Iš graikų kalbos “psichologija” reiškia mokslas apie sielą (psyche – siela, logos – mokslas).
• Psichologija – mokslas apie elgesį ir psichinius procesus (Myers, 2000, p. 6).
Psichologija yra mokslas apie žmogaus elgesį ir psichinius procesus.
a) Kaupia, analizuoja ir klasifikuoja empirinius faktus (fiziologines reakcijas, motorika arba judesiai, kalbinės reakcijos; elgsenos rezultatai).
b) Ieško dėsningumų, keldama mokslines hipotezes ir jas tikrindama. Dėsniai nusako būtinus, esminius ir pasikartojančius faktus.
c) Kuria teorijas. Teorija – tai apibendrinantys teiginiai, leidžiantys aiškinti faktus, numatyti būsimų faktų pasirodymą bei interpretuoti naujus faktus.
d) Turi savo mokslinius metodus – būdus, kuriais renkami faktai.
e) Turi specialius terminus – žodžius, kurie turi tikslią, apibrėžtą mokslinę reikšmę.
Psichologija – tai mokslas apie psichikos faktus, dėsnius ir mechanizmus.
Psichologijos tikslas, objektas
Psichologijos tikslas – tikrosios psichinės realybės supratimas: jos aprašymas, paaiškinimas, prognozė, kontrolė, nepamirštant individualių skirtumų.
Psichologijos mokslo objektas – vidinio (psichinio) gyvenimo reiškiniai – psichika.
Psichika – individo įgimtų ir įgytų psichinių reiškinių visuma.
Psichikos struktūros dalys pagal psichikos reiškinių įsisąmoninimo lygį
@ Sąmonė – tai gamtinės ir visuomeninės aplinkos (realybės) atspinėjimas, gamtos ir visuomenės dėsnių pažinimas, būsimų tikrovės reiškinių prognozavimas. Sąmoninga yra ta psichikos dalis, į kurią konkrečiu momentu atkreipiame dėmesį.
Savimonė – tai savo asmenybės ir jos santykių su aplinka atspinėjimas, savojo Aš pažinimas.
@ Pasąmonė – tai neįsisąmoninti psichikos reiškiniai, apie kuriuos žmogus nežino nieko ar žino miglotai.
Psichinių reiškinių skirstymas pagal savo pastovumo laipsnį ir vaidmenį asmenybės veiklai
• Psichiniai procesai – patys nepastoviausi, dinamiškiausi psichikos reiškiniai, kurie atsiranda veikiant išoriniams ar vidiniams poveikiams, keičiasi, šiems besikeičiant, ir išnyksta, nutrūkus poveikiams (pvz., liūdesys ko nors netekus).
• Psichinės būsenos – kiek pastovesni reiškiniai, susidarantys kelių procesų pagrindu (pvz., darbinga nuotaika).
• Psichinės savybės – patys pastoviausi psichiniai reiškiniai, besikartojantys atskirų individų santykiuose su tikrove, nepriklausomai nuo konkrečių dirginimų. Psichinės savybės apima gebėjimus, darbo tempą, gabumus, temperamentą, charakterį, nuostatas.
Psichologijos mokslo šakos.Bazinės (akademinės) psichologijos šakos
1. Bendroji psichologija. Sistemina visas psichologines disciplinas, tiria bendruosius psichikos reiškimosi dėsnius,...
Šį darbą sudaro 6806 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!