Ekologinis žemės ūkis ir ekologiška produkcija

ĮVADAS Žemės ūkis viena iš seniausių žmogaus veiklų. Nuo pastarosios priklauso mus supančios aplinkos kraštovaizdis bei laukinės gamtos įvairovė jau tūkstančius metų. Pažvelgus į šių dienų pasaulį iš esmės niekas nepasikeitė. Žemės ūkis ir toliau lieka viena svarbiausių mūsų aplinką formuojančių veiklų. Gausėjant alerginiams, vėžiniams ir kitokiems susirgimams, plintant apsigimimams ir pasitaikant apsinuodijimų pesticidais atvejų, žmonės ima vengti chemikalais apdorojamų produktų. Europos Sąjungoje dabar nėra kitos tokios žemės ūkio specializacijos srities, kuri taip sparčiai didėtų kaip ekologinė žemdirbystė. Kiekvienais metais ekologiškas maistas įgauna vis didesnį populiarumą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Ekologiškų produktų gamyba - tai papildomos pajamos kaimui, didesnis darbo vietų skaičius. Tokia sparti plėtra – naujos galimybės ne tik ūkininkams, maisto perdirbėjams, prekybininkams, bet ir vartotojams. Štai tokiu ženkliuku būna pažymėta ekologiška produkcija. Ekologiški produktai pasižymi maistingumu bei geromis skoninėmis savybėmis. Auginant ir gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus nebuvo naudota sintetinių cheminių medžiagų, hormonų ar antibiotikų. Be to, ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai nėra genetiškai modifikuoti. MANO ŪKIS Mano darbo objektas ekologinis gyvulininkystės - augalininkystės ūkis Marijampolės apskrityje, Šakių rajone. Šios vietos pasižymi derlingu dirvožemiu. Vietos linkę permirkti, todėl žemės ūkio teritorija nusausinama. Laikomų gyvulių forma- galvijai. Auginama 30 mėsinių galvijų. Gyvuliai šeriami ūkyje išaugintais pašarais, o vasaros metu jie ganosi natūraliose ganyklose. Vykdomos dvi sėjomainos: daržo ir pašarinė. Daržo sėjomaina užima 50 ha ploto, o pašarinė 70 ha, 30 ha ploto skiriama ganykloms. Nuo tradicinio ūkio jis skiriasi tuo, kad norimai produkcijai išauginti nenaudojamos trąšos, tik mėšlas. Lietuvos žemės ūkio naudmenų žemėlapis (Vlniaus universiteto, kartografijos centras) DIRVOŽEMIS Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose (nuogulose), veikiamas vandens, oro, organizmų. Paprastai gebantis duoti augalų derlių, pagrindinė žemės ir miškų ūkio gamybos priemonė. Mano darbo objektas ekologinis gyvulininkystės - augalininkystės ūkis Marijampolės apskrityje, Šakių rajone. Šiame rajone vyrauja vidutinis ir lengvas priemolis, molis. Dirvožemis- Giliau karbonatingi, sėkliai glėjiški rudžemiai (Endocalcari - Endohypogleyic Cambisols) esantys vidurio Lietuvos žemumos zonoje. Dirvožemio pH – 7,4-7,6, humuso – 2,1-3,0 procentų. Apskrities žemės ūkio naudmenų vidutinis našumo balas yra 44,8, o rajono žemės ūkio naudmenų našumo balas – 45,1, tai yra labai derlingos žemės. Dirvožemio paviršiaus horizonto granuliometrinė sudėtis (Vilniaus universiteto kartografijos centras) Geomorfologiniai paviršiaus procesai Šakių rajone žemės ūkio darbams tinkama žemė sudaro 94,4 %. Kadangi Šakių rajone galima vandens erozija bei pelkėjimas, šias žemes būtina nusausinti, tikslingų sausinti žemių yra 89,8 %. Sausinama nutiesiant drenažus, bet taip pat galima prižiūrėti dirvožemį ir nepaliekant neapsodintų plotų, pritaikius tinkamą sėjomainą, formuoti terasas ir kt. Žemės ūkio produkcijos pajamų palyginamieji koeficientai (pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenis) Ž ū n. našumo balas Kviečiai Lt. ha-1 Rugiai Lt. ha-1 Miežiai Lt. ha-1 Pienas Lt. t-1 Galvijai (gyv. sv.) Lt. t-1 Kiaulės (gyv. sv.) Lt. t-1 45 1,19 1,14 1,04 1,13 1,06 1,15 Respublikos vidurkis 1 1 1 1 1 1   Humusas Dirvožemyje yra 1-5 % organinių medžiagų Jas sudaro: humusas 80-85 % nesuirusios augalų liekanos ir šaknys 10-15 % gyvieji dirvožemio organizmai iki 5 % Humuso reikšmė: aktyviai dalyvauja dirvožemio uolienų formavime (ardo mineralinius junginius); svarbus mikroorganizmų ir augalų maisto šaltinis, ypač azoto, fosforo, sieros mikroelementų; pagerina dirvožemio struktūrą, vandens ir oro režimą, greičiau dirvožemis įšyla; sulaiko maisto medžiagas dirvožemyje ir neleidžia joms išsiplauti; skatina pesticidų irimą, sorbuoja įvairias toksines medžiagas, neleidžia joms patekti į augalus. Humuso susidarymo šaltiniai: šaknys ir augalų liekanos; sistemingas tręšimas organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostais, durpėmis, žaliosiomis trąšomis); tarpinių (įsėlinių ir posėlinių) augalų auginimas žaliajai trąšai; optimalaus drėgmės režimo sudarymas; tinkamos agrotechnikos taikymas. Iš armens humuso kasmet netenkama auginant: žieminius kviečius 0,8-1,5 t/ha, vasariniai miežiai 0,4-0,8 t/ha, cukrinius runkelius 1,5-2,5 t/ha, bulves 1,0-2,0 t/ha. Humuso atsargas armenyje papildo: daugiametės ankštinės žolės – 1,0-2,0 t/ha vienmetės žolės 0-0,5 t/ha 7-8 t/ha gero kraikinio mėšlo – apie 1,0 t/h Augalų poreikis azotui ir įtaka dirvožemio humuso kitimui Pagrindinės augalų grupės Poveikis humusui Poreikis N Augalų rūšis Stiebiniai augalai (siauralapiai) humusui neutralūs nuo žemo iki aukšto vasariniai javai, kukurūzai, grikiai mažina humuso kiekį aukštas žieminiai javai, varpinės žolės pašarui Lapiniai augalai (plačialapiai) didina humuso kiekį žemas raudonieji dobilai, liucernos, žalias pūdymas, varpinių – ankštinių žolių mišinys, žalienos mažina humuso kiekį nuo vidutinio iki aukšto cuk. ir paš. runkeliai, bulvės, kukurūzai silosui, daržovės mažina humuso kiekį nuo vidutinio iki aukšto linai, saulėgrąžos, rapsai ir kt.   stipriai mažina humuso kiekį   juodas pūdymas Derlingumą mažinantys veiksniai ir būdai jų poveikiui slopinti (Ūkininkaujantiems ekologiškai 2005) Veiksnys Būdai poveikiui slopinti Didelis rūgštingumas Kalkinimas Didelis šarmingumas Gipsiniams, rūgštiniams, fiziologinis rūgščių trąšų įterpimas Didelis tankis Struktūros gerinimas, purenimas, daugiamečių žolių auginimas Šilumos trūkumas Paviršiaus mulčiavimas, užklojimas plėvele Nepakankama mineralinė mityba Tręšimas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, kompostais Drėgmės trūkumas Lietinimas Drėgmės perteklius Drenavimas Oro trūkumas Drenavimas, struktūros sudarymas Mikroreljefo įvairovė Paviršiaus lyginimas Didelis paviršiaus nuolydis Terasų įrengimas, juostinis, kontūrinis žemės dirbimas, tarpiniai augalai Plonas šaknims augti sluoksnis Armens gilinimas įterpiant organiką GAMTINĖS SĄLYGOS Lietuvos geografinė padėtis – didelis atstumas nuo pusiaujo ir Šiaurės ašigalio bei čia pat esanti Baltijos jūra lemia savitą mūsų teritorijai klimatą, augaliją ir kiek skirtingą dirvožemių dangą. Lietuvos klimatas yra pereinamasis tarp vakarų Europos jūrinio ir Eurazijos kontinentinio. Didžiausią įtaką jūrinis klimatas daro vakariniams, arčiausiai jūros esantiems rajonams. Juo toliau nuo jūros į rytus, tuo labiau jos įtaka silpnėja ir klimatas pereina į kontinentinį. Šaltasis sezonas prasideda lapkričio pabaigoje arba gruodžio pirmoje pusėje ir baigiasi kovo pabaigoje. Ilgiausia žiema būna šiaurės rytuose ir trumpėja, einant į pietvakarius. Būdingi vidutiniškai šilti, debesuoti, su dažnais atodrėkiais, silpnais, tačiau drėgnais pietų ir pietvakarių vėjais orai. Šiltasis sezonas prasideda kovo pradžioje. Pavasario pradžia gana vėsi, orai nepastovūs, trumpi lietūs, kartais su sniegu, kaitaliojasi su