Ekologinės aplinkos įtaka globos namų vaikų sveikatai

SANTRAUKA Žmogaus gyvybė ir sveikata – neatsiejama nuo ryšio su gamtos ištekliais ir ekologine aplinka. Visame pasaulyje dėl žmogaus veiklos vyksta dideli aplinkos kokybės kitimai, didėja tarša. Saugant aplinką, siekiant stiprinti žmonių sveikatingumą susiduriama su ekologinėmis problemomis: išorine ir vidine aplinkos tarša. Ekologinės problemos – aktualios kiekvienam žmogui, taip pat ir vaikų globos namuose augančiam vaikui. Labai svarbu, kad aplinka kurioje auga vaikas būtų tinkama ir ekologiška. Globos namai čia gyvenančių vaikų – pastovi gyvenamoji aplinka, todėl reikia stengtis, kad vaikams būtų sudarytos kuo geresnės, tvarkingesnės ir žalingos aplinkos įtakos nepasiekiančios gyvenimo sąlygos. Globos namuose vaikas turi jaustis dvasiškai laisvas, kupinas teigiamų emocijų, noro veikti ir siekti gerų rezultatų. Globos namų ekologinė aplinka turi būti tinkama augančio vaiko organizmui ir sveikatai. Tyrimo tikslas – ištirti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikų sveikatai. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti ekologinės aplinkos įtaką žmogaus sveikatai teoriniu aspektu. 2. Ištirti globos namų ekologinės aplinkos sąlygas. 3. Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai. Kontingentas: vaikų globos namų auklėtiniai bei auklėtojos. Tyrimo metu buvo... ĮVADAS Socialinė pedagogika jau senokai nustatinėja visuomenės, aplinkos įtaką žmogaus vystymuisi. Pasirodė, kad ši įtaka ne visada teigiama. Pastebima tendencijų, jog vaikų, jaunimo sveikata blogėja ir jos išsaugojimui turi būti skiriamas didelis dėmesys. Svarbu, kad vaiko gyvenamojoje aplinkoje, vaikų globos įstaigose būtų laikomasi higieninių reikalavimų, kurie ne tik nežalotų vaikų sveikatos, bet ir ją stiprintų. Saugi ir jauki pastogė yra būtina sąlyga žmogaus sveikatai. Deja, šiuo metu visose šalyse dalies žmonių būstas ir pagrindinės tarnybos neatitinka higienos normų. Žmogaus gyvenimo kokybei, sveikatai turi įtakos buto mikroklimatas, kurį lemia oro temperatūra, santykinis drėgnumas, oro judėjimo greitis, ventiliacija bei akustinis režimas (Gražulevičienė R., 2002). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu siekiant užtikrinti sveikatos saugą vaikų globos namuose, 2004 metais patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 124:2004 ,,Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ši higienos norma nustato pagrindinius vaikų globos įstaigų statybos, įrengimo bei eksploatavimo reikalavimus. Ji taikoma veikiančioms, naujai statomoms ir rekonstruojamoms vaikų globos įstaigoms. Šioje higienos normoje teigiama, jog vaikų globos įstaigose turi būti sudaromos saugios vaiko priežiūros, ugdymo sąlygos, vaikų įstaigos aplinka neturi kelti pavojaus vaikų sveikatai. Vaikų globos įstaigose vaikams turi būti sudarytos jų amžių atitinkančios priežiūros ir ugdymo sąlygos (HN 124:2004). Žmogaus gyvybė ir sveikata – neatsiejama nuo ryšio su gamtos ištekliais ir ekologine aplinka. Visame pasaulyje dėl žmogaus veiklos vyksta dideli aplinkos kokybės kitimai, didėja tarša. Saugant aplinką, siekiant stiprinti žmonių sveikatingumą susiduriama su ekologinėmis problemomis: išorine ir vidine aplinkos tarša. Ekologinės problemos – aktualios kiekvienam žmogui, taip pat ir vaikų globos namuose augančiam vaikui. Labai svarbu, kad aplinka kurioje auga vaikas būtų tinkama ir ekologiška. L. Jovaiša apibrėžia, jog „Žmogaus ekologija - tai mokslas apie jo gyvenseną konkrečioje gamtinėje, socialinėje terpėje“. Profesorius taip pat akcentuoja, kad „ekologinės pedagogikos svarbiausias uždavinys - tirti ir gerinti vaiko apsaugą nuo žalingų klimatinių, socialinių, materialinių poveikių“ (Jovaiša L. 1993). Norint, kad žmogus užaugtų sveikas ir stiprus reikia nuo pat mažens ugdyti vaikų meilę savo sveikatai. Globos namuose vaikas turi jaustis dvasiškai laisvas, kupinas teigiamų emocijų, noro veikti ir siekti gerų rezultatų. Globos namų ekologinė aplinka turi būti tinkama augančio vaiko organizmui ir sveikatai. Tyrimo tikslas – ištirti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikų sveikatai. