Filosofinės logikos teorija

Logikos objektas – mąstymas prasmingumo ir teisingumo atžvilgiu. Filosofinė logikos prasmė pagrįsta tuo, kad skiriasi minties atsiradimo ir pagrindimo kontekstas (Karlas Raimundas Popperis). Logika tiria ne tai, kaip mintis atsiranda, bet kaip ji pagrindžiama.
Filosofinė logika papildo matematinę, ir atvirkščiai. Matematinė ar simbolinė logika yra loginio skaičiavimo teorija. Jai rūpi atlikti tokį griežtą formalizavimą, kad ženklais (simboliais) galima būtų „skaičiuoti“, laikantis nustatytų operavimo taisyklių (kaip matematikoje). Tam visiškai abstrahuojamasi nuo bet kokio turinio ir eliminuojama (dažnai netiksli) kasdienė kalba. Kasdienės kalbos netikslumus įveikti ir sukurti tobulą kalbą pirmoje 20 a. pusėje užsibrėžė filosofinė kryptis vadinama loginiu pozityvizmu. Loginis pozityvizmas teigia, kad tik formalioji logika ir eksperimentiniai mokslai leidžia formuluoti teisingus teiginius apie pasaulį: eksperimentiniai mokslai pateikia protokolinius teiginius, kurių nereikia įrodinėti, o formalioji logika iš tų teiginių išveda kitus teiginius. Deja, loginio pozityvizmo tvirtinimai gerokai perdėti. Antrojoje 20 a. pusėje vis dažniau keliamas priešingas klausimas: kiek kuris nors sukurtas modelis atitinka kasdieninio supratimo intuiciją. Dėl to ypač išryškėjo filosofinės logikos reikšmė. Filosofinė logika svarsto tas mūsų kalbėjimo prasmingumo ir teisingumo ypatybes, kurių kol kas nepavyksta išreikšti formalizuotomis struktūromis ir matematinėmis formulėmis.
• pirmiausia ženklas sudaro formalius santykius su kitais ženklais. Šie santykiai vadinami sintaksiniais.
• antra, ženklas sudaro santykius su objektais, į kuriuos jis nurodo. Šie santykiai vadinami semantiniais;
• trečia, ženklas sudaro santykius su ženklo vartotojais. Šie santykiai vadinami pragmatiniais.
Charles Morris

Remiantis šia teorija yra skiriama trys loginės struktūros sluoksniai: loginė sintaksė, loginė semantika ir loginė pragmatika. Norint atlikti pilną analizę, reikia analizuoti visais trimis atžvilgiais: sintaksiniu, semantiniu, pragmatiniu.

Loginė sintaksė
Teiginio struktūrą sudaro dvi dalys: subjektas (veiksnio dalis) ir predikatas (tarinio dalis). Tai, apie ką yra tvirtinama, vadinama subjektu, o tai, kas yra tvirtinama, vadinama predikatu. Pvz. teiginyje „Drąsa, kuria pasižymi Jurgis Kairys, nustebino visą pasaulį“ subjektas (veiksnio dalis) yra „drąsa, kuria pasižymi Jurgis Kairys“, o predikatas (tarinio dalis) – „nustebinti visą pasaulį.“
Yra atominiai ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!