nedideliais pragiedrėjimais. Balandyje debesuotumas sumažėja. Visoje šalies teritorijoje vasara vidutiniškai šilta ir pakankamai drėgna. Vyrauja mažai debesuoti orai. Šilčiausias mėnuo – liepa. Šakiuose krituliu kiekis yra 650-750 (mm) ,tai yra optimalus kiekis dobilams, bei ganykloms ir miežiams vegetacijos laikotarpiu. Gruntinių vandenų žemėlapis (Vilniaus universiteto, Kartografijos centras) Vidutinis saulėtumas per metus (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) Pagal vidutinio saulėtumo per metus žemėlapį matome, kad Šakių rajone saulėtų valadų svyravimas yra 1750 – 1800. Vidutinis vėjuotumas per metus (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) Pagal vidutinio vėjuotumo per metus žemėlapį, kuriame pateikta Kauno miesto vėjų rožė matome, kad Šakiuose vyrauja šiaurės pietų vėjas, kurio greitis 3,5 – 4,0 m/s. Lietuvos meteorologinių sąlygų parajoniai (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) Rajonai Pajūrio Žemaičių Vidurio žemumos Pietryčių aukštumos Parajoniai Kuršių nerijos (1) Jūros pakrantės (2) Pajūrio žemumos (3) Žemaičių aukštumos (4) Ventos vidurupio žemumos (5) Mušos – Nevėžio (6) Nemuno žemupio (7) Sūduvos (8) Dzūkų (9) Aukštaičių (10) Terminės sąlygos (°C) vasarą ΣT>10° 2000-2200 2000 2000 - 2200 1900 - 2000 2000 - 2100 2100 - 2200 2200 - 2300 2100 - 2200 2100 - 2300 2000 - 2200 žiemą T°n(m)* > -20 > -20 -21 - -22 -22 - -23 -23 -24 - -26 -24 -23 - -24 -24 - -26 -25 - -28 Kritulių kiekis per metus (mm) ~750 ~700 700 - 800 700 - 900 500 - 600 500 - 600 650 - 750 550 - 650 600 - 700 500 - 700 Laikotarpių trukmė (dienomis) su sniego danga 75 - 80 65 - 75 75 - 80 90 - 100 80 - 90 80 - 100 70 - 80 80 - 90 85 - 95 100 - 110 be šalnų 180 - 190 170 - 180 160 - 170 140 - 150 140 - 150 140 - 160 150 - 160 140 - 150 140 - 150 130 - 150 Svarbiausi procesai, sąlygojantys tarprajoninius klimato skirtumus 1. Jūrinio oro pernaša į žemyną 2. Pakrantės brizinė cirkuliacija 1. Drėgno oro masių kilimas vakariniais aukštumų šlaitais 2. Vietos aukščio povei-kis 1. Adiabatinis oro masių leidimasis nuo gretimų aukštumų 2. Dirvožemių perdrėkis dėl vandens blogo nutekėjimo plo-kščiu paviršiumi 1. Turbulentinės apykaitos ir terminės konvekcijos sustiprėjimas labiau raižytoje vietovėje 2. Galingų terminių inversijų susidarymas žiemą Šakių rajonas priklauso Nemuno žemupio pajaroniui, kuriam būdinga 650-750(mm) krituliu kiekis per metus, dirvožemių perdrėkis. Taip pat lentelėje matyti Terminės sąlygos, laikotarpis su sniego danga bei kiti procesai sąlygojantys tarprajoninius klimato skirtumus. PASĖLIŲ STRUKTŪRA Pasėlių struktūra – tai visų ūkyje auginamų augalų sąrašas, kuriame nurodytas kiekvieno augalo plotas procentais nuo bendro pasėlių ploto. Pasėlis – tai pagrindinė kultūra parinktame sėjomainos lauke. Pasėlių struktūra sudaroma atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1. Gamtines bei klimatines sąlygas. 2. Augalų auginimo išlaidos, poreikis visuomenėje. 3. Lauko darbų organizavimas. 4. Tinkamas pasėlių ploto santykis. Dirbama žemė ūkyje užima 120 ha, ganyklos 30 ha. Sudarytos dvi sėjomainos: daržo ir pašarinė. Pašarinė sėjomaina Daržo sėjomaina SĖJOMAINA Sėjomaina – tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstoma lygiais ir pastoviais laukais, kuriuose žemės ūkio augalai kaitomi iš anksto nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ūkio gamtines, ekonomines ir organizacines sąlygas (A. Stancevičius). Žemės augalų kaitymo tvarka vadinama sėjomainos schema, o laikas, per kurį visi schemoje numatyti augalai pereina per vieną sėjomainos lauką – sėjomainos rotacija. Laikotarpis, kai numatytas sėjomainos narių skaičius pereina tokį pat laukų skaičių, vadinamas rotacija. Sėjomainos kultūriniai augalai turi keistis kasmet, arba periodiškai – kas keleri metai. Kai viename lauke kelerius metus iš eilės sėjami tie patys augalai, tai vadinama atsėliavimu. Žemė bus naudojama tvarkingai ir efektyviai tik tada, kai bus naudojamos sėjomainos. Jomis iš karto išsprendžiami trys svarbūs dalykai: 1. ariamoji žemė padalijama sklypais, 2. nustatoma pasėlių struktūra, 3. nustatoma kultūrų kaita. Kultūras reikia kaitalioti dėlto, kad nepablogėtų dirvos fizinės savybės – struktūra, vandens pralaidumas, kad dirva nebūtų vienpusiškai naudojama ir imamos iš jos vis tos pačios maisto medžiagos. kaitaliojant kultūras, siekiama ir biologinio tikslo – neleidžiama plisti ligoms, kenkėjams ir piktžolėms. Visa tai labai svarbu ūkininkaujant. Žemės ūkio augalų grupavimas Augalai Augalų grupės Žieminiai rugiai, žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai Žiemkenčiai Miežiai, avižos, žirniai, pupos, vikiai, lubinai, linai, vasariniai rapsai Vasarojus Cukriniai runkeliai, puscukriniai runkeliai, pašariniai runkeliai, griežčiai, pašarinės ropės, pašarinės morkos, bulvės, kukurūzai, pašariniai kopūstai, saulėgrąžos Kaupiamieji Raudonieji dobilai, rausvieji dobilai, paprastieji garždeniai, paprastieji perluočiai, motiejukai, eraičinai, šunažolės, miglės Daugiametės žolės Geltonžiedžiai lubinai, seradėlės, vienmetės svidrės, vikių ir avižų mišiniai, peliuškų ir avižų mišiniai, kukurūzai žaliajai masei, raudonieji dobilai, rausvieji dobilai, baltažiedžiai barkūnai, siauralapiai lubinai Pūdyminiai augalai Pašarinės sėjomainos rotacija 2008m 2009m 2010m 2011m 2012m I Miežiai + įsėlis Mišinys pašarui Kaupiamieji (ankst. bulves) Daugiametės žolės Daugiametės žolės II Daugiametės žolės Miežiai + įsėlis Mišinys pašarui Kaupiamieji (ankst. bulves) Daugiametės žolės III Daugiametės žolės Daugiametės žolės Miežiai + įsėlis Mišinys pašarui Kaupiamieji (ankst. bulves) IV Kaupiamieji (ankst. bulves) Daugiametės žolės Daugiametės žolės Miežiai + įsėlis Mišinys pašarui V Mišinys pašarui Kaupiamieji (ankst. bulves) Daugiametės žolės Daugiametės žolės Miežiai + įsėlis Daržo sėjomainos rotacija 2008 2009 2010 2011 2012 I Špinatai Morkos Česnakai Žirniai Špinatai II Žirniai Špinatai Morkos Česnakai Žirniai III Česnakai Žirniai Špinatai Morkos Česnakai IV Morkos Česnakai Žirniai Špinatai Morkos HIDROTERMINIS KOEFICIENTAS HTK= P/T*0.1 P- krituliai vegetacijos metu T- to paties laikotarpio oro temperatūrų suma (T>10C) Miežių HTK : 2,1 PRIEŠEROZINIS KALENDORIUS Augalų rūšys Mėnesiai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Bulvės Miežiai Daug.m. žolės Ganykla Miežiai+ įsėlis Eraičinai, dobilai, šunažolės MAISTO MEDŽIAGŲ BALANSAS DIRVOJE Maisto medžiagų kiekis išnešamas iš dirvos Iš dirvos išnešamas maisto medžiagų kiekis Esamas pasėlis Maisto medžiagos kg/ha N P2O5 K2O Žirniai 60 14 25 Bulvės 4,7 1,6 5,5 Miežiai+ įsėlis 21,4 9,2 20,9 Daugiametės žolės I n.m 101,4 29,4 128,4 Daugiametės žolės II n.m 101,4 29,4 128,4 Ganykla 5,4 4,9 1,3 Kuo didesnis derlius, tuo daugiau „išnešama“ azoto, fosforo, kalio ir kitų elementų. Reikia pasirinkti tokią sėjomainą, kad būtų pastoviai papildoma azoto atsargos dirvožemyje. Pagrindinė organinė azoto trąša tebėra mėšlas ir kompostai. Tinkamai paskirsčius trąšas sejomainoje, galima laukti tikrai neblogų rezultatų. Mėšlo poveikis trunka ne vienerius metus – augalai pastoviai bus aprūpinami azotu ir kitomis maisto medžiagomis. Medžiagų kiekis įvairių gyvulių mėšle (proc.) (Doc. dr. Juozas PEKARSKAS LŽUŪ) Šviežias mėšlas Drėgmės