Privalomų autorių kūriniai (Stilius, kūrinio įdėjos ir kontekstas)

 Privalomų autorių kūriniai (Stilius, kūrinio įdėjos ir konstekstas) Nr Rašytojas Kūriniai (stilius) Kūrinio idėjos Kontekstas 1 Martynas Mažvydas 1510 - 1563 (renesansas) Liuteronas 1547m. „Katekizmas“ (buvo išleistos dar 3 knygos dar esant gyvam, o dar 2 po mirties išleido pusbrolis B.Vilentas) 4 dalys: dedikacija, dvi prakalbos (lotyniška ir lietuviška), elementorius, katekizmas ir giesmynas Akrostikas – pirmos eilutės raidės sudaro vardą Nusižeminama iki skaitytojo „Broliai ir seserys“ Krikščionybė – mokslas ir šviesa, pagonybė – prapultis Pats turi skaityti šv. Raštą, todėl rašoma lietuviškai Susirašinėjo su Prūsijos kunigaikščiu Albrechtu; Mokėsi Karaliaučiuje (civilinė teisė), Ragainės klebonas; Kunigai turi šviesti parapiją; Bendravo su Liuteriu 2 Mikalojus Daukša 1532-1613 (renesansas) Katalikas 1595m. „Katekizmas“ 1599m. „Postilė“ (vertinis lietuviškas pamokslų rinkinys su lenkiška prakalba) (pirmosios lietuviškos knygos Lietuvoje) Lenkiška „prakalba į malonųjį skaitytoją“ Pirmą kartą apibrėžta tautos sąvoka („Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta <...> kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“) Kalba yra įgimta ir didžiausia tautos vertybė („Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik iš motinos krūtinės įgauna polinkį į savąją kalbą – ją vartoti, išlaikyti ir propaguoti.“) Gimtoji kalba tarsi gamtos dėsnis, čia ji lyginama su gyvūnų balsais. Pabrėžiama polonizacijos problema, lietuvių kalbos paniekinimas Kilęs iš bajorų Krakių klebonas -> Žemaičių vyskupas kanauninkas (Varniai – kultūros centras) Rėmėjas – vyskupas kunigaikštis Merkelis Giedraitis 3 Jonas Radvanas XVIa. (renesansas) Protestantas 1592m. „Radviliada“ (herojinė epinė poema) Rašė hegzametru Mikalojaus Radvilo Rudojo paveikslas, herojaus panegirika Skydas („Šitam skyde Lietuvos praeitis ir garbingos senolių pergalės“): Aprašomas visa apimančios LDK paveikslas (Girios - „jos viršūnėmis šičia žvaigždynus / remia, o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia“; LDK tarp 2 jūrų („Nuo Baltijos iki Juodosios valdo lietuviai žemes“); kilmė iš romėnų („Sako, kad ją kitados nukariavo Italijos sūnūs“); Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vilniaus legenda... Vandens mot.: gyvenimas – upė, mirus pasiekiamas krantas, ramybė Rašė lotyniškai Apie Radvaną yra mažai žinoma. Radvanas įamžino didingą tėvynės vaizdinį, sukūrė amžinos, galingos Lietuvos mitą. 4 Kristijonas Donelaitis 1714-1780 (apšvieta) Liuteronas 1765-75m. „Metai“ Didaktinė poema (išspausdinta tik 1818m. Liudviko Rėzos - jis ir sugalvojo pavadinimą) Hegzametras Poema baigiama: „Ir mes vėlei ant laukų trūsinėdami vargsim.