Ekonomikos teorijos egzaminui

ELASTINGUMAS Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu. Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu-tai norimo perkti prekės kiekio ir prekės kainos procentinio kitimo santykis: ,-čia Ed- pakl. elastingumo kainos atžv.koefic Q -prekės kiekio kitimo procentas, P -prekės kainos kitimo proc.Paklausos elastin. Koefi visada yra neigiamas.Paklausos elasting. koefic. gali keistis nuo 0 iki .Kuo didesnė elastingumo reikšmė tuo pakl. elastingesnė kainai.Pagal, tai kaip perkamų prekių kiekis prikl. nuo kainos yra skiriami šie atvejai: Santykinis pakl.elastin. kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis didesnis už kainos proc.pokytį.Kai /Ed/>1 paklausa yra elastinga kainos atž. Santykinis apklausos neelastingumas. Kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį./Ed/1 P D Q /Ed/1, mažėjant kainai bendrosios pajamos didėja.elastingos paklausos atveju firmai mažinti kainas yra naudinga. 3) /Ed/=1, šiuo atveju kainų pokyčiai nepakeičia bendrųjų pajamų.Firmai sumažinus prekių kainą , gauna tokio pat dydžio bendras pajamas. Paklausos elastingumas pajamų atžvilgiu. Pakl. elastingumas pajamų atžv. –tai prekių kiekio procentinio pokyčio ir pajamų pokyčio santykis. čia EI- paklausos elast. pajamų atž. koefic. Qd -prekės perkamo kiekio pokytis, .I- pajamų pokytis,proc. Pakl. elast. pajamų atžvilgiu koefic. Glaudžiai susijęs su tokiomis sąlygomis kaip :būtiniausios prekės, žemesnės ir aukštesnės kokybės prekės, prabangos prekės ir ilgai vartojamos. Kas liečia būtiniausias prekes tai padidėjus pajamoms šių prekių vartojimas didėja tik tam tikrame intervale,toliau didėjant pajamoms šių prekių kiekis didėja labai nežymiai. Esant didelėms pirkėjo pajamoms šių prekių paklausa neelast.pajamų pokyčiams I D Q Kitokia situacija su blogesnės kokybės prekėms.Didėjant pirkėjo pajamoms šių prekių gali būti perkama daugiau , bet didėjant pajamoms galima pirkti normalios kokybės prekes, tada žemesnės kokybės prekių paklausa mažėja. Tai reiškia ,kad žemesn.kokybės prekųi elastingumo koef. pajamų atž. yra neigiamas. I D Q Prabangos prekėms visai kitaip yra. Didėjant pajamoms šių prekių perkamas kiekis labai didėja.šių prekių paklausa elastinga pajamų atžvilgiu. Kryžminis paklausos elastingumas. Norimų pirkti prekių kiekis priklauso ne tik nuo tos prekės kainos bet ir nuo kitų prekių (pakaitai arba lydinčios) Kryžminis pakl elasting. kainų atžvilgiu apibūdina vienų prekių kainų pasikeitimo įtaką kitų prekių perkamam kiekiui čia EAB-kryžminio pakl. elastingumo kainų atžv.koefic QA -A prekės kiekio procentinis pokytis; PB-B prekės kainos procentinis pokytis.Kryžminio paklausos elastingumo koeficientas gali būti teigiamas, neig, nulinis. Teigiamas pakl. elastingumo koef. Susidaro tada kai vienos prekės kainos didėjimas (sąlygoja)kitos prekės perkamo kiekio didėjimą (mažėjimą).Pvz.:jei kyla sviesto kaina tai didėja margarino perkamas kiekis (jo paklausa). Šiuo atveju prekės yra pakaitai.Neigiamas būna tada kai dvi prekės yra papildančios viena kita. Tai reiškia ,kad vienos prekės kainos padidėjimas (sumažėj) sąlygoja kitos prekės (ją papildančios) perkamo kiekio sumažėjimą arba jos paklausos sumažėjimą(padidėjimą).Pvz.: fotoaparatai ir fotojuostėlės. Nulinis yra tada kai 2 prekės yra viena nuo kitos nepriklausomos. Pvz.: kelnės ir duona. Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu. Pasiūlos elastingumas kainų at.-tai siūlomo prekių kiekio procentinio pokyčio ir prekės kainos procentinio pokyčio santykis čia Es- pasiūl. elast. kainų atž.. koeficientas. Qs -siūlomo prekės kiekio pokytčio procentas, .P- prekės kainos pokytis,proc. Pasiūlos elastingumas yra teigimas dydis. Pasiūlos elastingumo kainų atž.atvejai Pagal tai ,kaip parduodamų prekių kiekis priklauso nuo kainos, yra skiriami šie atvejai: 1)Santykinis pasiūlos elastingumas.Yra tada kai siūlomo parduoti prekių kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį.pvz.: kai kaina sumažėjo 10%, o parduodamų prekių kiekis sumažėjo 20%, tai Es=20/10=2 .kai Es>1 tai pasiūla elastinga. 2)santykinis pasiūlos neelastingumas.kai siūlomo parduoti prekių kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį.Kai Es1 P S 0 Q Kai Es0 a ir b pastovūs dydžiai. Šios funkcijos elastingumo koeficientas bet kuriame taške apskaičiuojamas pagal tokią formulę: Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu ir kreivės nuolydis pav (a) Paklausos kreivės nuolydis yra matuojamas absoliutaus kiekio ir kainos pokyčio santykiu.Tuo tarpu paklausos elastingumas kainai priklauso nuo kainos ir kiekio procentinių pokyčių santykių. Grafike a) pavaizduota kintamo nuolydžio paklausos kreivė D,kurios elastingumo koeficientas visuose kreivės taškuose lygus vienetui./Ed/=1 =const. pav (b) taškas {6,0}yra A, {5,10}-taškas B,taškas {3,30}-C , {1,50}-yra F, {60,0}-H; Grafike b) paklausą vaizduoja tiesė D.Jos nuolydis pastovus, bet elastingumas kinta t.y mažėja leidžiantis paklausos tiese D žemyn.Atkarpos AC dalyje paklausa yra elastinga (/Ed/>1), o atkarpa CH neelastinga Ed1), be to ši prekė apmokestinama 4 Lt. Akcizo mokesčiu. S1 E1 S 9 8 E D 5 B C 4 6 paklausa elastinga kainos atžvilgiu Pradinė pusiausvyra taške E, kuri atitinka 6 prekės vienetus po 8 lt.Uždėjus akcizo mokestį, pasiūla sumažėjo: kreivė S pasislinko aukštyn iki S1. Pusiausvyros taškas pasislinko iš E į E1.Šiuo atveju pirkėjų mokama kaina padidėjo nuo 8 lt/vnt. o perkamų prekių kiekis sumažėjo nuo 6 vnt. iki 4. kokia mokesčio dalis tenka pirkėjui ir pardavėjui , lemia paklausos elastingumas kainos atž. Šiuo atveju paklausa labai reaguoja į kainos pokyčius.taigi pirkėjas akcizo mokesčio sumoka tik ¼ . 1 litą. Pardavėjas sumoka 3 Lt. Mokesčio pasiskirstymas tarp pirkėjų ir pardavėjų vadinamas apmokestinimo sritimi, kuri parodo, kam kokia mokesčio dalis tenka. 2 atvejis.tarkim kad 4 Lt. Akcizo mokesčiu apmokestinama prekė kurios paklausa neelastinga kainų atž.