Organinės medžiagos Azoto Fosforo Kalio Kalcio Įvairių gyvulių 76,0 20,0 0,40 0,20 0,60 0,45 Galvijų 77,3 20,3 0,40 0,16 0,50 0,45 Arklių 71,3 25,4 0,64 0,28 0,53 0,25 Kiaulių 72,4 25,0 0,45 0,20 0,60 0,08 Avių 64,3 31,8 0,80 0,23 0,67 0,33 Ožkų 59,9 30,5 0,40 0,48 1,12 0,73 Triušių 71,0 28,4 0,80 0,20 0,70 0,30 Įnešamas maisto medžiagų kiekis į dirvą Į dirvą įneštas ir sukauptas maisto medžiagų kiekis Pirmais metais iš mėšlo pasisavinama: 30% 40% 60% 40t mėšlo į ha rugių žaliajam pašarui 212 100 236 40t mėšlo į ha bulvių 212 100 236 40t mėšlo į ha miežių 212 100 236 VISO ĮNEŠTŲ MEDŽIAGŲ: 636 300 708 Daugiametės žolės I n.m 10 10 6 Daugiametės žolės II n.m 10 10 6 VISO SUKAUPTŲ MEDŽIAGŲ: 20 20 12 BENDRAS DIRVOJE ESAMŲ MEDŽIAGŲ KIEKIS: 656 320 720 BALANSAS: 193,1 125,1 233,7 Iš lentelės matyti, kad patręšus lauką mėšlu, balansas yra teigiamas. Azoto, kalio ir fosforo kiekis dirvoje kaupiasi. Vadinasi, jokių papildomų trąšų mums naudoti nereikės. DAUGIAMETĖS ŽOLĖS Daugiametės žolės iš visų kultūrų daugiausia palieka dirvoje organinės medžiagos: šaknų, ražienų, lapų. Kadangi svarbiausios daugiametės žolės yra ankštiniai augalai, tai daugiamečių žolių liekanose yra daug azoto. Augant daugiametėms žolėms nereikia dirbti žemės. Dėl to dirvos organinė medžiaga ir po pjūtinės liekanos irsta kur kas lėčiau negu vienmečių augalų laukuose. Tai sudaro palankias sąlygas dirvos organinei medžiagai kauptis. Ankštinės daugiametės žolės pasižymi vertingomis fitosanitarinėmis savybėmis: sumažina dirvos apsikrėtimą bulvinių ir runkelinių nematodų cistomis, naikina ofiobolozės, cerkosporeliozės, helmintosporiozės, fuzariozės pradus. Daugiametės pašarinės žolės neleidžia vienmetėms piktžolėms plisti, nes iki jų pjūties piktžolės nespėja subrandinti ir išbarstyti sėklų. Užtat nedirbamoje žemėje daugiametės piktžolės, ypač varputis, turi labai palankias sąlygas daugintis. Daugiau negu vienerius metus laikomose daugiametėse žolėse visuomet gausu varpučio. Ypač piktžolėtos būna sėklinės daugiametės žolės. Daugiametės žolės gali būti : Raudonieji dobilai - Ttai tradicinė ir plačiausiai ariamoje žemėje auginama daugiametė pašarinė žolė. Gryni sėjami tik sėklai arba vienerių metų naudojimui. Pašarui dažniausiai sėjami mišiniuose su varpinėmis žolėmis. Viename kg raudonųjų dobilų žaliosios masės žydėjimo pradžioje yra 1,83 MJ apykaitos energijos, 34,8 g žaliųjų proteinų, 16,2 g cukraus ir 42 mg karotino. Raudonųjų dobilų biomasėje gausu mineralinių medžiagų. Pašarinė vertė siekia 10 balų (aukščiausias pašarinės vertės vertinimas). Augalai išsilaiko 2-3 metus. Raudonųjų dobilų pašarui sėjama 7,5-15,0 kg/ ha, sėklai - 5,0-8,0 kg /ha. Lietuvoje auginami ankstyvieji ir vėlyvieji dobilai. Ankstyvieji (dvižoliai) raudonieji dobilai greičiau auga, anksčiau už vėlyvuosius pradeda žydėti, užaugina 2-3 žalios masės derlius. Baltieji dobilai - geromis dirvožemio sąlygomis išsilaiko 8-10 ir daugiau metų. Baltieji dobilai yra pagrindinė ganyklų žolė, imama beveik į visus mišinius ir sėjama įvairiuose dirvožemiuose. Baltieji dobilai turi 1,5-2 kartus daugiau žalių ir virškinamų proteinų nei varpinės žolės, todėl pašare netrūksta baltymų. Baltųjų dobilų biomasėje yra daugiau žalių riebalų ir mineralinių medžiagų, mažiau ląstelienos ir neazotinių ekstraktinių medžiagų. Todėl baltieji dobilai, augdami kartu su varpinėmis žolėmis, pagerina pašaro cheminę sudėtį. Pašarinė vertė – 10 balų. Gryną pasėlį jie sudaro retai, tačiau ganyklose dažnai užima 30-40% žolyno ploto. Baltieji dobilai šliaužiančiais stiebais stiprina velėną ir galvijų noriai ėdami. Kaupdami iš atmosferos azotą, juo aprūpina kartu augančias varpines žoles. Todėl žolių mišiniuose su baltaisiais dobilais galima sumažinti tręšimo mineraliniu azotu lygį. O baltiesiems dobilams sudarant 25-30 % žolės derliaus tręšimo azotu galima visai atsisakyti. Baltieji dobilai yra jautrūs greitai augančių varpinių žolių stelbimui, sausringais metais prasčiau plinta. Tačiau susiklosčius palankioms augimo sąlygoms žolynuose vėl gausiai išplinta. Pašariniai motiejukai - tai plačiai auginamos retakerės daugiametės žolės, gerai tinka auginti mišiniuose, ypač su dobilais, liucernomis. Pavasarį auga ir vystosi šiek tiek lėčiau, negu šunažolės ar daugiametės svidrės. Naudingiau auginti žiemos pašarams (šienui, šienainiui, silosui) ar papildomam šėrimui, nes nuganyti blogiau atauga ir mažiau atsparūs mindžiojimui. Pašariniai motiejukai gerai auga įvairios granuliometrinės sudėties vidutinio drėgnumo dirvose. Jiems netinka labai lengvos ir rūgščios dirvos. Geriausiai auga nerūgščiose priemolio ir molio dirvose, tačiau neblogai dera ir žemapelkėse. Pakenčia ilgalaikį užliejimą iki 25 dienų. Motiejukai atsparūs šalnoms ir žiemos šalčiams. Šienaujami vos išplaukėję, nes pražydę greitai medėja. Viename kilograme žaliosios masės yra 2,02 MJ apykaitos energijos ir 25 g žaliųjų proteinų. Šienas turtingas karotino ir vitamino C. Pašarinė vertė labai gera (10 balų). Miglės - šakniastiebinės arba šakniastiebinės retakerės žemaūgės žolės, sudarančios tvirtą velėną. Gerai tinka ir sėtinėms pievoms. Išsilaiko dešimt ir daugiau metų. Gerai auga drėgnose, derlingose dirvose, o sausras pakelia lengvai. Dirvos rūgštumui pievinės miglės neišrankios, auga ir rūgštesnėse dirvose (tinkamas pH 4,0-8,0). Nejautrios užpavėsinimui, perneša ilgiau trunkantį užliejimą. Jų pašarinė vertė 10 balų. Žaliosios masės derlius - apie 10 t ha. Per vegetaciją pjaunama 3-4 kartus. Nors pievinių miglių pašarinė vertė ir labai gera, tačiau ganykliniuose žolynuose joms pradėjus dominuoti, labai pablogėja žolės ėdamumas, ypač pradėjus masiškai plaukėti. Todėl pievinės miglės imamos į mišinių sudėtį, kaip ilgalaikis stabilizuojantis komponentas formuojantis stiprią velėną ir gerai užpildantis tuščias vietas. Tačiau jos žolyne neturėtų vyrauti. Grynuose pasėliuose pievinės miglės pašarui neauginamos. Taip pat dar gali būti ir : Tikrieji eraičinai, Daugiametės svidrės, Parastosios šunažolės, Mėlynžiedės liucernos, Rytiniai ožiarūčiai, Sėjamieji esparcetai ir kt. MIŠINYS ŽALIAJAM PAŠARUI Ankstyvasis žolynas Sudėtis: Paprastosios šunažolės 50 % Tikrieji eraičinai 30 % Raudonieji dobilai 20 % Universalios paskirties šienaujamo-ganomo tipo žolynas. Tinkamas derlingesniuose dirvožemiuose ir reikalaujantis aukštesnio agrofono. Tinkama žaliojo konvejerio grandis ūkiuose, kuriuose galvijai neganomi ir ištisus metus šeriami fermose. Pjaunama 3-4 kartus per sezoną. Mi­ši­niai ver­tin­gi tuo, kad iš jų ga­li­ma pa­ga­min­ti mais­tin­gą si­lo­są, šie­nai­nį, šie­ną bei žo­lės mil­tus. Jie yra ge­ras prieš­sė­lis žiem­ken­čiams, nes nu­ė­mus mi­ši­nius lie­ka lai­ko pa­ruoš­ti dir­vą žiem­ken­čių sė­jai. Mi­ši­nius ga­li­ma sė­ti įvai­riu lai­ku, svar­bu tik, kad au­ga­lai ne­per­aug­tų ir ne­su­me­dė­tų. Vie­n­me­čių au­ga­lų ve­ge­ta­ci­jos pe­ri­odas trum­pas – maž­daug 60-70 die­nų. To­dėl, re­gu­liuo­jant sė­jos lai­ką, ža­lių­jų pa­ša­rų ga­li­ma už­si­au­gin­ti pa­gei­dau­ja­mu lai­ku. Anks­ty­vie­ji mi­ši­niai ža­lia­jam pa­ša­rui sė­ja­mi tre­či­ą­ją ba­lan­džio de­ka­dą (pie­ti­niuo­se ša­lies ra­jo­nuo­se šiek tiek anks­čiau), o pjau­na­mi bir­že­lio pa­bai­go­je – lie­pos pra­džio­je. De­šim­čia die­nų vė­liau pa­sė­ti mi­ši­niai gy­vu­liams