Žmogaus teisės ir žiniasklaida

Per paskutinius du dešimtmečius visuomenė įprato žvelgti į žiniasklaidą kaip į laisvos informacijos, minčių ir idėjų sklaidos bei išraiškos areną. Visa naujausioji mūsų atkurtos valstybės istorija liudija, jog žiniasklaida teisingai suvokia savo misiją ir atsakomybę nušviesdama įvairiausius procesus bei įvykius, atskleisdama jų pozityvumą ir trūkumus, pranešdama apie blogybes, dažnai tapdama vieninteliu informacijos šaltiniu, neretai skubindama ir net provokuodama įvairius pokyčius.
Pozityvioji visuomenės informavimo visuma įpratino žiniasklaidą vertinti kaip patikimą šalies demokratizmo kriterijų, kuriuo vertinama pilietinė visuomenės branda.
Būtent žiniasklaida atskleidžia gyvenimo trūkumus, skaudulius, piktnaudžiavimus valdžia. Kadangi šių dalykų apstu mūsų gyvenime, iš čia reikia kildinti aukštus reitingus ir autoritetą. Pasitikėjimo mūsų šalies žiniasklaida fenomenas tikrai paradoksalus.
Žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, išraiškos laisvės garantijos negali egzistuoti atsietai nuo visuomenės interesų. Šios sferos demokratizmas visados sietinas su atsakomybe.
Trumpa mūsų šalies visuomenės informavimo raida ne kartą patvirtino tiesą, kad teisė skleisti informaciją negali būti nei prievolė, nei privilegija. Tai reiškia, kad ši teisė turi būti lydima atsakomybės ir įgyvendinama siekiant nuolatinės pusiausvyros su kitomis žmogaus teisėmis neviršijant jų ir nebūnant žemiau jų.
Žmogaus teisių gynimo visuomenės informavimo sferoje specifika pasižymi tuo, kad žmogaus teisių pažeidimai padaromi visuomenės informavimo priemonėse, jose viešai paskelbus informaciją.
ŽINIASKLAIDA
Žiniasklaida, įkūnydama laisvę reikšti didžiulę idėjų bei nuomonių įvairovę ir būdama tuo mechanizmu, kurio pagalba galima netrukdomai keistis informacija, turi didelę galią paveikti visuomenės gyvenimą.
Taigi, ji atlieka svarbų vaidmenį ugdant informuotą pilietį, galintį rinktis, kokia visuomenės ir valdymo forma geriausiai atitinka jo poreikius. Besivystant žinių visuomenei didėjant visuomenės informavimo priemonių arsenalui, iškyla būtinybė įstatyme aiškiai numatyti, kada su naujų informacinių technologijų pagalba platinama informacija priskirtina viešajai informacijai. Tai ypač svarbu visuomenei žalingos informacijos platinimo it žmogaus teisių pažeidimų šioje srityje atvejais.
Lietuvos teisinėje sistemoje žurnalistas nėra apibrėžtas kaip specifinis teisinių santykių subjektas. Žurnalistui įstatymai suteikia papildomų teisių:
1. teisę gauti informaciją operatyviau,
2. teisę neatskleisti informacijos šaltinių,
3. teisę į akreditaciją ir pan.
Bei įpareigoja laikytis žurnalistinės etikos taisyklių ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!