Jono Biliūno apysakos “Liūdna pasaka” ištraukos analizė ir interpretacija

“Liūdną pasaką” lietuvių rašytojas Jonas Biliūnas parašė būdamas arti mirties slenksčio. Ši vienintelė rašytojo apysaka yra paskutinis jo kūrinys. Jame pasakojama liūdna pagrindinės veikėjos Juozapotos istorija. 1863-64 metų sukilimo metu netekusi savo vyro Petro, Juozapota lieka viena ir dėl didelės širdgėlos galiausiai išprotėja.
Šioje teksto dalyje autorius nori parodyti varganą Juozapotos gyvenimą, kuris yra tartum prakeiksmas. Ji neteko savo mylimojo, su kuriuo planavo puikią ateitį, negana to, ji pergyveno visus savo kartos žmones, o dabar kenčia jaunųjų patyčias ir neapykantą. Ji vaikščioja po kaimus, laukus ir miškus kažko ieškodama, tuo pačiu gąsdindama žmones. Susidaro įspūdis, kad likimas ją baudžia, neleisdamas palaimingai numirti, palikdamas gyventi skurde, amžinai ieškant kažko ir nesuvokiant, kad jos pastangos yra bergždžios.
Antrasis segmentas leidžia įsitikinti Juozapotos pamišimu. Autorius pateikia keletą senutės žodžių, kuriuos ji visada sakydavo sutikusi keletą žmonių: “Kiek ponų… kokie gražūs…” arba “Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?..” Akivaizdu, kad Juozapota nesuvokia, jog Petro seniai nebėra gyvųjų pasaulyje, ji nenustoja jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!