še­ria­mi lie­pos vi­du­ry­je, pa­sė­ti 20 die­nų vė­liau – ant­ro­je lie­pos pu­sė­je, o 25-30 – pir­mąją rug­pjū­čio de­ka­dą. Vė­liau­siai (bir­že­lio 15-20 d.) pa­sė­ti mi­ši­niai pjau­na­mi ant­ro­je rug­pjū­čio pu­sė­je. Be­je, vė­lai pa­sė­tų mi­ši­nių der­lius bū­na men­kes­nis, to­dėl ge­riau juos sė­ti nu­pjau­tų ru­gių vie­to­je. KULTŪRINĖS PIEVOS Kultūrinių ganyklų žolė - labai vertingas pašaras. Ją gyvuliai noriai ėda, lengvai virškina. Jauna žolė itin maistinga, joje daug proteinų, amino rūgščių, karotino, mineralinių medžiagų ir mažai ląstelienos. Tinkamai prižiūrima bei racionaliai naudojama kultūrinė ganykla pasižymi aukštu produktyvumu, o derlingumu prilygsta pašarinėms kultūroms. Numatant, kaip bus naudojama kultūrinė ganykla, reikia atminti, kad per ganiavos sezoną galvijų produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo žolės kiekio ir kokybės. Todėl svarbu atsižvelgti į vyraujančių žolių raidos fazes, žolyno aukštį ir jo kokybės kitimus. Be žolės maistingumo, labai svarbu jos ėdamumas, t.y. ar gyvuliai ją noriai ėda. Tai priklauso ne tik nuo žolių raidos fazės, bet ir nuo žolyną sudarančių žolių rūšių. Taigi žolyno botaninė sudėtis yra irgi ne mažiau svarbus jo kokybės rodiklis. Ganyklinio žolyno kokybė priklauso nuo jo nuganymo dažnumo. Intensyviau naudojamose ganyklose pasikeičia žolių rūšių santykis – suveša žemos, mindymui atsparios žolės, o aukštos išretėja. Pagal ganymo laiką būna vasaros, žiemos ir sezoninės ganyklos. • vasaros ganyklose pradedama ganyti, kai žolė užauga iki 8-10 cm aukščio, ir baigiama prieš 3-4 savaites iki žolių vegetacijos pabaigos. Lietuvoje yra tik vasaros ganyklos. • žiemos ganyklos būna pusdykumių, dykumų, kalnų zonose. Jose gyvuliai (dažniausiai avys) ganomi žiemą. • sezoninės ganyklos yra natūralios ir sėtinės pašarinės naudmenos, naudojamos tam tikrą ganiavos laiko dalį. Nejuodžemio zonoje sezoniniam ganymui naudojami daugiamečių žolių atolai, vienmečių žolių ir tarpinių augalų pasėliai. Kad didėtų ganyklų derlingumas, daugėtų gerųjų pašarinių žolių, atliekami paviršinio ir pagrindinio gerinimo darbai (pievų ir ganyklų gerinimas]), stengiamasi tinkamai jas naudoti (aptvarinis ganymas, ganyklų rotacija). Lietuvoje 1990 m. buvo daugiau kaip 0,8 mln. ha ganyklų. Natūralioji ganykla Natūraliųjų ganyklų žolynas susidaro savaime. Šių ganyklų yra miškų, miškastepių, stepių, pusdykumių ir dykumų zonose, taip pat kalnuose. Miškų zonos natūraliosios ganyklos yra daugiausia daugiametėmis žolėmis apaugusios pievų (sausuminių, salpinių, žemumų), pelkių naudmenos, taip pat miškų ir parkų laukymės. Kartais įrengiamos pagerintos natūralios ganyklos (natūralus žolynas gerinamas agrotechnikos ir kultūrotechnikos priemonėmis). Lietuvoje jų plotai mažėja (įrengiamos sėtinės ganyklos). KULTŪRINIŲ AUGALŲ TECHNOLOGINIAI APRAŠYMAI Vasarinių miežių auginimo technologija (Ekologinė žemdirbystė, Tatulos programa) Dirvožemiai Nerūgščios, geros struktūros, nepiktžolėtos, vidutinio sunkumo priemolio dirvos. Netinka nederlingos, šlapios ir rūgščios dirvos Augimo sąlygos Daugiausiai drėgmės miežiams reikia krūmijantis bei bamblėjimo metu. Sausrų bet kuriuo augimo metu nepakenčia. Miežių daigai pakenčia 4-50 C šalnas Priešsėliai   Geriausi priešsėliai – nepiktžolėti kaupiamieji, ankštiniai javai, daugia-metės žolės. Gerai dera ir po žiemkenčių pasėjus posėlinius tarpinių pasėlių  augalus Dirvos dirbimas Rudenį, jeigu bus sėjama po bulvių ar daržovių, užtenka įdirbti čyzeliniu kultivatoriumi 18-20 cm gyliu. Po kitų priešsėlių geriausia arti. Pavasarį  ruošiant dirvas miežių sėjai po kaupiamųjų tik pradžiuvus užtenka negilaus kultivavimo, o lengvesnėse dirvose – ir akėjimo sunkiomis akėčiomis. Supuolusią bet nepakankamai kokybiškai rudenį suartą, kultivuoti du kartus. Agregatų naudojimas auginant miežius Tręšimas Žaliosios trąšos (įsėliniai raudonieji ir baltieji dobilai, posėliniai – baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai) Sėjos laikas, norma, gylis Sėjama kuo anksčiau, kai tik pradžiūsta dirva. Sėklos norma 4,0-4,5 mln.ha‑1 daigių sėklų (180-200 kg ha-1). Sėjos gylis 4-5 cm. Veislės ‘Ūla’, ‘Aida’, ‘Aura’, ‘Alsa’, ‘Luokė’. Pasėlių priežiūra Pagrindinė piktžolių naikinimo priemonė miežių pasėlyje yra akėjimas Viena iš pagrindinių ligų yra dulkančiosios kulės, dryžligės Kenkėjai: švedinė muselė, sprakšių lervos, amarai. Pagrindinės kovos priemonės su kenkėjais yra agrotechninės Derliaus  nuėmimas Miežių grūdų derlius imamas kietosios brandos pradžioje. Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Miežių nuėmimo laiko negalima suvėlinti, nes visiškai subrendusių augalų stiebas ir varpos nulinksta, o po tam tikro laiko toje vietoje nulūžta ir varpa nukrenta. Suvėlinus miežių pjūtį 5 dienomis grūdų derlius sumažėja 5,9 procento, 10 dienų – 11,1 proc., o po 15 dienų – net 21 procentas. Kiekviena pavėluota pjūties diena derlių vidutiniškai sumažina 67 kg ha-1. Derlius nuimamas tiesioginiu kombainavimu Agregatų naudojimas auginant miežius (Ekologinė žemdirbystė, Tatulos programa) Technologijos elementai Darbų agrotechniniai reikalavimai Darbų atlikimo terminai Darbinio organo tipas Leistini technologiniai pakeitimai Ražienų skutimas 10-12 cm gyliu Iš karto po ražieninių augalų nuėmimo Verstuvinis arba kombinuotas skutikas Plūgas arba lėkštinės akėčios Arimas 20-24 cm gyliu, arti figūriniu būdu arba vartomuoju plūgu su priešplūgiais Iki spalio 15 d. Verstuvinis Dvisluoksnis arba riekę visiškai apverčiantis plūgas Išmetimų lyginimas Suarus varsnomis, išmetimus išlyginti specialiai sureguliuotomis lėkštinėmis akėčiomis Iš karto po arimo Lėkštinės akėčios Specialūs lygintuvai Akėjimas Lengvai išlyginti ir nuakėti dirvos paviršių Pavasarį dirvai pradžiūvus Valkės ir sunkios akėčios Vien akėčios arba iš karto kultivavimas Kultiva- vimas 5 cm gyliu, kartu akėjant Prieš pat sėją Spyruoklinis kultivatorius kartu su lengvomis akėčiomis Kombinuotas priešsėjinio žemės dirbimo agregatas Sėja 7-12 cm pločio tarpueiliais 4 – 5 cm gyliu Balandžio mėnesio II dekadą Siauraeilė sėjamoji   Volavimas Nepalikti nesuvoliotos dirvos juostų Iš karto po sėjos (tą pačią dieną) Vidutinio sunkumo žiediniais-dantytais volais Gali būti sėjos metu dirva privoluota ištisai arba ties sėklų eilutėmis Pasėlio akėjimas 2-3 cm gyliu V. miežiams esant 2-3 lapelių tarpsnio Elastingas arba lengvas stambus virbalas Spyruoklinės, tinklinės arba lengvos virbalinės akėčios Javų kulimas Chederį leisti kuo žemiau (10 cm aukštis) V. miežiams esant kietosios brandos pradžioje     Šiaudų dorojimas Šiaudus ir pelus pašalinti iš lauko Tuoj po derliaus nuėmimo Šiaudų rinktuvai arba presai Bulvių auginimo technologija (Ekologinė žemdirbyste, Tatulos programa) Dirvožemiai Derlingi priesmėliai ir priemoliai. Netinka akmenuotos, nelygios, supuolusios dirvos, pH 5,0-6,0. Augimo sąlygos Geriausiai auga, kai temperatūra 18-250 C. Nušąla, kai šalnos (-1,5–2,00 C trunka 5-6 val.). Drėgmės reikia vidutiniškai, butonizacijos – žydėjimo laikotarpiu drėgmės reikia daug. Priešsėliai ir žemės dirbimas     Priešsėliai 1. Žiemkenčiai: rudenį ražienų skutimas ir gilusis arimas. 