Finansų teisė - teorinė paskaitų medžiaga

Laboratorinis darbas.
Literatūra iš konspektų ir įstatymų.
Valstybės ir savivaldybių finansinė veikla suprantama kaip kompetetingų valstybės ir savivaldybių institucijų veikla susijusi su finansinių fondų sudarymu ir naudojimu, taip pat su finansinių paslaugų pagrindų nustatymu ir priežiūra.
Finansinės veiklos atsiradimą sąlygoja visuomenės poreikiai, kurių įgyvendinimas reikalauja didelių centralizuotų išteklių.
1) Tai ekonominės veiklos rūšis, susijusi su piniginių fondų sudarymu;
2) Tai administracinės veiklos (valdymo) veiklos rūšis, kuri vykdoma valdingų nurodymų davimo ir kontrolės pagrindais.
1.3. Valstybės finansinės veiklos tikslas, uždaviniai, objektas ir sąvoka
1. Uždaviniai
Valstybės finansine veikla siekiama:
1) Sukaupti pakankamai piniginių išteklių kurių reikia valstybės ir savivaldybių funkcijų įgyvendinimui;
2) Tikslingai paskirstyti ir panaudoti valstybės piniginius išteklius atsižvelgiant į valstybės veiklos prioritetus konkrečiu laikotarpiu.
3) Nuolatos prižiūrėti valstybės piniginių išteklių panaudojimą siekiant užtikrinti tokio panaudojimo efektyvumą;
4) Per finansinę veiklą yra siekiama reglamentuoti ir prižiūrėti finansinių paslaugų (bankų, draudimo įmonių) teikimą.
1.4. Valstybės ir savivaldybių finansinės veiklos metodai
Išskiriamos trys grupės metodų:
1. Piniginių išteklių kaupimo metodai;
Piniginių išteklių kaupimo metodai - tai tie įstatymais nustatyti būdai, per kuriuos piniginiai ištekliai yra sukaupiami piniginiuose fonduose.
Egzistuoja dvi grupės piniginių išteklių kaupimo būdų:
1) Privalomų įmokų metodas;
Jo ypatumas tas, kad visi subjektai, kuriems yra nustatytos privalomos įmokos, privalo besąlygiškai juos vykdyti. Asmenims, kurie nemoka privalomų įmokų, yra taikomos poveikio priemonės, kurių pagrindas ekonominės sankcijos. Prie įmokų priklauso mokesčiai, rinkliavos, baudos, turto konfiskavimas ir pan.
2) Laisvanoriško lėšų perdavimo valstybei ar savivaldybėms būdas;
2. Piniginių išteklių paskirstymo ir panaudojimo metodai;
Piniginių išteklių paskirstymo ir panaudojimo metodai – tai būdai, per kuriuos valstybė paskirsto išteklius tarp subjektų, kurie įgyvendina valstybės funkcijas. Yra trys pagrindiniai metodai:
1) Finansavimo metodas;
Jo esmę sudaro negrąžintinas ir neatlygintinas piniginių išteklių teikimas subjektams, kurie įgyvendina valstybės funkcijas. Metodo ypatumas yra tas, kad jis taikomas tik valstybinių subjektų atžvilgiu. Privačios struktūros neturi teisių valstybinio finansavimo atžvilgiu.
2) Kreditavimo metodas;
Jo esmę sudaro paskolų teikimas juridiniams asmenims terminuotumo, grąžintinumo ir atlygintinumo pagrindais. Kreditavimui naudojamos Lietuvos Banko lėšos ir valstybės garantijų teikimas paskolom. Gali būti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!