“ 4 dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“. Būrai skirstomi į „viežlybus“ (Pričkus – miršta pono sumuštas; Krizas - darbštus; Lauras – peikia kitataučius; Selmas - lygybė) ir „nenaudėlius“ (Slunkius ir Pelėda – tinginiai, Plaučiūnas – nerūpestingas; Dočys – ėdrus, girtuoklis, sukelia gaisrą) Būro kasdienybė – buitis, darbai, papročiai - jo akimis (Vyžlaukio valsčius) Būrai išaukštinami. Pabrėžiama, kad ponai be jų neapsieitų („Ak! Kur dingtų ponai, kad jie būro netektų“). Jie morališkai silpnesni ir ydingesni. Vertybės: šeima, tikėjimas, darbštumas, bendruomeniškumas, kuklumas; Peikiama: materializmas, tinginystė, blogas vaikų auklėjimas, aplaidumas, saiko nejautimas, germanizacija Idėjos: prigimtinė žmonių lygybė; gyvenimas yra jau nulemtas (žmogus turi pritapti prie pasaulio tvarkai, o ne jai priešintis). Gamta – tobulas gyvybės ratas, liudijantis dieviškąją būtį. (Paukščių gyvenimas sutampa su žmonių metų laikų ritmu.) Darbas lemia žmogaus vertę („be triūso Dievas mūs išmaityt nežadėjo“) Baigė teologiją Karaliaučiaus universitetą, mokėjo lietuvių, lotynų, vokiečių, graikų, hebrajų, prancūzų kalbas. Turėjo muzikinį išsilavinimą. Tolminkiemio klebonas „Kiekvienam daryti gera / Savo darbu ir žodžiu, / Visad elgtis taip, kaip dera, / Ir teisingas būt geidžiu.“ XVIIIa. M. Lietuvoje maro epidemija nusinešė pusės lietuvninkų gyvybes. Stiprėjo germanizacija. 1977m. „Metai“ įtraukti į Europos literatūros šedevrų biblioteką. 5 Antanas Baranauskas 1835 - 1902 (romantizmas) 1858-59m. „Anykščių šilelis“ (Poema) Poezija gali tiesiogiai veikti tikrovę. Praeities ir dabarties kontrastas. Grožis – pasaulio išgyvenimas. Gamta - šventa („Paskum ilgai krūtinėj šilelis kvėpuoja;/Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja“) Gamta – tautinio charakterio dalis, žmogaus atspindys („Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs,/Teip visados raminęs, visados mylėjęs“; „Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę, / Kaip lietuvnykų širdys int vieną tėvynę.“) „Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria; Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria, Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“ „Dabar visa prapuolę... tik ant lauko pliko Kelios kraivos, nuskurdę pušelytės liko...“ Maironis: „Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę.“ Seinių vyskupas Kilęs iš valstiečių šeimos Matematikas, neišsiteko mokykloj Kūrybos pradžioje rašė lenkiškai 6 Vincas Kudirka 1858 - 1899 (apšvieta) 1899m. „Tautiška giesmė“ „Lietuvos tilto atsiminimai“ „Lietuvos šviesuoliams“, „Ne tas yra didis“, „Labora“ (baigiant Uni), „Varpas“ (pradedant laik.) Labora: „Kol jaunas sėk pasėlio grūdus“; „siek prie idealo, tik doro ir aukšto“. Kalbama apie jaunystės idealų ir entuziazmo išnaudojimą tėvynės labui. Lietuvos tilto atsiminimai: Ne tas yra didis: Lietuvos šviesuoliams: Santykis su tėvyne – motinos ir vaiko ryšys Iškeliami žmogaus darbai, drąsa, veiklumas, atsakomybė... Satyrinis kalbėjimas: pabrėžiamos carinės Rusijos valdininkų ydos (pavardės atskleidžia dominuojantį bruožą), pasitelkiamos komiškos situacijos Publicistas, prozininkas Tautinio sąjūdžio ideologas „Varpas“ (1889-1905) Net ir sirgdamas rašė varpui. Asmenybė simbolizuoja istorinį lietuvių nusisukimą nuo lenkų kalbos 7 Jonas Mačiulis – Maironis 1862 - 1932 (romantizmas) „Oi neverk, matušėle“ „Išnyksiu kaip dūmas“ „Lietuva brangi“ „Vasaros naktys“ „Kur bėga Šešupė“ „Nenoriu sapnų“ „Taip niekas tavęs nemylės“ „Sunku gyventi“ „Aš norėčiau prikelti“ Satyros: „Skausmo balsas“ „Mano moksladraugiams“ „Spjauk drauguži į viską“ Istorinė atmintis. Iš jos semiamasi įkvėpimo, naudojamasi kaip pavyzdžiu budinant tautą „Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį/ Iš kapų milžinų/ Ir išgirsti nors vieną, bent gyvą žodelį/ Iš senųjų laikų!