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti ekologinės aplinkos įtaką žmogaus sveikatai teoriniu aspektu. 2. Ištirti globos namų ekologinės aplinkos sąlygas. 3. Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai. Tyrimo objektas: ekologinės aplinkos įtaka globos namų vaikų sveikatai. Kontingentas: vaikų globos namų auklėtiniai bei auklėtojos. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Apklausa raštu. 3. Kokybinė ir kiekybinė rezultatų analizė. Darbas sudarytas iš santraukos, įvado, literatūros apžvalgos, tyrimo, išvadų, _ literatūros šaltinių, _ priedų, _ lentelių, _ spalvotų skritulinių diagramų, _ spalvotų stulpelinių diagramų. 1. EKOLOGINBĖS APLINKOS ĮTAKA GLOBOS NAMŲ VAIKŲ SVEIKATAI TEORINIU ASPEKTU 1.1. Vaikų sveikatą įtakojantys veiksniai Žmogaus sveikata kinta visą gyvenimą. Įvairiausi veiksniai daro jai įtaką nuo apvaisinimo momento ir vėliau. Įvairiais gyvenimo etapais jie gali sveikatą ne tik žaloti, bet ir stiprinti. Vaiko ir suaugusiojo žmogaus sveikatą lemia kompleksas biologinių, socialinių ir higieninių veiksnių. (Adaškevičienė E. 1994). A.Davidavičienė, nurodo, kad priežasčių, lemiančių sveikatą, yra labai daug. Harmoningam vaiko dvasiniam ir fiziniam vystymuisi įtakos turi: ugdymo įstaigos aplinka, poilsio ir darbo režimas, darbo organizavimas, krūvis. Nemažiau svarbus ir žmogų supančios gyvenamosios gamtinės aplinkos faktorius, kurį nusako gamtos išsaugojimo ir žmogaus išlikimo vienovė. (Davidavičienė A. G. 1996). Sparčiai besivystant pramonei į aplinką patenka vis daugiau teršalų. Maistas, oras, vanduo – gyvybiškai svarbūs produktai, galintys užtikrinti puikią žmogaus savijautą ir gerą sveikatą šiandien labai užteršti. Šiuo metu aplinkos apsaugos problemos labai aktualios. Neretai teršalų poveikis sveikatai pasireiškia ne iš karto ir yra sunkiai įrodomas. (Kalėdienė R. 1999). Aplinka sveikatos prasme yra apibrėžiama kaip visa tai, kas supa žmogų ir gali turėti įtakos sveikatai. Išskiriama biologinė aplinka, psichosocialinė aplinka, darbo aplinka. Žmogaus aplinka – tai laiko ir erdvės ribojama visuma veiksnių, sąlygojančių žmogaus būties gerovę fizine, dvasine ir socialine prasme (Latz J.M, 1995). Sveikatai pakenkti galintys pavojingi aplinkos veiksniai skirstomi į biologinius, cheminius, fizikinius, socialinius ir psichologinius. Pagrindiniai cheminiai ir fizikiniai veiksniai yra aplinkos oro, vandens, dirvožemio tarša, padidintas aplinkos triukšmas, vibracija, spinduliuotė, kurie ypač aktualūs miesto gyvenamojoje aplinkoje. Pastovi žmogaus sveikatos ir išlikimo sąlyga priklauso ne tik nuo aplinkos išteklių (oro, vandens, maisto, būsto), bet ir nuo klimato, socialinių bei ekonominių sąlygų. Pavojingi aplinkos veiksniai, kurie turi įtakos sveikatai, yra skirstomi į penkias grupes:  Biologiniai veiksniai. Biologinių veiksnių grupei yra priskiriamos bakterijos, virusai, parazitai ir kiti organizmai, kurie yra supančioje aplinkoje ir gali sukelti žmonių sveikatos pakenkimus (Gražulevičienė R., 2002).  Cheminiai veiksniai. Į cheminių veiksnių grupę yra priskiriamos toksinės cheminės medžiagos. Tai metalai, oro teršalai, tirpikliai, pesticidai. Į cheminių veiksnių grupę taip pat priskiriamos dulkės, nes jų aerozolinėje struktūroje kartu su kietąja dalele yra vandens garų su ore esančiais teršalais. Tarp maisto priedų, keliančių riziką sveikatai, yra stabilizatoriai, konservantai, nitratai. Tabako dūmai pasklidę ore, irgi yra priskiriami cheminių teršalų grupei, keliančiai pavojų sveikatai. (Gražulevičienė R., 2002).  