Fausto monologas. II dalies analizė

Remdamiesi paskutiniu Fausto monologu (II d. pabaiga), paaiškina, kokią išmintį suvokė Faustas ir ar atrado gyvenimo prasmę. (vad. 152 - 153 psl.), 1 - 4 užd. (153 psl.).
Žmogus, gyvenantis be jokių suvaržymų, dažnai pasiduoda gyvenimo pagundoms ir saviems troškimams, kurie kartais peržengia galimybių ribas. Faustą aplankiusi Graužatis jį apakina. Taip Graužatis padeda jam suvokti, jog reikia išsivaduoti nuo velnio įtakos: „Aplink tamsa kaskart labiau juodėja, / Bet sieloje šviesu kaip niekada. / Turiu įkūnyt savo aš idėją! / Atėjo lemiamoji valanda.“ Nuo šios akimirkos Faustas stengiasi keisti savo darbus kitų labui. Ši priešprieša simbolizuoja Fausto dvasinį nubudimą.
2. Remdamiesi abiem monologais, paaiškinkite, kokią išmintį suvokė Faustas.
Faustas suprato, kad nėra galutinės tiesos ir pažinimo, gyvenimas – tai veikla ir kova, tad „Laisvės ir gyvybės tas tevertas, / Kas grumiasi dėl jųjų nuolatos”. Gyvenimą jis dabar vertina ne dėl jo teikiamų gėrybių ar malonumų, o apskritai. Iš pradžių gyvenimo neigimas pasirodė klaida, gyvenimas, pripildytas veiklos ir pažinimo siekio, tampa prasmingas.
(Faustas grumiasi iki paskutinės gyvenimo akimirkos tikėdamas, kad žmogaus nuveiktų darbų pėdsakas „per amžių amžius niekada nežus”).
Faustas yra laimingas, nes suprato, kad gyvenime vertino tik jo teikiamus dalykus, o ne jį patį. Po kiekvieno troškimo, atsirasdavo nauji, todėl Faustas niekada nepatyrė galutinio pasitenkinimo ir jo siela neatiteko velniui. Fausto akimirka, kurioje jis norėjo sustoti, buvo iliuzija, ateitis pasiekiama darbų, tad jo siela iškeliavo į dangų.
4. Pasvarstykite, kodėl Gėtė sulaužo „faustiškojo“ siužeto tradiciją – žmogaus siela neatitenka velniui.
Faustiškojo tipo žmogaus savybė – kiekvieno išsipildymo akimirką atsiranda nauji troškimai, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl tos priežasties ir sandėris su velniu Faustui nebaisus, pagal sutartį Fausto siela turėtų atitekti velniui tada, kai herojus patirs galutinį savo troškimų išsipildymą ir panorės sustabdyti akimirką. Faustas niekad nepatyrė galutinio pasitenkinimo, todėl jo siela neatiteko velniui. Taip Gėtė pateikė pasauliui idėja, jog žmogus, paskandinęs save ieškojimuose ir troškimuose, niekad nejaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!