“ Svarstoma apie poeto misiją, noras būti suprastam „Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo,/ Ir niekas manęs neminės!“ Tėvynės išaukštinimas – lyginimas su mylimąja. Meilė tėvynei, žavėjimasis jos praeitimi – patriotinės poezijos šaltiniai. Tikima „pranašiška“ poezijos galia: įkvėpta poezija geba skleisti meilę, vienyti tautą. Kūryba suteikia naują gyvenimą, skatina veiklumą: „Ne, nenoriu sapnų,/ Vien tiesos ir darbų; Be atilsio noriu kariauti“. Subjektyvumas, siekiama idealo, nepasitenkinimas esama situacija, absurdo suvokimas „Sunku gyventi žmogui ant svieto;/ Visur tik vargas, nelaimės vienos;“ Sukūrė Lietuvos panoramą, svarbiausias elementas – upės. Kraštovaizdis siejamas su tauta – jis lemia tautos charakterį. Subjektyvi kritika politikų neveiksnumui, pozityvumas: „Daugiau darbų! Daugiau Jaunos vilties!“, žvilgsnis į visuomenės problemas Katalikų dvasininkas; Teologijos daktaras; Rašė „Aušroje“ Tautinio atgimimo figūra Paskutinius gyvenimo dešimtmečius apkartino nusivylimas: netapo vyskupu, nusisuka jaunoji poetų karta Nuo jo prasideda savarankiškos lietuvių literatūros tradicija Jis sukūrė savitą aukštąjį poezijos stilių, kuriam būdingi nekasdieniški žodžiai, pakilus tonas, darni visuma. Į poezijos centrą jis iškėlė žmogaus vidinį gyvenimą. „Jis sukūrė tobulus poetinio pasakymo būdus ten, kur jų praktiškai nebuvo.“ (T.Venclova) 8 Jonas Biliūnas 1879 - 1907 (realizmas) „Vagis“, „Liūdna pasaka“ [1907], „Ubagas“ [1907], „Kliudžiau“, „Lazda“ [1907], „Laimės žiburys“ [1905] (psichologinės novelės) „Vagis“ – žmogaus kaltė nužudžius arkliavagį, ramybės ieško maldoje: „Ir nežinau dar, ką pasakys man už tai visagalis...“ „Laimės žiburys“(1905m.) – stebuklingas kalnas, ant kurio esantį žiburį pasiekus visus užpildys laimė, bet didvyriu mirties kaina „Ir ėjo šitie visi drąsuoliai prie kalno savo gyvybės už žmonių laimę aukotų, užmiršdami patys save, savo mylimuosius...“ (V. Kavolis: „Moraliai sąmoningo žmogaus pareiga – dalyvauti laisvai ir humaniškai siekiant šviesos visiems.“) „Liūdna pasaka“ [37]–apie vyrą, išėjusį į mišką per 1963m. sukilimą ir moterį, jo laukusią visą gyvenimą. Svarbus akių motyvas: Juozapotai pamačius Petriuką mirusį užgęsta meilės ugnimi degusios akys, jos kurinyje – sielos veidrodis. „Akys aptemo, veidas pajuodavo. Nei vilties, nei laimės nebeliko.“ „Kaip klaikus Memento Mori.“ „Lazda“ – tėvo istorija apie lazdos saugojimą, nors ja buvo kone primuštas. Parodo žmogaus atlaidumą ir dvasingumą (krikščioniškos vertybės) „Ubagas“ – apie iš namų sūnaus išvarytą P. Sabaliūną ir veikėjo kaltę už bendraamžius: „jaučiau, kad dalį amžinos vaikų kalties ir aš savyje nešioju.“ Taip pat svarbu, kad jaunuolis atvažiuoja pasigydyti į gamtą – tėviškę: „šitą ligą tamsta miestuose gavai; tai nuo mokslo ir dulkių...