(/Ed/TU2TU3>TU3TU4).Bendrajam naudingumui pasiekus maksimum1 , ribinis naudingumas MU=0.tai poreikio prisotinimo būsena. Didinant vartojimą už Qn kiekio ribos , gaunama žala. Pagal savo alternatyvų skalę žmogus, lygindamas alternatyvių prekių naudingumus, gali rinktis,kokias prekes ir kokį kiekį vartoti. Naudingumo funkcija: TU=f(Qx, Qy…Qn) Naudingumo funkcija rodo, kad nauda , kurią gauna vartotojas priklauso nuo x, y,…n prekių kiekio, suvartotų per tam tikrą laikotarpį. Vartotojo abejingumo kreivės Įvairių prekių rinkinys apimantis atitinkamą prekių kiekių derinį vadinamas vartotojo prekių krepšeliu, kurį pirkėjas įsigyja vartoti per tam tikrą laikotarpį(savaitę, mėnesį). Šis krepšelis atsispindi naudingumo funkcijos x,z..n argumentuose. Tarkime kad vartotojo prekių krepšelį sudaro tam tikri A ir B prekių kiekiai. Galimi įvairūs šių prekių deriniai. k l m n QA 5 3 2 1 QB 1 2 3 5 Matome kad visi deriniai A ir B prekių yra išsidėstę vienoje kreivėje. a) Vartotojo abejingumo kreivė a) Vartotojas , pasirinkdamas tos pačios kreivės prekių rinkinio derinius, nė vienam jų neteikia pirmenybės.Jo požiūriu visų šių rinkinių bendrasis naudingumas yra vienodas , nors A ir B prekių kiekiai skirtingi. Kreivė rodanti pasirenkamų prekių kiekių derinius , kurių kiekvienas teikia vienodą bendrąjį naudingumą , vadinama vartotojo abejingumo kreive. Bet kuriame kreivės taške dviejų prekių kiekių bendrųjų naudingumų suma yra vienoda, nors atskirai paimtų prekių naudingumų išmatuoti neįmanoma. Vartotojo abejingumo kreivė –tai vartotojo abejingumo funkcijos geometrinė interpretacija. Funkcijos pobūdis priklauso nuo to , ar rinkinio prekės tarpusavy priklausomos ar ne. Jeigu vartotojo požiūriu prekės gali iš dalies pakeisti viena kita, tai funkcijos geometrinė forma bus hiperbolė(QA=TU/QB) . Jeigu rinkinį sudarys visiški prekės pakaitai, tai kreivė turės tiesės pavidalą(QA=TU –QB) QA QB Visiškiems pakaitams. Taigi šiuo atveju pirkėjas gali rinktis tik vieną rinkinio prekę ir visiškai atsisakyti kitos , arba padidinti A prekės vartojimą ir sumažinti B prekės , nes abiejų prekių naudingumas tas pats. Esant komplektinėms prekėms, vartotojo abejingumo kreivė yra tokia:status kampas QA QB Naudojant komplektines ,vienos prekės padidinimas reikalauja kitos prekės padidinimo , ar vienos prekės sumažinimas reikalauja kitos prekės sumažinimo.Žmogaus poreikiams tenkinti reikia įvairių paslaugų ar prekių.Kiekvieną vartotoją charakterizuoja tik jam būdingos abejingumo kreivės Abejingumo kreivių žemėlapis- tai susistemintų abejingumo kreivių rinkinys, kuris grafiškai parodo, kad suvartojęs didesnį prekių kiekį vartotojas gauna didesnę naudą. Kartogramos kreivė, esanti toliau nuo koordinačių sistemos nulinio taško, atspindi didesnio naudingumo prekių rinkinius. QA C4 I4 C1 I3 I1 QB Kreivė I1 liudija apie mažesnį naudingumą palyginus su I4. (I4>I3>I2>I1). Abejingumo kreivė nesusikerta nes būtų pažeista vartotojo prioritetų sąlyga.Tolstančios nuo centro abejingumo kreivės atspindi vartotojo poreikių didėjimą.C4 prekių rinkinys tenkina didesnį poreikį nei C1 rinkinys.Abejingumo kreivių žemėlapis atspindi konkretaus vartotojo poreikius. Abejingumo kreivių nuolydis ir ribinis naudingumas. Abejingumo kreivių forma ir jų išsidėstymas koor. Sistemoje rodo, kad kreivės yra žemėjančios ir turi neigiamą nuolydį.Vienos rinkinio prekės kiekis , kurio vartotojas atsisako norėdamas padidinti kitos prekės kiekį rinkinyje ir išlaikyti tą patį rinkinio naudingumą vadinamas ribine pakeitimo norma. Ribine pakeitimo norma matuojama vartotojo abejingumo kreivės nuolydžiu tarp 2 kreivės atkarpos taškų, rodančių prekių kiekių pokyčius.