Etika ir socialinių normų sistema

Įvairiuose moksliniuose šaltiniuose teigiama, jog bendroji etikos prigimtis visų pirma turi socialines ištakas. Moralė – kaip etikos objektas – kartu apsprendžia ir žmogaus veiklos ar poelgio dorovinį matą, kuris įgaunamas jam sąveikaujant su socialine aplinka: „etika nagrinėja moralės normų, egzistuojančių socialinėje sferoje, filosofinius argumentus „už“ ir „prieš“.
Moralė (lot. mos, mores – reiškia paprotys, įprotis, iš to moralis –teisingas, moralus) yra vienas iš svarbiausių visuomeninių institutų ir pagrindinių normatyvinio žmonių elgesio reguliavimo būdų. Kartu tai ypatinga visuomeninės sąmonės forma ir visuomeninių santykių (moralinių santykių) rūšis, kurią tyrinėja etikos mokslas.
Akivaizdu, kad bet kuri visuomenė, susidedanti iš daugybės individų, turinčių skirtingus tikslus ir interesus gali sėkmingai funkcionuoti tik tuo atveju, jeigu visi jos nariai paklūsta bendriems socialiniams dėsniams. Jų interesų suderinamumo funkcija be kitų normatyvinio reguliavimo tipų (pvz., teisės, papročių, tradicijų, administracinių reikalavimų), atlieka ir moralė, kuri glaudžiai su minėtaisiais tipais yra susipynusi, bet kartu ir išsiskirianti. Iš pradžių moralė neišsiskyrė iš bendro nesuskaidytos žmogiškųjų santykių normatyvinės reguliacijos sistemos ir tik ilgainiui ėmė daryti reguliacinį poveikį vertinant žmonių elgesį įvairiose veiklos - profesinėje, buitinėje, politinėje, šeimos, asmeninių, tarptautinių santykių ir pan. srityse. Skirtingai nuo ypatingų reikalavimų, kurie keliami žmogui, užsiimančiam tai sričiai būdinga specifine veikla, moraliniai principai pasižymi visuotinuomumu ir privalumomu visiems, nepaisant veiklos specifikos. Taigi sąvoka „moralė“ nusako tam tikrų moralinio elgesio principų ir normų visumą, ir tai reiškia, kad šis terminas pagal savo apimtį žymiai platesnis nei profesinio elgesio taisyklės, išdėstytos kodeksuose, kuriuos yra priėmusios verslo bendrovės ir profesinės asociacijos.
Moralė - tai socialinis institutas, susidedantis iš elgesio standartų sistemos, kurią pripažįsta ir linkę jos laikytis visi kultūrinės bendruomenės nariai. Taip suprasta moralė įsikūnija atitinkamuose gėrio ir blogio vertinimo modeliuose. Savo ruožtu šie modeliai kartu su kitomis tradicijų, papročių rūšimis perduodami iš kartos į kartą. Vadinasi , moralė turi objektyvų statusą kaip individo elgesio taisyklių visuma . Panašiai kaip politiniai įstatymai ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!