“ Vaizduojamas žm. vidinis pasaulis, leidžiama jam pačiam kalbėti už save; Daug autobiografiškumo: liga (Uabagas ir Liūdna pasaka) Skaitytojas pats raginamas ieškoti atsakymų, nes keliamos egzistencinės ir moralinės problemos yra amžinos. Išlaikomas ramus pasakojimo tonas. Pirmasis rašytojas, mokęsis profesionaliai Psichologinės prozos pradininkas (vėliau Putinas, Aputis...) Kairiosios pažiūros (protestavo prieš socialinę ir politinę nelygybę) Mirė anksti (džiova), meldė daugiau laiko Nauji žmogaus egzistencinio laikinumo, gyvenimo trapumo motyvai Lietuvos literatūros stilistas (1 veiksmas, 1 vieta) 9 Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana 1877 - 1930 (Neoromantizmas) 1922m. „Sename dvare“ (psichologinė realistinė apysaka) Gimsta iš ilgesio mirus artimiems žmonėms, noro įamžinti tėviškę. Ryškūs nykstančios dvaro kultūros ženklai. Dvaras vaizduojamas kaip šviesos skleidėjas (katalikybės, švietimo idėjos). Aprašoma dvaro kasdienybė, kuri yra išgyvenama ir apmąstoma. Mamatė: religinga („Tik reikia būti gerai, kad ponas Dievas į tuos savo sodnus priimtų“), šeimyniška, jausminga, subtiliai jaučianti meną (skambina fortepijonu), turi širdžiai artimą žmogų (ponas Jonavičius), tačiau dėl tvirtų katalikiškų įsitikinimų bei padorumo neleidžia sau peržengti ribos. Ši norų ir realybės priešprieša kelia liūdesį ir nepasitenkinimą („Grožio anojo čia atvaizdas menkas, nublankęs“). Gyvenimo laikinumas (Irusė: „stebėtina, kad taip nebranginau mamatės“). Požiūris į gimtąją klb: „Nepaisant visų lenkiškų rūbų, lietuvė yra mano siela“ Gamtos ir žmogaus ryšys. Gamtoje mamatė semiasi kūrybinio įkvėpimo, sielos ilgesio, paslapties motyvų. Pasak V.Daujotytės Maironis davė įsipareigojimą tarnauti tėvynei, o iš Vaižganto perimtas romantiškas idealizmas. Šatrijos Ragana to meto prozoje įkūnijo moteriškąjį emocingumą, lyrizmą, apsisprendimą gyventi ne sau, o kitiems. Pirmoji europinio išsilavinimo moteris tuometinėje Lietuvoje Įveda dienoraščio žanrą Užsiėmė labdaringa ir pedagogine veikla, 1PK metais veltui mokė vaikus, išlaikė senelių prieglaudą ir ambulatoriją. Įtaką darė P.Višinskis (mokė lietuviškai) 10 Juozas Tumas – Vaižgantas 1869 - 1933 (neoromantizmas) 1921m. „Dėdės ir dėdienės“ (apysaka) Mykoliukas, Severija, Geišė: ieško „diemančiukų“, žmogaus grožio, gerųjų savybių, tačiau jam svarbios ir blogosios. Pats Vaižgantas buvo kandus lietuvio ydoms, tai atsispindi ir tekste. Visi trys personažai menkai save vertina, yra nuolankūs, pasiduodantys aplinkybėms. Kūrinyje išryškinami lietuviui būdingi bruožai (etninis asvitumas): fiziškai stiprus ir sveikas (Mykoliukas „gražiai išaugęs, storas juosmenyje, pečiuitas, daugiau kaip vidutinio ūgio“; Severija „mažiau už kitas buvo panaši į vantą“, „riebi“, „jautei lyg moterišką rankos mėsingumą“); darbštus (Mykoliukas „dirba tikrai už du už tris“; Severija dirbdama prikrembliauja); melancholiškas „Mykoliukas buvo ne tragedijoms ar skaudžioms dramoms pergyventi, tik melancholijai, liūdesiui išreikšti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!