Ši norma žymima MRS ir apskaičiuojama pagal formulę: Kuo mažesnė ribinė pakeitimo norma, tuo įgaubtesnė abejingumo kreivė.tai reiškia kad didindamas vienos prekės kiekį rinkinyje vartotojas vis mažiau atsisako kitos prekės kiekio, kol galiausiai nebe sutinka aukoti nė vieno pastarosios vieneto ,nes jam ta preke būtina patenkinti atitinkamą poreikį. Kai abejingumo kreivė lygiagreti su koordinačių ašimi ,ribinė pakeitimo norma lygi 0. Prekių visiškų pakaitų atveju ribinė pakeitimo norma visuose tiesės taškuose yra nekintama , nes vienos prekės kiekis keičiamas į kitos prekės kiekį pastoviu santykiu. Priežastis ta ,kad visiški pakaitai turi tą patį naudingumą. Komplektinių prekių ribinė pakeitimo norma yra nulinė, nes komplektinės prekės nekeičiamos viena į kitą. Ribinę pakeitimo normą apibūdina 2 saybės:: 1)Ribinė pakeitimo norma yra neigiama. Vartotojas didindamas vienos prekės vartojimą , privalo mažinti kitos 2)Ribinė pakeitimo norma yra mažėjanti.tai paaiškina kodėl vartotojo abeji. Kreivė yra įgaubta.Kai prekių rinkinio naudingumo funkcija TU=f(QA, QB,),, tai A prekės ribinis naudingumas MUA=TU/QA, analogiškai B prekės. B ir A prekių , esančių rinkinyje, ribinių naudingumų santykis lygus to paties rinkinio A ir B prekių ribinio pakeitimo normai. Santykis MUB/MU yra mažėjantis Vartotojo biudžetas. Piniginės pajamos, skirtos ir išleistos prekėms bei paslaugoms pirkti, vadinamos vartotojo biudžetu. Vartotojo biudžetas, kaip ir bet koks kitas biudžetas, susideda iš dviejų dalių, pajamų ir išlaidų. Pajamas riboja turimi ištekliai ir jų panaudojimo galimybės, o išlaidas – pinigų perkamoji galia, t.y. kiek už tam tikrą pinigų kiekį galima nupirkti prekių ir paslaugų. Pinigų perkamą galią atspindi biudžeto paslaugų kainos. Vartotojo pajamų ir išlaidų priklausomybė atspindi biudžeto funkcijoje. Priklausomybė tarp vartotojo pajamų dydžio ir prekių bei paslaugų kiekių ir kainų sandaugų sumos vadinama vartotojo biudžeto funkcija. Funkcijos algebrinė išraiška: QA-A prekės kiekis; PA-A prekės kaina; QB QB max x Mq M Mk z 0 Taškas QA max rodo maksimalų A prekės kiekį, kurį gali nupirkti vartotojas, nepirkdamas nei vieno B prekės vieneto (QA=0). Taškas QB fiksuoja maksimalų B prekės vienetų skaičių (QA=0). Ta6kus QA max ir Qmax sujungsime linija, kuri rodys priklausomybę tarp A ir B derinio kiekių, nuperkamų už atitinkamas pinigines pajamas, esant PA ir PB kainų dydžiams. Funkcija aprašo visus tiesės QAmax QBmax taškus. Linija QAmax QBmax turi tiesės formą todėl, kad prekių kainos ir piniginės pajamos nepriklauso nuo perkamų prekių kiekio. Prekių kiekių, sudarančių rinkinį, tarpusavio priklausomybę,sąlygota tų prekių kainų ir vartotojo pajamų, koordinačių sistemoje vadinama biudžeto tiese. Biudžetinės tiesės apribotas plotas koordinačių sistemoje vadinamas vartotojo biudžeto sistema. Biudžeto tiesė rodo, kad bet kuris prekių rinkinys, esantis biudžeto tiesėje, bus vartotojo nupirktas už tą pačią pinigų sumą.QAmaz ir QBmax yra A ir B prekių rinkinio deriniai. Pagal pinigų sumą, skirtątiems tiems rinkiniams pirkti, Mx=My=Mz, nes jie visi nuperkami už M.Jei prekių A ir B rinkinys bus taške q , tada M

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!