Filosofija, mokslas ir metodas

Mokslinis metodas – veiksmų seka, kuri turi būti atlikta norint rasti atsakymą į kokios nors srities mokslinį klausimą (pvz. – „kodėl taip yra? “). Su nedaugeliu skirtumų ši seka įvairiose mokslo srityse yra panaši.
[Error: Reference source not found, 122] Filosofija apskritai neturi kokio nors specialaus metodo, nes ji įsimąsto į daiktus, jų neišplėšdama iš natūralios, galima sakyti, prigimtines būklės [Error: Reference source not found, 122]. Tačiau, naujųjų amžių filosofai susižavėję mokslo laimėjimais, daug kartų bandė sukurti filosofinio mastymo metodą, kuris galėtų gauti tokius pat reikšmingus ir visų pripažintus rezultatus kaip mokslo metodas. [Error: Reference source not found, 122]Taip atsirado vadinamasis dialektinis metodas, fenomenologinis, struktūrinis, hermeneutinis ir kitokie metodai. [Error: Reference source not found, 122] Tačiau greitai paaiškėjo, kad pastangos rasti tokį metodą filosofijoje yra nesusipratimas.
Skirtingų laikotarpių ar pažiūrų mąstytojus sieja ne toks pats metodas, o [Error: Reference source not found, 123] tas pats pasaulis kaip galimų transcendencijos fenomenų laukas, tos pačios, nuo istorinių permainų nepriklausomos "gamtines" daiktų ir žmogaus prigimties formos ir ta pati, galima sakyti, amžina esensijos sandara. Filosofas nuolat įsimasto i tuos pačius, „senus", nekintamus dalykus[Error: Reference source not found, 123]. Kitu atveju kai kuriu filosofų apmastymai mums atrodytu nesamonių rinkinys.
Mokslininkai, priešingai, visuomet atranda ką nors nauja : [Error: Reference source not found, 123] i pavirsiu iškelta būtent pasaulį nuolat pertvarkančio metodo[Error: Reference source not found, 123]. Daugelis antikos ar vidurarmžių filosofų mokslinių hipotezių dabar panašios i kliedesius. [Error: Reference source not found, 123] Filosofo mąstymą lemia patys daiktai, ir tas mastymas juo patikimesnis, juo labiau jis atsiduoda pačių daiktu bylojimui. Mokslinį pažinimą lemia būtent metodas kaip daiktus pertvarkanti galima sakyti, juos išdaiktinanti veiksena. Filosofija visų pirma, yra kontempliacija, pasyvus daiktų stebėjimas. Mokslinis pažinimas, visų pirma, yra veikla, daiktų keitimas[Error: Reference source not found, 123].
Priešingai negu filosofija, mokslas metodą turi. .[1, 124] Negana to, metodas nėra koks nors...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!