Finansų teisė bei mokesčiai

Mokesčiai – vienas seniausių taikomų finansų institutų, atsiradęs kartu su valstybe kaip pagrindinis jos institucijų bei funkcijų realizavimo materialinio aprūpinimo šaltinis. Nuo to laiko naujų bruožų įgavo ne tik pati valstybė, jos vykdomos funkcijos, bet ir mokesčiai. Tačiau pagrindinė jų paskirtis – užtikrinti valstybės gyvavimui reikalingų piniginių išteklių sukaupimą – išliko iki šiol.
Nors pastaraisiais metais priimta daug mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų, apmokestinimo teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje šiandien tebelieka viena aktualiausių teisinio reguliavimo sričių. Tai lemia rinkos ekonomikos santykių įsitvirtinimas, užsienio kapitalo judėjimas, Lietuvos siekis integruotis Į Europos sąjungas bei kiti veiksniai. Be to, būtent mokesčiais Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, yra surenkama absoliuti dauguma valstybės (savivaldybių) pajamų. Todėl gyvybiškai svarbu sukurti darnią ir veiksmingą, įstatymais pagrįstą valstybės mokesčių sistemą, kuri ne tik skatintų nacionalinės ekonomikos augimą, bet ir užtikrintų socialinį teisingumą, proporcingą bendros mokesčių naštos paskirstymą tarp atskirų mokėtojų grupių, stabilias ir pakankamas valstybės (savivaldybių) pajamas, sudarytų sąlygas teisingai konkurencijai.
Mokesčiai yra ne tik valstybės pajamų šaltinis bet ir galingas įrankis jos rinkose. Valstybės mokesčių politika (mokesčių nomenklatūra, taikomi tarifų dydžiai, bazių nustatymo tvarka, taikomų lengvatų sistema, mokesčių mokejimo auklės bei baudų sistema) tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, skatina ar neskatina nacionalinės ekonomikos augimą. Priimdama atitinkamus mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti krašto ekonomikos spartesnį pletojimą arba stagnaciją bei smukimą, kovoti su infliacija, nedarbu ir pan. Šiuo atveju ir pasireiškia mokesčių reguliavimo funkcija.
Mokesčių teisė apima visuomeninius mokestinius santykius, kuriais nustatomi ir surenkami piniginiai ištekliai į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei ping fondus. Visuomeniniai santykiai susiformuoja dėl tam tikrų poreikių, kuriuos tekindami žmonės susisaisto atitinkamais socialiniais ryšiais. Būtent dėl poreikio sukaupti piniginius išteklius bendroms visuomenės reikmėms finansuoti ir atsiranda mokestiniai santykiai. Jie klostosi valstybės finansinės veiklos sriyyje ir reikalauja atitinkamo teisinio regaliavimo mecanismo.
Mokestiniai santykiai, reguliuojami mokesčių teisės, pasižymi įvairove, sąlygojančia jų sąryšį ne tik su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!