Ekonomikos studijų ypatumai Vokietijos universitetuose

Aukštasis mokslas Europoje tradiciškai skirstomas į universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą. Tačiau toks skirstymas į dvi dalis darosi vis mažiau ryškus. Pastaraisiais metais įvyko vienose ES valstybėse didesnis, kitose mažesnis universitetinio ir neuniversitetinio išsilavinimo suartėjimas.
Studijos Vokietijoje traukia savo patrauklumu ir gera studijų sistema, atitinkančia tarptautinį lygį. Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras, studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas pateikia užsienio studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę.
Mokslas ir moksliniai tyrinėjimai Vokietijoje turi gilias tradicijas. Daugelis Vokietijos aukštųjų mokyklų gali didžiuotis šimtmetine istorija. Kiekvienais metais Vokietijos arba Vokietijoje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai.
Vokietijoje įvairios aukštojo, arba trečiojo lygmens, mokslo įstaigos teikia universiteto lygio kvalifikacijas (Universitäten , Universitäten-Gesamthoschulen, Technische Hochschulen, Technische Universitäten, Theologische Hochschulen, Pädagogische Hochschulen, Kunsthochschulen, Musikhochschulen ir Fachhochschulen). Neuniversitetinį trečiojo lygmens išsilavinimą teikia Fachhochschulen, Schulen des Gesundheitswesens ir Berufsakademien/Fachakademien.
Vokietijoje universitetinių ir neuniversitetinių kursų skirtumas taikomas tik pačioms mokslo įstaigoms, o ne kvalifikacijų lygiui. Kitose ES valstybėse aukštojo mokslo įstaigose dėstomi įvairaus lygio kursai, ir universitetinių, ir neuniversitetinių kursų skirtumas jau išnyko.
1.VOKIETIJOS AUKŠTOJO MOKSLO IŠTAKOS
Seniausia aukštoji mokykla Vokietijoje, Heidelbergo universitetas, įkurta 1386 metais. Daugelis kitų universitetų jau šventė savo penkių šimtų metų jubiliejų, tarp jų ir giliomis tradicijomis garsūs Leipcigo ( 1409m.) ir Rostoko ( 1419 m. ) universitetai. XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje universitetams buvo nustatytas švietimo idealas, kurį Berlyno universitete ( 1810 m. ) įgyvendinti bandė Wilhelm von Humbolt. Jo aukštoji mokykla buvo sukurta mažam studentų skaičiui. Šis idealas nebeatitiko didėjančių pramonės įmonių reikalavimų. Todėl prasidėjo techninių universitetų, pedagoginių, meno ir muzikos aukštųjų mokyklų ir nuo aštunto dešimtmečio pradžios – profesinių aukštųjų mokyklų kūrimas. Aukštosios mokyklos pastebėjo platų užduočių spektrą, kurį tyrinėjimuose gali atlikti jaunoji karta.
Dabar Vokietijoje suskaičiuojama apie 350 aukštųjų mokyklų, tarp jų daugiau nei 90 universitetų ir 180 aukštųjų profesinių mokyklų.
Nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!