadovą; 5)sustabdyti banko tarybos įgaliojimus; 6)skirti laikinąjį banko administratorių; 7)apriboti disponavimą LB-e saugomomis KB-ų lėšomis; 8)atšaukti banko licenziją; 9)kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Poveikio priemonės taikomos: 1)jei LB-ui buvo teikiama klaidinga informacija; 2)jei KB pažeidžia įst ir LB nutarimus; 3)jei KB siekia monopolizuoti kurias nors finansinės veiklos sritis; 4)jei KB dėl savo rizikingos veiklos gali padaryti žalos klientų interesams ir Lietuvos finansų sistemai. Poveikio priemonės tb pritaikytos per 3 mėn nuo pažeidimo nustatymo dienos. Jei nuo pažeidimo praėjo >1 metų, poveikio priemonė negali būti taikoma. KB per 1 mėn gali kreiptis į teismą, jei nesutinka su poveikio priemone. Viena iš priemonių yra laikinojo administratoriaus skyrimas tada, kai iškyla grėsmė stabiliai KB-o veiklai, o LB-o nuomone, administratorius galėtų pagerinti situaciją. Sprendimą dėl laikinojo administratoriaus skyrimo ir atleidimo priima LB valdyba. Laikinajam administratoriui pereina visi KB valdybos, valdybos įgalinimai, jam nėra privalomi visuotinio akcininkų susirinkimų sprendimai, priimti KB-o valdybos, tarybos ar administracijos vadovo kompetencijos klausimais. Laikinojo administratoriaus veiklos apribojimai: be visuotinio akcininkų susirinkimo 1) negali parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti (perduoti) banko turto, 2) negali spręsti kls dėl banko likvidavimo; 3) privalo pastoviai atsiskaityti visuotiniam akcininkų susirinkimui ir LB-ui apie savo veiklą. Laikinasis administratorius atšaukiamas: LB-ui nustačius, kad KB gali veikti savarankiškai arba, kai KB-ui iškeliama bankroto byla. 12.3.Komercinių bankų bankrotas. Pagrindas pradėti KB-o bankroto procedūrą yra jo pripažinimas nemokiu (jei KB-o turto vertė

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 17825 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
19 psl., (17825 ž.)
Darbo duomenys
  • Finansų teisės konspektas
  • 19 psl., (17825 ž.)
  • Word failas 296 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt