Emocijų samprata psichologijoje

Džiaugsmas, pyktis, pasitenkinimas, neviltis, liūdesys – šiuos jausmus mes nuolat patiriame visą gyvenimą. Kiekvieną dieną šimtus kartų skirtingose situacijose išgyvename skirtingas emocijas, kartais net nepastebime, kad jos yra (neįsisamoniname jų), ir nesusimąstome apie tai, kam jos reikalingos.
Emocijos (angl. emotions) yra situacijos išgyvenimas, vidinė asmens būsena. Vienos emocijos yra teigiamos (susižavėjimas, džiaugsmas, meilė ir kt.), kitos – neigiamos (pyktis, baimė, pasibjaurėjimas ir kt.). Malonumas, pakili nuotaika, euforija, džiaugsmas, meilė, viltis, liūdesys, depresija, nerimas, baimė, išgąstis, pyktis, įniršis ir, pagaliau, ramybė – šios ir kitos teigiamos ir neigiamos emocijos praturtina mūsų gyvenimą. Be emocijų, žmogaus gyvenimas būtų tik egzistavimas. Emocijas sudaro fiziologinė, pažintinė ir išraiškos dalys. Paprastai jos atsiranda staiga ir jas sunku kontroliuoti.
Pasak psichologų, visos emocijos yra reikalingos žmogui, jos atlieka tam tikras funkcijas. Viena iš pagrindinių emocijų funkcijų yra vertinimo funkcija. Teigiamos emocijos paskatina žmogų toliau tęsti pradėtą veiklą, tobulinti save šioje srityje. Reiškiniai, kurie kelia nemalonias emocijas, duoda ženklą, kad reikia imtis veiksmų ir bandyti pakeisti padėtį.
• Frustracija.
Emocinis tonas. Pojūčių, suvokinių, vaizdinių, o kartais ir minčių sukeltas išgyvenimas, suteikiantis psichiniam procesui tam tikro pasitenkinimo ar nepasitenkinimo atspalvį, vadinamas emociniu tonu. Emocinis tonas paprastai nusako ne tiek žmogaus objektyvų, kiek subjektyvų santykį su daiktais ar jų savybėmis.
Nuotaika yra tokia emocinė būsena, kuri ilgiau ar trumpiau nuspalvina žmogaus elgesį ir jo psichinius procesus, tačiau pasireiškia nestipriais išgyvenimais. Nuotaikos trukmė gali būti labai įvairi: nuo pusvalandžio, valandos iki kelių dienų ar net savaičių ir mėnesių.
Afektas – labai audringa, trumpalaikė ir stipri emocinė būsena, pasireiškianti staigia, intensyvia reakcija. Tai staigus pykčio, nevilties prasiveržimas. Afekto metu pasikeičia įprastų poelgių turinys. Žmogus paprastai nebesugeba valdyti savo reakcijų, objektyviai įvertinti susidariusios situacijos. Jo kalba pasidaro padrika, judesiai nekordinuoti ir pan.
Aistra – pakankamai ilga, vienodai intensyvi ir stipri emocinė būsena, stimuliuojanti tam tikrą žmogaus veiklos kryptį. Stiprią ir ilgalaikę aistrą gali sukelti materialinių ir kultūrinių – dvasinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!