Epochų ir autorių bruožai

Europoje (išskyrus Italiją)- XV-XVI a.
• Nauja žmogaus samprata. Tikėjimas žmogumi ir jo verte, žmogus išaukštintas. Visa ko pagrindas – žmogus, o ne Dievas.
• Humanizmo atgimimas. Individualizmas.
• Žmogus atsiskleidžia, turi neribotas galimybes, tikslas – peržengti visas ribas.
• Meno, muzikos, literatūros, filosofijos, mokslo pakilimas.
• Būdinga: lyriškumas, nykstanti riba tarp komiškumo ir tragiškumo, filosofiniai, psichologiniai momentai.
• Sonetai, dramos.
• V.Šekspyras, F.Petrarka, M.Husovianas, J.Radvanas, M.Mažvydas.
Barokas:
XVII-XVIII vid.
• Pasaulis – pavojinga vieta, kupina daug neįmintų paslapčių.
• Žmogaus prigimtis – dramatiška ir prieštaringa, žmogus – menkas, o likimas – visagalis.
• Mene siejamos skirtingos sritys.
• Žmogaus likimas nuspręstas. Dievas valdo žmogų kaip teatre, o žmogus privalo žaisti pagal vaidmenis. Gyvenimas - teatras
• Teatrališkumas, dramatiškumas, didingumas, daug simbolikos, alegorijų.
• Memento mori
• M.K.Sarbievijus
Apšvieta:
XVIII a.
• Kuriasi moderni, protą aukštinanti visuomenė.
• Atgal į gamtą!
• Reikia vadovautis protu ir kiekvienas gali pasiekti laimę.
• Lietuvoje: universiteto spaustuvė leidžia pirmąjį lietuvišką elementorių, pirmas LDK laikraštis, Edukacinė komisija, pirmasis Biblijos vertimas į lietuvių kalbą
• Sentimentalizmas – kelia į pirmą vietą ne protą, o jausmus. Iškeliamas jausmingas, kenčiantis herojus, gilinamasi į jo vidaus pasaulį, žmogaus išgyvenimo ir gamtos paralelė. Ž.Ž. Ruso, J.V. Gėtė.
• J.F. Gėtė, K.Donelaitis.
Romantizmas:
XVIII a. Pab – XIX a. Vid.
• Tautinės savimonės žadinimas, susijęs su tautų pavasariu. Tautos ir tautosakos išaukštinimas.
• Realaus, netobulo, neteisingo ir idealizuojamo pasaulio priešprieša.
• Romantikai išaukština menininką ir jo vaizduotės galią, nes menas gali sujungti įsivaizduojamą ir realų pasaulius.
• Aukštinamas žmogaus vidinis pasaulis, dvasines vertybes, meilę. Romantinė meilė – ideali, nepasiekiama, kelianti ilgesį, suteikianti pilnatvę, pakylėjanti dvasiškai.
• Gamtos ilgesys.
• Naujo tipo herojus – dvasiškai laisvas, turtingas vidinis pasaulis. Jis nesitaiksto su visuomenės priimtomis normomis, siekia savo tisklų, dėl to dažnai nesuprastas, vienišas.
• Lietuvoje romantizmo pradžia – filomatai. A.Mickevičius
• S. Daukantas, A.Baranauskas, Maironis. Motyvai – V.Krėvė.
Realizmas:
XIX a. vid. – XX a.
• Siekiama perteikti tikovišką pasaulio vaizdą.
• Visuomenės gyvenimo vaizdavimas, socialinės aplinkos vaizdavimas.
• Kūrinio centre- charakteris, kurį lemia aplinkybės, todėl išorės ir aplinkos aprašymai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!