2. Vasarojus – rudenį ražienų skutimas ir gilusis arimas. Bulvės į tą patį lauką gali sugrįžti po 4-5 metų Pavasarį – akėjimas (uždarant drėgmę), gilus kultivavimas Tręšimas Rudenį: 40-60 t ha‑1 gerai perpūvusio mėšlo (su juo patenka N150 P80 K200, bet  ne daugiau kaip N 170). Žaliosios trąšos: ridikai, garstyčios, vikių ir avižų mišinys (N40 P20 K110). Dobilų atolas N80 P20 K85 ir kt. Sertifikuotos mineralinės kalio trąšos (kalio sulfatas, kalio magnezija, kalio druska, kalio chloridas: K2O 90 kg ha-1). Vegetacijos metu augimo katalizatoriai ir mikroelementinės trąšos (Penergetic-P, Biokal 01). Maisto medžiagų trūkumas Sėklos ruošimas   Rūšiavimas (sėklinės bulvės masė 35-80 g). Siekiant paankstinti bulvių derėjimo laiką – daiginti. Beicavimui galima naudoti vario sulfatą Sėklos kiekis 50-55 tūkst. ha-1 gumbų auginant maistui ir 80 tūkst. ha‑1 – auginant sėklai (3-5 t ha-1) Sodinimo būdai ir įterpimo gylis Tarpueiliai 60 cm, eilėje reikėtų sodinti 25 cm atstumais, (jeigu 70 cm tarpueiliai, tai tarp gumbų turėtų būti 25-26 cm) sodinimo gylis – 8-12 cm Sodinimo laikas Balandžio pab.-gegužės pradžia, dirvai įšilus iki 7-80 C, daigintoms iki 50 C Veislės Labai ankstyvos: Izora, Žukovskij ranij, Fresko, Venta. Ankstyvos: Vokė, Sante, Ausonia, Dietskoselskij, Vaiva, Goda. Vidutinio ankstyvumo: Nida, Mirta, Sante, Cosmos, Escort. Vidutinio vėlyvumo: Vilija, Vilnia, Raja. Vėlyvos: Lasunok, Aistės, Appell. Pasėlių priežiūra Piktžolių naikinimas: rudenį-skutimas (1-2 k., priklausomai nuo daugiamečių piktžolių), tarpinių augalų auginimas, kad stelbtų piktžoles, gilus rudeninis arimas su priešplūgiais; pavasarį-akėjimas ir kaupimas iki sudygimo. Kaupimas po sudygimo iki žydėjimo (3-4 kartus), ravėjimas. Pasėlių priežiūros darbus pradėti nuo aukštesnės reprodukcijos pasėlio. Kova prieš kenkėjus ir ligas: kompleksas agrotechninių priemonių. Pagrindinių ligų požymiai. Vario preparatai (prieš ligas leidus Ekoagrai), fitovermas (prieš kenkėjus),: Penergetic, Biokal 01 (augimo katalizatoriai). Derliaus dorojimas Likus 10-12 d. iki bulvių nuėmimo nupjauti bulvienojus. Bulvės kasamos kombainu arba bulviakase. Bulves apdžiovinti Bulvių laikymas Laikomos saugyklose, rūsiuose, kaupuose ir kt. Geriausiai išsilaiko saugyklose su aktyvia ventiliacija. Laikyti aruoduose arba konteineriuose. Tinkamiausia temperatūra 2-40 C, santykinis oro drėgnumas 80-85 %. Agregatų naudojimas bulvių auginimui ekologiniuose ūkiuose (Ekologinė žemdirbyste, Tatulos programa) Technologijos elementai Darbų agrotechniniai reikalavimai Darbų atlikimo termianai Darbinio organo tipas Leistini technologiniai pakeitimai Ražienų skutimas 10-12 cm gyliu 08 10 – 20 Verstuvinis arba kombinuotas skutikas Lėkštinės akėčios Mėšlo kratymas - 08 25 – 09 10 (sunkios dirvos) arba 03 20 – 04 10 (lengvos dirvos) Mėšlakratės - Arimas 20-25 cm gyliu 09 10 – 20 Plūgas su priešplūgiais - Kultivavimas ir akėjimas 5-10 cm gyliu 04 10 – 15 Kultivatorius su akėčiomis Čyzelnis kultivatorius Kultivavimas ir akėjimas 5-10 cm gyliu 04 17 – 22 Kultivatorius su akėčiomis - Vagų formavimas   04 25 – 05 03 Kauptuvai Specialios mašinos Bulvių sodinimas 5-10 cm gyliu 04 25 – 05 10 Bulviasodės - Purenimas ir kaupimas 2-3 kartus 10-12 cm gyliu 05 20 – 06 20 Kauptuvai su akėčiomis - Bulvienojų pjovimas   08 20 – 25 Smulkintuvai - Bulvių kasimas   08 25 – 10 01 Javų pasėlių pasiskirstymas Lietuvoje (Vilniaus universitetas, Kartografijos centras) Šiame žemėlapyje išsamiai pateikti duomenys apie javus Lietuvoje. Mano ūkio teritorijoje auginamų pasėlių dalis, bendrame pasėlių plote sudaro apie 50- 60 proc. Didžiąją dalį užima kviečiai, vėliau seka mano ūkyje auginami miežiai. Javų pasėliai Šakių rajone siekia apie 40- 60 tukst.ha. Arčiausiai esančios grudų perdirbimo įmonės yra Marijampolėje, Kaune. KOVA SU LIGOMIS IR KENKĖJAIS Agrotechninės apsaugos priemonės nuo bulvių ligų (Ekologinė žemdirbyste, Tatulos programa) 1. Aukštos reprodukcijos sveika sėkla (devirusuota) 2. Atsparių ligoms veislių parinkimas 3. Ankstyvesnių bulvių veislių auginimas 4. Bulvių rūšiavimas prieš sėją, atrenkant didesnius negu įprastiniuose ūkiuose – 50-80 g gumbus. Pjaustyti nerekomenduojama 5. Bulvių daiginimas leidžia išbrokuoti ligotas bulves. Ankstyvosios bulvės lauke subręsta iki pasirodant bulvių marui 6. Taikyti sėjomainą ir tinkamiausią priešsėlį. Bulvės į tą patį lauką gali grįžti po 4-5 metų. Tarp skirtingų veislių, reprodukcijų ar kaimyninių pasėlių turėtų būti erdvinė izoliacija. Prieš stiebinę nematodą tinka šie priešsėliai: vikių ir avižų mišinys, žiemkenčiai. Prieš rauples tinkamiausi priešsėliai: ž. rugiai, ankštiniai, sideratai (lubinai, rapsas, ž. rugiai, seradelė). 7. Ražienų skutimas, gilus rudeninis arimas ar purenimas, tarpueilių purenimas sudaro nepalankias sąlygas ligoms ir kenkėjams plisti 8. Nesodinti bulvių į šaltą žemę. Ji turi įšilti iki 6-80 C, nes šaltoje dirvoje jos nedygsta, greičiau užsikrečia įvairiomis ligomis. Sudaigintas bulves galima sodinti, kai dirvos temperatūra 50 C. 9. Bulvių vagos formuojamos vyraujančių vėjų kryptimi. Taip greičiau apdžiūsta lapai ir  sumažėja tikimybė užsikrėsti maru. Rekomenduojami ir platūs (75 cm). Tarpueiliai. 10. Augalai turi būti aprūpinti visomis reikalingomis maisto medžiagomis, naudojami augimo katalizatoriai. Ten kur bulvės dažnai užsikrečia maru, šašais, rauplėmis atkreipti dėmesį, kad netrūktų kalio, jis sąlyginai apsaugo nuo šių ligų 11. Kad bulvės mažiau sirgtų rauplėmis ir sumažėtų pasėlio piktžolėtumas, nerekomenduojama bulvių ar jų priešsėlių tręšti neperpūvusiu šviežiu mėšlu. Tręšiamos gerai perpūvusiu mėšlu ar kompostu pačios bulves 12. Surinkti ir nepalikti likusių bulvių po sodinimo ar kaupavietėse, nes tai pirminis maro ir kolorado vabalo infekcijos šaltinis 13. Tarpueiliai purenami ir bulvės kaupiamos iki juos uždengs bulvienojai. Virš bulvių gumbų turi susidaryti (5-6 cm). žemės sluoksnis Tai apsaugo bulvių gumbus nuo maro infekcijos. Purenant tarpueilius ir kaupiant žūva nemaža dalis sprakšių lervų, kolorado vabalų ir kitų kenkėjų. Kaupimo metu  mechaniškai pažeidus bulvienojus galima pernešti virusines ligas. 14. Būtina naikinti piktžoles, nes stipresni augalai tampa atsparesni pagrindinių ligų ir kenkėjų antplūdžiams 15. Likus 5-7 dienoms iki bulvių kasimo nupjaunami bulvienojai, kad neužkrėstų bulvių maru ir gumbai geriau subręstų 16. Nukasus bulves būtina padžiovinti 3-4 val. Nuimant derlių drėgnu metu rekomenduojama 2-3 sav. palaikyti laikinose vietose, kad užgytų mechaniniai sužalojimai ir atrinkti apsikrėtusius gumbus. DARŽININKYSTĖ Sąlygos auginti daržovėms (Ekologinė žemdirbyste, Tatulos programa) Dirvožemis Daržovėms auginti labiau tinka lengvesni ir vidutinio sunkumo dirvožemiai Dirvos dirbimas Dirvos dirbimu gerinama jos struktūra, oro sąlygos joje, įterpiamos trąšos, augalų liekanos, sunaikinamos piktžolės, kenkėjai, ligos ir sudaromos tinkamos sąlygos dažovių sėjai ar sodinimiui Dirvos mulčiavimas Ekologinėje daržininkystėje labai svarbu nuolat dirvą laikyti uždengtą mulčiumi, žaliosiomis trąšomis, lapais ar kitomis medžiagomis Tręšimas Ekologinėje daržininkystėje pagrindinė trąša yra kompostas. tręšimas turėtų skatinti ne intensyvų augalų augimą, bet gerinti dirvožemio gyvybingumą, maitinant ne augalus, o dirvos mikroorganizmus Piktžolių naikinimas Ekologiniame ūkyje piktžolių kiekis ribojamas teisingai pasirenkant