Ekonomikos teorija apie monopolijas

 1. GRYNOJI MONOPOLIJA. ĮĖJIMO Į ŠAKĄ KLIŪTYS. NATŪRALI MONOPOLIJA. MONOPSONIJA Absoliučioji arba grynoji monopolija (pure monopoly) - tai toks rinkos sandaros tipas kai yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitų, pardavėjas. Šiuo terminu vadinamas ir pats vienintelis prekės pardavėjas ar gamintojas. Kadangi monopolijos gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artimų pakaitų, vartotojui nėra alternatyvų: jis turi pirkti iš monopolininko arba apsieiti be produkto. Jeigu esama pakaitų, tuomet reikia reklamos. Pavyzdžiui, vartotojas gali pirkti briliantą arba išleisti pinigus poilsiui prie jūros. Vartotojui apsispręsti padės įtikinama reklama. Buities prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, vandeniui, nėra pakaitų, joms reklamos nereikia. Grynoji monopolija yra abstrakcija. Realiame gyvenime yra labai mažai (jeigu iš viso yra) produktų, kurie neturi pakaitų. Mieste vietinė elektros kompanija gali būti vienintelė elektros energijos pardavėja regione, tačiau elektra, kadangi ji vartojama įvairiems tikslams, turi pakaitų. Jeigu energijos kaina didėja, šildyti vartojama elektros energija keičiama anglimi ar kt. Labai retai nacionalinėje ar tarptautinėje rinkoje yra tik vienas pardavėjas. Firma "De Beers" parduoda 85 proc. deimantų. Nors kompanija nėra gryna monopolija, bet ji artima jai ir, kadangi parduoda didžiąją dalį kasmet gaunamų deimantų, gali turėti įtakos kainai, kontroliuodama siūlomą prekybai kiekį. Grynoji monopolija būdingesnė vietinėms rinkoms nei tarpnacionalinėms. Mažuose miesteliuose gali būti vienas dantų gydytojas, vienas knygynas ir pan. Monopolijos valdžia yra tuomet, kai firma gali keisti savo produkcijos kainą, keisdama gaminamą kiekį, kurį numato parduoti. Monopolijos valdžios laipsnis priklauso nuo gaminamos produkcijos pakaitų ir jos dalies rinkoje. Monopolijos valdžią turėti gali nebūtinai gryna monopolija. Monopolijos valdžios sąlyga yra ta, kad firmos produkcijos paklausos kreivė turi būti ne horizontali, kaip tobulojoje konkurencijoje, o pasvirusi, ir tuomet firma turi galimybe didinti ar mažinti kainą, keisdama gaminamos produkcijos kiekį, kurį siūlo rinkai. Pavyzdžiui, nors "Ford Motor" nėra grynoji monopolija, gaminanti ir parduodanti automobilius, ji galėtų turėti monopolijos valdžią, jeigu galėtų didinti savo automobilių kainą, siūlydama dileriams mažesnį jų kiekį. Taip ji galėtų elgtis, jeigu jos automobilių paklausos kreivė būtų pasvirusi, t.y. jeigu gana daug perkančiųjų automobilį ''Ford" manytų, jog jis smarkiai skiriasi nuo konkurentų gaminamų automobilių. "Ford" galėtų turėti įtakos kainai, jeigu šios firmos automobilių dalis bendroje pasiūloje būtų pakankamai didelė. Kraštutiniu atveju produkcijos, kurią realizuoja grynoji monopolija, paklausos kreivė yra pasvirusi žemyn šio produkto rinkos paklausos kreivė. Esminis skirtumas tarp monopolinės rinkos ir tobulos konkurencijos rinkos yra tas, kad monopolinėje rinkoje firma veikia kainą. Firma turi monopolijos valdžią, kai pati nustato kainą savo produktui, o ne priima ją kaip rinkos realybe. Rinkos struktūra paprastai nusako pirkėjų ir pardavėjų skaičių, jų dalį bendrame perkamo ir parduodamo produkto kiekyje, produkto standartizacijos laipsnį, taip pat įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos sudėtingumą. Grynoji monopolija ir tobuloji konkurencija yra dvi kraštutinės rinkos struktūros, kadangi esant monopolijai tik viena firma realizuoja visą produkciją, kitų firmų pasirodymas neįmanomas, o esant tobuląja! konkurencijai firmų yra labai daug ir įėjimas į šaką laisvas. Kraštutiniai atvejai, būdami daugiau ar mažiau abstraktūs, leidžia geriau suprasti tarpinių variantų problemas. Tapti monopolija ir ja išsilaikyti nėra paprasta. Įėjimo į monopolinę šaką kliūtys tai tam tikri trukdymai, kurie mažina konkurenciją ir neleidžia kitoms firmoms įeiti į šaką. Ekonomistai aptaria keturias pagrindines įėjimo į monopolinę rinką ir išsilaikymo joje kliūtis. 1. Išskirtinės teisės, gaunamos iš vyriausybės. 2. Patentai ir autorines teises. 