Epochos literatūroje. Konspektas

Dramatizmas. Išorinis konfliktas. Konflikto pagrindas – skirtingos moralinės nuostatos.
Mitologinis laikas. Amžinas judėjimas ratu, amžinas grįžimas ir kartojimasis. Istorija kaip stebuklas, kaip dievų valios raiška. Aplinka neturi reikšmės, žmogus yra visiškai priklausomas nuo dievų valios ir lemties.
Glaudus ryšys su gyva tautosakine tradicija, kultūrinėmis apeigomis (graikų literatūra), su literatūros tradicija (romėnų literatūra). Visatos jėgų sužmoginimas – antropomorfizmas. Tematikos pagrindas – mitai. Gyvenimas vaizduojamas kaip maksimaliai gražus, kilnus ir gerai sutvarkytas pagal įsivaizduojamą grožio, tobulumo ir harmonijos idealą. Dėmesys kūniškam, žemiškam, materialiam grožiui. Žmogaus poelgiai turi tiek prasmės, kiek kartoja dievų įvestas nuostatas, anksčiau gyvenusių žmonių poelgius. Peržengęs saiką, žmogus yra griežtai baudžiamas. Visuomenės interesai vertinami labiau už asmeninius.
Stiliaus bruožai. Detalus komponavimas ir platesnių, ir pavienių vaizdų apgalvotas išdėstymas. Epinis objektyvumas ir daiktiškumas. Monumentalumas. Patetika ir harmoninga ramybė.
Pasaulis – darna, grožis, visata. Jis pasižymi vieningumu.
Platonas. Juslėmis suvokiamas, nuolat kintantis, nepastovus, netobulas pasaulis yra kito, amžino, tobulo idėjų pasaulio reiškimosi rezultatas. Gėris yra pagrindas, iš kurio randasi visos idėjos, suteikia pasauliui būtį ir vertę. Gėris suteikia saiką, tvarką ir vienovę. Gyvenimo prasmė – veržimasis į absoliutą, tobulą, dievišką pasaulį. Olos alegorija.
Sokratas. Pasaulis yra nepažinus, mes galime pažinti tik patys save. Žmogus yra geras, bet silpnas. Žmogaus protingumas yra ne tiek žinojimas, kiek to žinojimo siekimas. Grožio sąryšis su nauda, gėriu, tiesa.
Aristotelis. „Poezija yra filosofiškesnė ir rimtesnė už istoriją: poezija daugiau kalba apskritai, o istorija konkrečiai”. Poezija – natūros pamėgdžiojimas, sekimas, bet tik ne jos kopijavimas. Dvasinis katarsis įvyksta „dėl užuojautos ir kartu baimės”. Poezijos uždavinys – kalbėti ne apie tai, kas atsitinka, o kas gali atsitikti. „Grožis – tai dydis ir tvarka”. Menas atmeta laikinus, o pabrėžia esminius bruožus.
Demokritas. „Gražu yra tam tikras saikas. Perteklius ir trūkumas man nepatinka”. Teisingas, išmintingas gyvenimas tik tas, kuris yra pagal gamtos tvarką. Nėra jokių atsitiktinumų gyvenime, viskas turi priežastį.
Protagoras. „Kaip koks nors daiktas man atrodo, toks jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!