sėjomainą, mulčiuojant dirvą šienaujant nudeginant specialiais prietaisais ir kitais būdais Sugretintas auginimas Sugretintas auginimas teigiamai veikia daržovių augimą dėl laipsniškos sėjos, tankiau augantys augalai dengia dirvą, slopina piktžoles, geriau panaudojamos maisto medžiagos bei turi kitų privalumų Sėjomainos Tinkama sėjomaina ekologinėje daržininkystėje labiausiai lemia derlių, jo kokybę, piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimo kontrolę, racionalų dirvoje esančių maisto medžiagų pasisavinimą ir kitus veiksnius. Daugumą daržovių toje pačioje vietoje galima auginti tik po 3 – 4 metų Pagrindinių daržovių rūšių reiklumas dirvos drėgnumui Labai reiklios Reiklios Vidutiniškai reiklios Mažai reiklios pekino kopūstas žiedinis kopūstas brokolis salota kaliaropė ridikėlis ankstyvas kopūstas salieras agurkas svogūnas česnakas poras Briuselio kopūstas vėlyvas kopūstas paprika lauko pomidoras šparaginė pupelė ankstyva bulvė petražolė žalieji žirneliai moliūgas lapinis kopūstas morka krienas rabarbaras pomidoras burokėlis smidras (šparagas)   Dirvos mulčiavimas Ekologiniame darže labai svarbu tuščią dirvą uždengli įvairionis augalų liekanomis arba sėti žaliąjai trąšai skirtus augalus. Mulčio privalumai: • tai maistas mikroorganizmams ir jų veiklos aktyvinimas; • nuolat aprūpina augalus maisto medžiagomis. kai kuriais atvejais - ir anglimi; • sudaro trupininę dirvos struktūrą; • dirvą nuolat palaiko drėgną, t.y. apsaugo nuo perdžiūvimo ir plutelės • susidarymo; • palaiko pastovią dirvos temperatūrą; • stelbia piktžoles; • stabdo dirvos eroziją. Geriau dažniau barstyti ploną mulčio sluoksnį, kad jis nepūtų, o mikroorganizmai nuolat gautų smulkaus maisto. Mulčiui tinka daržo atliekos, piktžolės (be sėklų), daržovių likučiai, pavytusi nupjauta žolė, ne visiškai suiręs kompostas. Galima nusipirkti naujoviško žievių komposto. Morkos Dirva pradedama dirbti rudenį, kai nuimtas priešsėlio derlius. Po daugiamečių žolių, vikių – avižų mišinio dirva nuskutama 14-16 cm gyliu. Po 2-3 savaičių suariama 25-30 cm gyliu. Pavasarį dirva kultivuojama ir akėjama. Dirva įdirbama 30 cm gyliu, ji turi būti lygi, grumsteliai smulkūs. Žirniai Po derliaus nuėmimo antžeminė žirnių dalis gali būti šeriama gyvuliams žalia ar iš jos gaminamas silosas, o iš grūdų koncentruotieji pašarai. Špinatai Špinatai auginami taip pat kaip salotos. Jie mėgsta trąšią ir drėgną dirvą. Šalčiams atsparūs, todėl, norint gauti ankstyvą derlių, juos galima sėti iš rudens arba anksti pavasarį. Skirtingų veislių špinatai užaugina stačius, maždaug 30 cm aukščio ir 15 cm į plotį išsidriekusius stiebus su lygiais ar raukšlėtais (net garbanotais) kotėtais, mėsingais, apvaliais ar į viršūnę smailėjančiais įvairaus intensyvumo žaliais lapais. Česnakai Česnakams auginti reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Netinka sunkios, supuolusios ir užmirkstančios. Česnakai tręšiami gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu (norma 40–60 t/ha), įterpiant jį rudenį. Vasarinius česnakus pasodinus, rekomenduojama juos mulčiuoti 1,5–2 cm storio sluoksniu. Mulčiavimas apsaugo augalus nuo šalnų, piktžolių, perkaitimo ir vandens išgaravimo, pH mažėjimo, naudingų maisto medžiagų išsiplovimo. Mulčiavimui geriausia naudoti kompostinę žemę, smulkintus šiaudus. Nepatartina mulčiuoti šviežiais šiaudais, ąžuolo lapais. Daržovė Seklų kiekis 1ha Morkos 1-1,5mln Špinatai 500g Žirniai 150-200kg Česnakai 600-1000kg MĖŠLAS Mėšlas yra labai vertinga organinė trąša. Jame randame ne tik pagrindines maisto medžiagas – azotą, fosforą, kalcį, kalį, magnį, bet ir mikroelementų, fermentų ir sudėtingų augimo stimuliatorių, netgi vitaminų. Jame gausu įvairių mikroorganizmų, aktyvinančių dirvožemio mikrofaunos veiklą. Tai neabejotinas mėšlo pranašumas prieš kitas trąšas. Mėšlo poveikis juntamas ne vienerius metus: pirmais metais augalai iš mėšlo paima apie 30% azoto, apie 40% fosforo ir apie 60% kalio, antrais ir trečiais metais azoto augalai sunaudoja šiek tiek daugiau, o fosforo ir kalio – mažiau. Per visą mėšlo veikimo laikotarpį augalai iš mėšlo paima apie 50 - 60% jame esančio azoto, iki 50% fosforo ir iki 80% kalio. Su mėšlu į dirvą patenka dideli kiekiai piktžolių sėklų, įvairūs mikroorganizmai, kurie sukelia bakterines ar grybelines ligas. Mėšlas gali būti tokių formų: tirštasis, kuriame yra ne mažiau kaip 20 proc. sausų medžiagų. Iš tokio mėšlo būna mažiausi azoto garavimo ir kitų maisto medžiagų išplovimo nuostoliai. Tirštas mėšlas mažiau teršia aplinką. Pusiau skystasis mėšlas – tai gyvulių kietų ir skystų išmatų mišinys su pašarų likučiais ir nedideliu kiekiu kraiko. Paprastai skystas mėšlas turi 10 - 20% sausųjų medžiagų. Jo į krūvas sukrauti negalima, iki išvežimo į laikus, jį būtina laikyti mėšlidėse. Skystasis mėšlas susidaro tvartuose nenaudojant kraiko – tai gyvulių skystųjų ir kietųjų išmatų mišinys. Sausųjų medžiagų jame būna mažiau nei 12%. Tokį mėšlą galima pumpuoti siurbliais, vamzdžiais. Srutos – tai gyvulių šlapimas ir mėšlui pūvant susidaręs skystis, išsiskyręs iš kraikinio mėšlo. Mėšlidės įrengimas. Ūkyje labai svarbu mėšlą laikyti tinkamoje vietoje, nes mėšlo laikymo sąlygos lemia jo cheminę sudėtį, kokybę, panaudojimo efektyvumą bei teritorijos šalia tvartų ir gyvenamųjų patalpų sanitarinę būklę. Mėšlidės turėtų būti tokio dydžio, kad mėšlas būtų išvežamas tiktai tada, kai augalai gali naudoti maisto medžiagas. Minimalus reikalavimas, kad tilptų 6 mėn. mėšlas. Srutų laikyklos turi būti dengtos, arba tvarkomos taip, kad iš jų išgaruotų kuo mažiau amoniako. Norint gauti didesnę naudą, mėšlą reikia tvarkyti atsižvelgiant į tai, kada būna mažesni azoto nuostoliai ir mažiau gadinama dirvos struktūra, o tręšiant mažiausia pakenkiama augalams. Lengviems dirvožemiams priimtinas pavasarinis tręšimas. Būtina iškratytą mėšlą tuoj pat užarti. Mėšlas lengvame dirvožemyje įterpiamas 15 ir daugiau cm gyliu, kad neperdžiūtų. Paplitęs iškratymo būdas - ištisinis, kai iškratoma ant viso lauko Kreikiamas tvartas su daržine, mėšlide ir srutų rezervuaru: 1- tvartas; 2- daržinė; 3- mėšlidė; 4- srutų rezervuaras; 5- srutų ištekėjimo latakai Tvartus patartina statyti į rytus nuo gyvenamojo namo ar gyvenvietės, kadangi mūsų krašte vyrauja vakarų vėjai. Sanitarinis atstumas sodyboje nuo tvarto iki gyvenamojo namo turėtų būti apie 30 metrų. Mėšlides, siloso tranšėjas, iš kurių gali sklisti namalonus kvapas, reikėtų statyti pavėjui kitų pastatų atžvilgiu. Tvarte sukauptas metinis mėšlo kiekis iš 1 gyvulio Tvarto tipas Laikymo sistema Mėšlo rūšis Mėšlo kiekis t/m Sausųjų medž. % Maisto medžiagų kiekis kg/t mėšlo N P2 O5 K2 O Galvijas Ant gilaus kraiko; tvartinė - ganyklinė Tirštasis 14 19,4 4,80 1,3 5,66 30 galvijų Ant gilaus kraiko; tvartinė - ganyklinė Tirštasis 420 582 144 39 169,8 Palaidas boksinis laikymas Skystasis 18,1 8,5 2,60 0,80 3,50 Saitinis laikymas Tirštasis 9,5 17,0 4,51 1,27 5,71 Mėsinė karvė su veršeliu(220d tvarte laikomi gyvūliai) Ant gilaus kraiko; tvartinė-ganyklinė Tirštasis 11,2 20,0 4,45 1,15 5,37 Mano ūkyje bendras sukauptas metinis mėšlo kiekis 369 tonos. Visą šį kiekį sukaupia ūkyje laikomos 30 karvių. Pritrūkus mėšlo tręšimui, jis bus perkamas iš kito ūkio. Įvairaus mėšlo vertė sėjomainoje (Vanda Žekonienė “Tausojamoji žemdirbystė”) Mėšlo rūšis Mėšlo veikimo laikas sėjomainoje (metais) Per veikimo laiką uz 1t mėšlo gaunamas derliaus priedas paš.vnt. Kraikinis 4-5 100 Bekraikis 3 34 Skystas 1,5 – 2,0 23 Daržovės. Skystu mėšlu tręšiamos prieš rudeninį ar pavasarinį arimą arba prieš priešsėjinį dirvos dirbimą. Kad išvengti įvairių infekcijų išplitimo, nepatartina šviežiu mėšlu tręšti tų augalų, kurie bus vartojami švieži. Vegetacijos metu daržovės papildomai netręšiamos. Ganyklos. Skystas mėšlas jose, pagal įtaką derlingumui, nenusileidžia analogiškam maisto medžiagų kiekiui iš mineralinių trąšų. Ganyklų produktyvumas ypač didėja, kai mėšlu tręšiama per kelis kartus. Vienkartinė norma neturėtų viršyti 25-35 t ha-1. Nerekomenduojama tręšti didelės talpos cisternomis - tręštuvais, jei po jų pravažiavimo lieka įspaustos vėžės ir tokiu būdu bus pažeista velėna. Ganyklos pradedamos tręšti iškart po nuganymo ar nušienavimo ir baigiamos 3 savaites prieš naują ganiavą. Gyvuliai žolę ėda noriau tose ganyklose, kur po tręšimo augalai buvo “nuplauti” švariu vandeniu.     