3. Svarbiausiu zaliavu saltiniu nuosavybe 4. Dideles monopolines gamybos mazi kastai.Firma, kuri gali patenkinti visą rinkos paklausą su mažesniais vidutiniais kaštais, negu tie, kurie būtų, jeigu dvi ar daugiau firmų pateiktų tą patį produkcijos kiekį, vadinama natūraliąja monopolija. Grynoji monopsonija - tai tokia retenybė kaip ir grynoji monopolija. Grynoji monopsonija - tai rinka, kurioje vyrauja vienintelis pirkėjas. Monopsonijos valdžia - tai vienintelio rinkoje pirkėjo sugebėjimas turėti įtakos prekės (ar gamybos išteklių paslaugos) kainai 2. MONOPOLINĖS FIRMOS PRODUKCIJOS PAKLAUSA. BENDROSIOS, VIDUTINĖS IR RIBINĖS PAJAMOS Monopolinės firmos produkcijos paklausos kreivė (Dm) yra pasvirusi žemyn šios produkcijos rinkos paklausos kreivė, kadangi monopolininkas atstovauja visai šakai. Monopolijos darbo organizatoriai, keisdami prekės kainą, turi atsižvelgti į vartotojų reakciją. Jie žino, kad parduodamų prekių kiekis priklauso nuo kainos, kurią jie nustatys. Ir priešingai, jie žino, kad kaina, kurią jie gali gauti už savo prekę, priklauso nuo jos kiekio, siūlomo parduoti kiekvienu laikotarpiu. Monopolininkas gali nustatyti arba savo prekės kainą, arba jos kiekį, siūlomą rinkai kiekvienu laikotarpiu (10.2 pav.). Jeigu jis pasirinko kainą P,, tai reikiamas produkcijos kiekis nustatomas iš rinkos paklausos kreivės ir jis bus Q2. Pavyzdžiui, vietinė telefono monopolija galėtų nuspręsti padidinti kainą nuo .P1 iki P2, kad padidėtų pelnas. Jeigu taip būtų, tai kompanijos paslaugų paklausos kiekis sumažėtų nuo Q2 iki Q1. Jeigu monopolija nustatys, kiek ji pateiks rinkai prekių ar paslaugų, tai kaina, kurią mokės vartotojas už šį kiekį, priklausys nuo šio produkto paklausos kreivės. Tarkime, automobilių gamintojas turi monopolį. Didėjant kintamiems kaštams, jis nusprendžia, kad norėdamas gauti maksimalų pelną turi gaminti kiekvieną mėnesį mažiau automobilių. Jis sumažins automobilių tiekimą dileriams, todėl padidės konkurencija tarp vartotojų ir padidės kaina. Dabar nesunku suprasti, kodėl monopolija negali tam tikra kaina parduoti bet kokį produkcijos kiekį. Didėjant produkcijos kiekiui, kaina turi mažėti, kadangi paklausos kreivė yra žemėjanti. Firma, esanti tobulosios konkurencijos rinkoje, gali parduoti rinkos kaina tiek, kiek nori (jos produkcijos paklausos kreivė yra absoliučiai elastinga). Nors ir kiek gamintų, konkuruojančiuoji firma savo veiksmais negali nei padidinti, nei sumažinti rinkos kainos. Monopolinės firmos bendrųjų pajamų dydis priklauso nuo kainos (P) ir pagamintos produkcijos kiekio (Q): Monopolinės firmos pajamų didėjimas priklauso nuo paklausos elastingumo kainos atžvilgiu. Jeigu paklausa yra elastinga, didėjant gamybai didėja ir pajamos; jeigu paklausa neelastinga, gamybos padidėjimas sumažina pajamas; jeigu yra vienetinis elastingumas, gamybos didėjimas yra atvirkščiai proporcingas kainos mažėjimui, pajamos yra pastovios. Taigi monopolinės firmos pajamos priklauso nuo paklausos elastingumo kainos atžvilgiu. Jeigu monopolinės firmos paklausos kreivė turi tiesės pavidalą, paklausos elastingumo analizė paprastesnė. Paklausa yra elastinga, kai kainos aukštos ir gamybos apimtis nedidelė, ir neelastinga, kai gamybos apimtis didelė ir kainos žemos. Monopolinės firmos vidutinės pajamos yra pajamos, gaunamos parduodant prekės vienetą: Monopolinės firmos ribinės pajamos - tai papildomos pajamos, gaunamos pardavus papildomą produkcijos vienetą: 3. MONOPOLINĖS FIRMOS PELNO MAKSIMIZAVIMAS Konkuruojančioji firma maksimizuoja pelną reguliuodama parduodamos produkcijos kiekį rinkos kaina taip, kad ribinės pajamos būtų lygios ribiniams kaštams. Nors monopolija ir gali keisti kainą, pelno maksimizavimo sąlygos išlieka tokios pat kaip ir esant tobulajai konkurencijai. Monopolininkas gaus maksimalų pelną tuomet, kai ribinės pajamos bus lygios ribiniams kaštams (MR = MC), nors ribinės monopolininko pajamos yra visada mažesnės už kainą. Iš 10.3 lentelės matyti, kad didžiausias pelnas yra tuomet, kai gaminami 4 vienetai produkcijos ir parduodami po 120 Lt, nes tada ribinės pajamos yra lygios ribiniams kaštams. (AP = Pm -ATCm =120-62,5 = 57,5), o bendrasis pelnas 230 ( P = AP x Qm = 57,5 x 4 = 230). Bendrąjį pelną galime apskaičiuoti ir kitu būdu, kaip skirtumą tarp bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų. Rezultatas išlieka tas pats (P = TR-TC = 480-250 = 230). Kol MR>MC pelnas didėja, kai MR=MC pelnas yra maksimalus, kai MR

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!