Kūrinio „Liūdna pasaka“ II dalies analizė

 • Kūrinio „Liūdna pasaka“ II dalies analizė Istorinis kontekstas • Lietuva carinės priespaudos laikotarpiu; • Baudžiavos metai (Lietuvoje baudžiava dar nebuvo panaikinta); • Sukilimo metai (1863-1864 m.), „sausio sukilimas“, kuomet ATR sukilo prieš Rusijos imperiją. Analizė 1. Apibūdinkite Petro ir Juozapotos socialinę padėtį, jų tarpusavio santykius. Su kokiais sunkumais jie susiduria ir kas padeda tuos sunkumus pakelti? • Jie buvo neturtingi („gyveno neturtėlis žmogus, vardu Petras Banys“), baudžiauninkai, beteisiai valstiečiai, vergai. Gyvenimo sunkumai: neturtingas, nepilnavertis gyvenimas, priklausomybė ponui, kuris viską spręsdavo, neaiški ateitis, sunkus darbas. Šias nesėkmes ir nelaimes padėdavo ištverti svajonės apie vaikelį („Jų pilnai laimei tik vaikų trūko<...> ir laukė...krikštynų...Nors tasai laikas buvo dar toli, tečiaus Petras jau pynė iš balnų lopšį laimingai šypsodamas.“) 2. Tekste metaforiškai vartojamas „vėjelio“ leitmotyvas*. Panagrinėkite šio leitmotyvo reikšmę, siedami jį su konkrečiais įvykiais. • *Leitmotyvas – tai lit. turinio arba stiliaus elementas, pasikartojantis per visą kūrinį ir įgyjantis ypatingą reikšmę. • „Vėjelio“ leitmotyvas atskleidžia nepatikimumą, nenuspėjamą elgseną ir apčiuopiamus padarinius. Jie išryškėja tuomet, kada pasireiškia Petro noras eiti į sukilimą. Jis, neapgalvojęs savo veiksmų, pasielgia netinkamai Juozapotos atžvilgiu, todėl to pasekmės atsispindi „vėjelio“ – nepatikimumo simboliu: jis pameluoja Juozapotai, nebegrįžta namo iš sukilimo, nes žūsta (tai ir yra netikėta). Petro charakteristika 3.1. Kokią ateities gyvenimo viziją kuria Petras? Kas pasiekta „dabar“ ir ko tikimasi „paskum“? • Petras, dėl siekio gyventi geresnį gyvenimą bei palengvinti likimą Juozapotai, kuria laisvės, lygybės viziją, nepriklausomybės, išsivadavimo nuo Rusijos ateitį, kurioje vergija, baudžiava yra panaikintos, žmonės lygūs ponams, žemė, kurią jie dirbo, liks jų nuosava ir jos gaus dar daugiau. „Dabar“ pasiekta lietuvių sukilėlių vienybės, tikėjimo, kunigams skelbiant šias išsilaisvinimo idėjas, dėl kurių kilo išsivadavimo sąjūdis(„Žmonės-vergai, dar neseniai tokie ramūs ir bailūs, netikėtai sujudo, ir jeigu ne visi balsiau prabilo, tai visi ėmė svajoti ir geresnių laikų laukti.“) „Paskum“ tikimasi tapti laisvais („Nebevergausma ponams, išvysma rusus!“) 3.2.Koks Petro požiūris į kunigo prakalbą, bręstantį sukilimą? • Teigiamas, nors Petras nustebęs dėl sukilimo (nes žinojo, jog nugalėti rusus bus sunku), jis siekė laisvės, aukojosi dėl Juozapotos ir kitų žmonių gerovės. Papasakojus merginai apie kunigo prakalbą, Petro akys „užsidegė nesuprantama, ypatinga“ ugnimi. 3.3. Kaip į Juozapotos nerimą reaguoja Petras? Kodėl jis nepasako visos tiesos, kur ruošiasi eiti? • Petras į Juozapotos nerimą reaguoja nepasimesdamas, paaiškina visą situaciją („Jisai būtinai nutarė eiti su kai kuriais draugais miškan ir tenai susidėti su maištininkais“). Jis nutyli apie visą pavojų, nes žino, kad Juozapota prieštaraus jo sumanymams stoti į kovą, norėjo ją apsaugoti nuo ašarų ir išgąsčio sužinojus tiesą. Nors ji pati jautė nelaimę, nes „jos širdį kažin koks šaltas sopulis suspaudė“. Taigi jeigu Juozapota būtų žinojusi visą tiesą, būtų apsaugojusi Petrą nuo nelaimės. 3.4. Kokios pačios ryškiausios Petro charakterio savybės? Argumentuokite. • Mylintis žmoną: "Pasodinęs grečium savęs ant suolo, ilgai į ją tylom žiūrėjo." • Šeimyniškas, laukiantis kūdikio: "Petras jau pynė iš balanų lopšį, laimingai šypsodamas." • Jautrus: "Buvo užsimastęs ir susirūpinęs, o jo akyse degė nesuprantama, ypatinga liepsna." • Pasitikintis savimi: "Pasakojo ir svajojo, ir pats tais svjojimais tikėjo,- tikėjo tvirtai, be abejonių." • Ugningo būdo, ryžtingas: "Dar jaunas žmogus, jautrus ir ūmus, negalėjo į tuos atsitikimus šaltom akimžiūrėti, jų ramiai klausyti." 3.4. Kokios pačios ryškiausios Petro charakterio savybės? Argumentuokite. • Žodžiai laisvė ir lygybė jam buvo suprantami ir brangūs. • Darbštus: "...dvaro lauke dirbdamas, nuvargęs ir alkanas,..." • Tikintis: "...pabučiavo miegančią moterį, peržegnojo ją persiskirdamas..." • Drąsus: "...vergo širdis sudrebėdavo ir užsidegdavo keršto ugnimi." 3.5. Parašykite pastraipą, kodėl Petras, užuot laimingai ir ramiai gyvenęs, išėjo į sukilimą? • Kodėl Petras, užuot laimingai gyvenęs, išėjo į sukilimą? • Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. pr. lietuvių realistų, prozininkų, kuris laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Savo kūriniuose atskleidė dvasingumo, pasiaukojimo dėl kitų temas. Kūrinys, analizavęs šias problemas - „Liūdna pasaka“. Apysakos pagrindinis veikėjas Petras, siekdamas pasiaukoti dėl savo mylimosios Juozapotos ir kitų gerovės stoja į sukilėlių gretas prieš Rusijos imperiją, siekdamas laisvės, lygybės, vergijos panaikinimo. Jis tiki, kad gali pakeisti pasaulį, jo nusistovėjusią tvarką, todėl nepabijo prarasti gyvybės dėl kitų gerovės. Taip atsiskleidžia jo begalinė drąsa, pasiaukojimas, meilė, dvasingumas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!