GYVULININKYSTĖ Gyvulininkystės reikšmė ekologiniame ūkyje Gyvuliai ir paukščiai ekologiniame ūkyje – nepakeičiama mitybinių, apykaitinių procesų-dirva-augalai-gyvuliai-grandis. Laikant gyvulius susidaro uždari maistinių medžiagų apykaitos ciklai, kaupiamos organinės trąšos, išlaikomas ekologinio ūkininkavimo sistemos balansas. Galvijai Lietuvoje (Vilniaus universitetas, Kartografijos centras) Pagal aukščiau pateiktą žemėlapį galime matyti, kad Šakių rajone pagal auginamų galvijų skaičiu, yra palankios sąlygos gyvulininkystės plėtrai. Veislių pasirinkimas Gyvuliai ekologinės gamybos ūkyje turi augti sveiki ir duoti kokybišką produkciją. Tai pasiekiama pasirenkant atsparias ligoms, gerai prisitaikiusias prie vietinių sąlygų, gyvūnų rūšis, užtikrinant gyvūnų gerovę, atitinkančius reikalavimus ir šeriant kokybiškais pašarais  Laikymo sąlygos Jos turi atitikti kiekvienai gyvūno rūšiai keliamus reikalavimus. Projektuojant ir statant gyvulininkystės pastatus, reikia ne tik tinkamai išplanuoti tvarto vidų, bet taip pat didelis dėmesys turi būti skiriamas tvarto aplinkai. Visi gyvūnai turi turėti galimybę būti atvirame ore arba ganytis, atsižvelgiant į sezoną, amžių, fiziologinę būklę. Pastatų mikroklimatui yra keliami specialūs reikalavimai Pašarai ir šėrimas Pagrindinę ūkyje naudojamų pašarų dalį turi sudaryti ekologinės gamybos ūkiuose išauginti pašarai. Taip pat jie turi atitikti kokybinius sanitarinius reikalavimus Gyvūnų sveikatingumas Gero ūkio gyvulių sveikatos būklę rodo, kad laikymas atitinka zoohigieninius reikalavimus. Tačiau, jei gyvulys suserga arba susižeidžia, jam nedelsiant turi būti suteikta veterinarinė pagalba ir gydymas. Pirmenybė teikiama alternatyviems gydymo būdams (fitoterapiniams, homeopatiniams). Jei toks gydymas efekto neduoda, galima panaudoti sintetinius veterinarinius vaistus. Numatyti produkcijos vartojimo būdą po gydymo Ekologiniuose ūkiuose gyvuliai turi augti sveiki ir duoti kokybišką produkciją, todėl pirmenybė teikiama vietinėms, gerai prisitaikiusioms prie vietos sąlygų veislėms. Lietuvoje seniai veisiami Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių galvijai. Kur kas kokybiškesnė specializuotų mėsinių galvijų arba mišrūnų su jais (Lietuvos juodmargių bei Lietuvos žalųjų karvių ir specializuotų mėsinių veislių bulių) mėsa. Apytikris sąlyginių gyvulių skaičiaus nustatymas Tvarto tipas ar gyvulio laikymo būdas Mėšlo šalinimo ar kaupimo būdas Vienas gyvulys sudaro SG Gyvulių skaičius, atitinkantis SG Penimi galvijai (iki 420-500kg svorio arba nuo 6 iki 18-21 mėn. amžiaus) Giliame tvarte Kaupiama tvarte 0,68 1,5 Saitinis laikymas Transporteriu 0,59 1,7 Mėsinės veislės karvė su veršeliu Giliame tvarte Kaupiama tvarte 0,83 1,2 Veislė Yra daug mėsinių galvijų veislių, tai gali būti: Aberdin - Angusai, Herefordai, Devonai, Golovėjai, Limuzinai, Šarolė, Šviesieji Akvitano, Kijano, Markidžano, Romanjolio, Pjemonto, Belgijos žydrieji, Santa Gertrūda, Aubrako. Mano pasirinkta galvijų veislė yra Abrako, nes jie beveik visiškai gali apsieiti be koncentratų. tai didelis pranašumas, kuris ypač svarbus ekologiniuose ūkiuose. Aubrakų veislės galvijų biologiniai ypatumai panašūs kaip ir kitų prancūzų mėsinių veislių galvijų. Bręsta neanksti, vėlai kaupia riebalus. Tai gražaus kūno sudėjimo gyvuliai. Jų liemuo vidutinio ilgumo arba ilgas. Raumenys išvystyti neblogai. Mėsa skani. Spalva dvyla, gelsvo atspalvio. Bulių galvos ir kaklo plaukai tamsesnės spalvos. Ragų galai tamsios spalvos. Suaugusios aubrakų karvės sveria 680-700 kg, o buliai - 950 kg. Skerdienos išeiga - 62-63 proc. Šios veislės galvijai nėra plačiai paplitę pasaulyje. Lietuvoje jie gana populiarūs. Veisiami grynuoju veisimu ir naudojami kryžminimui su smulkesnėmis karvėmis bei telyčiomis. Ūkiuose, kur galvijai yra stambūs, aubrakų mišrūnų masė buvo kiek mažesnė negu grynaveislių Lietuvos juodmargių to paties amžiaus buliukų. Tačiau mišrūnų skerdenos buvo įvertintos aukštesne raumeningumo klase ir šiek tiek sunkesnės negu grynaveislių Lietuvos juodmargių. Aubrakų veislės galvijai priskiriami prie pusiau intensyvios gamybos veislių ir gerai auga, ganant vidutinio derlingumo ganyklose. Mažiau derlingų žemių vietovėse aubrakų veislės galvijai gana perspektyvūs. Galvijų laikymas Mėsinių galvijų tvartas. Mėsiniai galvijai auginami šaltuose, bet su sausomis guoliavietėmis tvartuose. Tam tinka gilus, su nuožulnia guoliaviete, seklus, bet kreikiamas tvartas. Šiems galvijams tinka uždaras (su keturiomis sienomis) ir atviras (be vienos sienos arba su atviru šėrimo taku) tvartas. Galvijai laisvai vaikšto patalpoje ir diendaržyje. Tvartas kreikiamas, tačiau kol kraiko sluoksnis plonas, gyvuliai ėdžias pasiekia užlipdami ant 50 cm pločio ir 25 cm aukščio laiptelio. Karvėms veršiuotis įrengiami atskiri gardai su ėdžiomis papildomam veršelių šėrimui. Veršelių gardų tvoroje daromos 70-80 cm pločio landos veršeliams laisvai įeiti ir išeiti bet kuriuo paros metu. Ganomų galvijų higiena. Ganiava Lietuvoje trunka nuo gegužės pradžios iki spalio pradžios, t.y. 145-155 dienas. Ganiavos sąlygos gyvuliams daug palankesnės negu tvartinio laikotarpio. Saulės spinduliai, grynas oras, žalieji pašarai, judėjimas stiprina sveikatą, dėl to gyvuliai būna produktyvesni, atsparesni ligoms. Ganymo metu dieną karvės ganomos ganyklose, o vakare pargenamos į tvartą, jame šeriamos koncentruotais ir žaliaisiais pašarais, melžiamos. Vienur naktį jos laikomos tvarte, kitur – ganykloje. Mėsinių galvijų tvarto schema (Ekologinė žemdirbyste, Tatulos programa) Optimali oro temperatūra uždarose patalpose (Ekologinė žemdirbyste, Tatulos programa) Patalpos Oro temperatūra Karvėms ir buliams, laikant pririštus 120 C (10-14) Gyvuliams, laikant ant gilaus kraiko 60 C (5-8) Veršiavimosi patalpoms 160 C (14-18) Profilaktoriumui 180 C (16-20) Veršeliams iki 2 mėn. amžiaus, tvartuose 170 C (16-18) 2-4 mėn. amžiaus veršeliams 150 C (12-18) Daugiau kaip 4 mėn. amžiaus galvijų prieaugliui 120 C (8-16) Oro drėgnumas. Norint sumažinti santykinį drėgnumą uždarose patalpose, reikia laiku apšildyti tvartų statybines konstrukcijas, vartoti sausą kraiką, reguliariai šalinti mėšlą. Drėgmę mažina tvarkingai ir gerai veikianti ventiliacija. Kraikui reikia naudoti higroskopines medžiagas: šiaudus, sausas durpes, pjuvenas. Oro drėgnumui tvartuose sumažinti naudojamos negesintos kalkės. Oro dulkėtumas. Labiausiai dulkės kenkia kvėpavimo organams.Dulkių sudėtis labai įvairi: be pašarų ir išdžiūvusių ekskrementų dalelių, suragėjusių odos epitelio ląstelių, jose būna sudėtingų kombinuotų pašarų sudedamųjų dalių, mikroorganizmų, grybų ir jų veiklos produktų (endotoksinų, mikotoksinų). Oro dulkėtumas labai padidėja (21,5-43,6 kg/m3) šeriant gyvulius sausais pašarais. Pavojingiausios dulkės yra 0,2-5,0 μkm dydžio. Oro mikroorganizmai.Patalpų oro pagrindinę mikroorganizmų masę sudaro saprofitai, gausu įvairių kokų ir pelėsinių grybų (Aspergillus, Penicillium, Mucor). Iš patogeninių mikroorganizmų dažniausiai pasitaiko tuberkuliozės, raudonligės, paratifo, pastereliozės ir kitų ligų sukėlėjų. Mikroorganizmų kiekis ir sudėtis ore priklauso nuo to, kaip valomos dezinfekuojamos ir ventiliuojamos patalpos. Norint sumažinti mikroorganizmų kiekį tvarto ore, reikia griežtai laikytis higieninių sanitarinių reikalavimų, reguliariai valyti patalpas, atlikti dezinfekciją. Oro cheminė sudėtis.Gyvulininkystės patalpų oro cheminė sudėtis labai skiriasi nuo atmosferos oro. Jo kokybę labai blogina gyvulių iškvepiamas oras, nes iškvėptame ore yra 2-4 % CO2. Todėl patalpose didėja CO2 ir sumažėja deguonies kiekis. Pūvant organinėms medžiagoms (mėšlui, pakratams, srutoms), į orą išsiskiria NH3 ir H2S dujos, taip pat indolas, skatolas, ketonai, riebiosios rūgštys, etanolis, metanolis, propanas, butanas, heksanas, propanas, organinės rūgštys ir kita. Deguonis (O2). Vidutiniškai per valandą gyvuliai sunaudoja tokį deguonies kiekį (ml): karvė – 328, kiaulė – 392, avis – 343, višta – 980, arklys ramybės būklėje – 253, dirbdamas – 1780. Anglies dioksidas (CO2). Tvartuose nebūna tokios CO2 koncentracijos, kuri toksiškai paveiktų organizmą. Tačiau, jei CO2 kiekis pakiltų 0,5-1 %, galimas gyvulių apsinuodijimas. Tada jie pasidaro apatiški, sumažėja produktyvumas, atsparumas ligoms. Mitrina koncentracija – 12-14 %. Iš CO2 kiekio tvartų ore galima spręsti apie oro kokybę ir apie ventiliuojamą oro apykaitą. Tvartuose CO2 kiekis neturėtų viršyti 0,2-0,25 %. Amoniakas (NH3). NH3 koncentracija gyvulininkystės pastatuose priklauso nuo ventiliacijos efektyvumo, sanitarinės būklės, gyvulių skaičiaus. Ribinė NH3 koncentracija suaugusių gyvulių patalpose – 20 mg/m3, o prieauglio – 10 mg/m3. Mirtina dozė – 3 mg/l (0,4 %). Ganykla – tai daugiamete žoline augalija apaugęs žemės plotas, kuris bent kelerius metus skiriamas gyvuliams ganyti. Ganyklos gali būti natūralios ir sėtinės. Aš savo ūkyje karvių ganymui vasaros metu naudosiu natūralias pievas. Ganyklose gyvuliai randa maistingos, sultingos žolės. Tokioje žolėje daug visų gyvuliams reikalingų maisto medžiagų, pirmiausia – virškinamųjų proteinų ir vitaminų. Žolės pašarinę vertę nusako joje esantis sausųjų medžiagų kiekis ir jose esantys virškinamieji proteinai, riebalai, ląsteliena ir t. t. Natūralių pievų maistingumas Pašaro pavadinimas Kilograme pašaro yra Sausų medž. g Pašarinių vienetų Virškinamųjų proteinų g Kalcio g Fosforo g Karotino mg Stambieji pašarai Šienas 850 0.42 48 6.0 2.1 15 Sultingieji pašarai Žolė 190 0.18 16 2.9 0.7 30 Pateiktoje lentelėje matyti, kiek naudingų gyvuliams maisto medžiagų turi natūralių ganyklų žolė. Dar viena labai vertinga ganyklų savybė – jų pašaro pigumas. Pasibaigus tvartiniam laikotarpiui, atrajojantys gyvuliai išleidžiami ganytis pievose. Nauda dviguba: gyvuliai gauna šviežią maistingą pašarą, tampa sveikesni ir ūkininkui nereikia ruošti dienos raciono. Tai sutaupo laiko ir materialinių resursų. Natūraliose pievose taikysiu laisvą ganymo metodą – tai palaidas gyvulių laikymas viename į didelius 4 – 5 aptvarus suskirstytame plote. Šis būdas leidžia kartkartėmis pakeisti nuganytą plotą nauju. Galvijų šėrimas Gyvulių šėrimo planas tvartiniu laikotarpiu (156d)   Stambieji pašarai Ankstyvosios bulvės Druska Koncentruotieji pašarai Daugiametės žolės Mišinys Kvietiniai miltai Ruginiai miltai Pašarų norma 1 dienai 1 karvė 10 kg 15kg 5 kg 0,085 kg 1,5 kg 1,5 kg 30 karvių 300kg 450 kg 150 kg 2,55 kg 45 kg 45 kg Pašarų norma 156d 1 karvė 10kg 15 kg 5 kg 0,085 kg 1,5 kg 1,5 kg 30 karvių 46,8 t 70,2t 31,2 t 930,1 kg 16,4 t 16,4 t Galvijų, nuo pirmųjų gyvenimo dienų šeriamų pilnaverčiais pašarais, geriau vystosi krūtinės ląsta, pilvas, jie užauga ilgesni, platesni negu tie, kurie šeriami nesubalansuotais pašarais. Tokių suaugusių gyvulių ilgesnis bei talpesnis virškinamasis traktas, todėl į kraują patenka daugiau maisto medžiagų. Tai ypač svarbu ekologinių ūkių gyvuliams. Karvių šėrimas. Su pašarais karvės turi gauti pakankamai riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Ekologiniuose ūkiuose labai tinka geros kokybės šienas. Vertingiausias yra ankštinių žolių (dobilų, liucernų) arba ankštinių ir varpinių žolių mišinio šienas. Stokojant šieno, dalį jo galima pakeisti šiaudais. Tinkamiausi yra miežių ir avižų šiaudai. Be stambių pašarų, galvijams reikia duoti ir sultingų: šakniavaisių, šakniagumbių, siloso ir šienainio. Silosas yra palyginti pigus ir maistingas pašaras karvėms ir penimiems gyvuliams. Geriausias yra daugiamečių žolių ir ankštinių vienmečių augalų silosas. Geros kokybės silosas melžiamų karvių paros davinyje gali sudaryti 40-50 %, o kukurūzų – 33 % visų sultingųjų pašarų. Koncentruoti pašarai yra patys maistingiausi. Tinka miežiai, taip pat žieminiai rugiai, žieminiai kviečiai, avižos, pašariniai žirniai, pupos ir vikiai. Labai svarbu, kad karvių pašaruose būtų pakankamai mineralinių medžiagų ir vitaminų. ŪKIO TECHNIKA Skutikas. Ražienų skutimas 10 – 12 cm gylyje. Bulvėms, miežiams. Kultivatorius. Plūgas. Sėjamoji. Šienapjovė. Ritinių presuotojas. Pašarų smulkintuvas. Vagų agregatas. Akėčios. PRODUKCIJA Kadangi mėsa yra vienas pagrindinių produktų mūsų kasdienėje mityboje, būtų labai naudinga, jeigu žmonės ją vartotų ekologišką. Ypač tie, kurie yra alergiški arba serga kai kuriomis medžiagų apykaitos ligomis. Kadangi gyvuliai šeriami ekologišku pašaru, ekologiškas ne tik produktas, bet ir jo gamybos būdas. O ekologinis žemės ūkis Lietuvoje yra prioritetinis dar ir dėl to, kad tausojama aplinka. Kuo daugiau tokių ūkių bus, tuo mažiau bus naudojama chemikalų, jų tiek daug nepateks į aplinką. Mėsinius galvijus auginantys ekologiniai ūkiai iki šiol neturėjo kur jų parduoti, nes nebuvo nė vienos sertifikuotos skerdyklos. Todėl tiek ekologiniuose, tiek cheminiuose ūkiuose užauginti galvijai paprastai patenka į bendrą vartojimo katilą. Tuo tarpu ekologinę gyvulininkystę plėtojantys ūkininkai, nors ir gaudami didesnes ES išmokas, ekologinius galvijus priversti parduoti tik kaip visus kitus, už tai negaudami papildomos naudos. Maisto produktų ir gėrimų gamyba (Vilniaus universiteto, Kartografijos centras) LITERATŪROS SĄRAŠAS Žekonienė V. “Tausojamoji žemdirbystė”. K., 2002 Žekonienė V., Daugėlienė N., Bakutis B. „Ūkininkaujantiems ekologiškai“ 2005 Motuzas A. “Dirvotyra”. V., 1996. Juknevičius S., Pamakštys D. „ Mėsinių galvijų auginimas“ 1995 www.organic.lt www.balticdata.info www.agrolitpa.lt www.eko.laei.lt

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!