Eurointegracija ir žmogaus teisės Lietuvoje

Žmogaus teisių atsiradimo bei vystymosi istorija siekia seniausius laikus. Kova tarp žmogaus teisių pripažinimo ir garantavimo bei valstybės savivalės ir kišimosi į privačią žmogaus sferą buvo ta varomoji visuomenės jėga, sudariusi sąlygas atsirasti pirmiesiems žmogaus teisių apsaugos dokumentams.
Jau 1215 m. Anglijos Magna Charta bei 1628m. Teisių peticija įtvirtino pirmuosius laimėjimus žmogaus teisių apsaugos srityje. Teisių peticija įtvirtino pirmuosius laimėjimus žmogaus teisių srityje. Teisių peticijoje buvo pabrėžta, kad „joks laisvas žmogus negali būti įkalintas be prideramo teisinio proceso“. Vėliau, 1679m., paskelbtas Habeas corpus aktas bei 1689m. Teisių bilis anglosaksų teisės sistemoje įtvirtino žmogaus apsaugą nuo neteisėto įkalinimo bei kitų prigimtinių teisių pažeidimų kalinimo metu.
Lietuvos Respublika 1995m. balandžio 27d. ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, buvo svarbus žingsnis stiprinant žmogaus teisių apsaugą nepriklausomybę atkūrusios ir demokratinį gyvenimo kelią pasirinkusios valstybės istorijoje. Po 50 metų trukusio sovietinio mąstymo Lietuva įsipareigojo vykdyti tarptautinius žmogaus teisių standartus, taip pakeisdama tradicinį žmogaus teisių supratimą, kad žmogaus teisės yra ne tik valstybės vidaus reikalas, bet ir tarptautinės bendrijos problema.
Darbo tikslas: išanalizuoti eurointegraciją ir žmogaus teises.
1. Išanalizuoti integracijos formas.
2. Apibūdinti integracijos principus.
3. Apibrėžti žmogaus teisių sampratą.
INTEGRACIJOS SAMPRATA IR PRICIPAI
Integracija( lot.integratio- atnaujinimas, atstatymas) yra daugiaprasmė ir įvairiai traktuojama sąvoka, reiškianti atskirų dalių sujungimą į vieną sistemą. Santykiai tarp dalių ir jų funkcijos yra koordinuoti, bei subordinuoti ir reguliuojami visos sistemos interesų atžvilgiu.
Integracijos procese dalyvauja įvairūs subjektai: valstybės, supranacionalinės institucijos, įmonės, visuomeninės organizacijos. Visų jų interesai ir tikslai skirtingi, todėl kyla įvairiausių prieštaravimų. Pvz. ES valstybių narių liberalų ir įvairios ekonominės grupuotės, siekdamos gauti didžiausią pelną, reikalauja, kad ES bendra rinka būtų kuo mažiau reguliuojama. Tuo tarpu Europos Komisija, kairiosios partijos, profsąjungos, siekia didesnio Bendrijos institucijų intervencionizmo į socialinę ir ekonominę sritį. Paprastai skiriamos dvi integracijos formos: ekonominė ir politinė integracija.
Ekonominė integracija- ekonominio gyvenimo internacionalizacijos forma, valstybių ekonominis bendradarbiavimas pagal suderintą tarpvalstybinę ekonominę politiką. Šie santykiai tam...

Daugiau informacijos...