Fizikiniai veiksniai. Pavojingų fizikinių veiksnių grupei yra priskirti mašinų, mechanizmų ir įrengimų keliamas triukšmas, virpesiai, radiacija, elektromagnetiniai laukai. Šiai grupei priskiriami ir klimatiniai veiksniai, tokie kaip šaltis, karštis drėgmė (Gražulevičienė R., 2002).  Socialiniai veiksniai. Tarp socialinių veiksnių, keliančių riziką sveikatai, yra profesinės darbo grupės, žemas išsilavinimas su jam būdingomis mažomis pajamomis, elgsenos rizikos veiksniais (Gražulevičienė R., 2002).  Psichologiniai veiksniai. Psichologiniai kenksmingi veiksniai skatina daugelio ligų progresavimą, didina sergamumo riziką. Didelį pavojų sergamumui lėtinėmis ligomis turi nuolatinis psichologinis stresas, įtempti tarpusavio santykiai (Gražulevičienė R., 2002). Pavojingų aplinkos veiksnių poveikio dydžiui ir sukeliamų ligų eigai turi įtakos organizmo atsparumas, imunitetas (Gražulevičienė R., 2002). Augančiam vaiko organizmo normaliam protiniam ir fiziniam vystymuisi, darbingumui palaikyti reikalingas higieninio rėžimo normų laikymasis vaikų ugdymo įstaigose, optimalių aplinkos sąlygų sudarymas. Gyvenamoji bei ugdymo įstaigų aplinka turi didelės įtakos vaikų sveikatai ir jų gerovei. Todėl kiekvienos visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradžią ir jo tolimesnį vystymąsi jį supančioje aplinkoje. (B.Žilėnienė, 2004). Penki pagrindiniai reikalavimai sveikai aplinkai: ◦ Švarus oras. ◦ Saugus ir pakankamas kiekis vandens. ◦ Saugus ir sveikas maistas. ◦ Saugi ir taiki pastogė. ◦ Stabili globalinė ekosistema, tinkama žmogaus gyvenimui. (Gražulevičienė R., 2002). 1.2.Globos namų ekologinės aplinkos sąlygos Globos namai čia gyvenančių vaikų – pastovi gyvenamoji aplinka, todėl reikia stengtis, kad vaikams būtų sudarytos kuo geresnės, tvarkingesnės ir žalingos aplinkos įtakos nepasiekiančios gyvenimo sąlygos. Globos namai, jų aplinka privalo saugoti vaiko vystymąsi, sudaryti sąlygas asmenybės tapsmui, paruošti sugyvenimui su Gamta, su aplinkiniais žmonėmis ir pačiu savimi. Vaikai labai anksti pradeda vertinti ir gerbti gyvenimą. Jie mokosi rūpintis savo kūriniu, pripažįsta valgymo ir miegojimo poreikių tenkinimo būtinumą, tiria aplinką ir vengia nesaugaus elgesio (Ekologija kaip socialinis procesas., 1996). 1.2.1. Būsto, teritorijos sąlygos, patalpų priežiūros įtaka vaiko sveikatai Saugi ir jauki pastogė yra būtina sąlyga žmogaus sveikatai. Planuojant miestus žmogui ir jo gyvenimo sąlygoms turi būti teikiamas prioritetas. Deja, šiuo metu visose šalyse dalies žmonių būstas ir pagrindinės tarnybos neatitinka higienos normų. Žmogaus gyvenimo kokybei, sveikatai turi įtakos buto mikroklimatas, kurį lemia oro temperatūra, santykinis drėgnumas, oro judėjimo greitis, ventiliacija bei akustinis režimas (Gražulevičienė R., 2002). Būstas savo saugumu ir patogumu turi įtakos socialinei gerovei ir gyvenimo kokybei. Nepasitenkinimas patalpų ir namų aplinkos kokybe ir saugumu, neatitikimas poreikių kelia psichosocialines problemas, įtampą, žaloja sveikatą (Gražulevičienė R., 2002). Vaikų globos įtaigų higienos normoje rašoma, jog vaikų globos institucijos teritorija turi būti tvarkinga, apželdinta, sistemingai valoma. Draudžiama teritorijoje sodinti ir auginti dygius ir nuodus išskiriančius augalus. Vaikų globos įstaigos teritorija turi būti aptverta. Teritorijoje esantys įrenginiai turi būti patikimai sutvirtinti, tvarkingi, atitikti vaikų amžių ir ūgį, nekelti pavojaus vaikų sveikatai. Smėlis žaidimo dėžėse turi būti keičiamas kiekvieną pavasarį, o esant reikalui (matomai užterštas, blogi tyrimų rezultatai) ir dažniau. Vaikų globos įstaigos teritorija turi būti suskirstyta pagal veiklos zonas (sporto, poilsio, ūkinė). Naujai steigiamų vaikų globos įstaigų sklypo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į vaikų skaičių, pastato dydį, vaikų veiklos specifiką (HN 124:2004). Gyvenamosios ir ugdymo patalpos turi būti izoliuotos nuo patalpų, iš kurių kyla triukšmas, dulkės, sklinda kvapai. Draudžiama įrengti vaikų buvimo patalpas rūsiuose, cokoliniuose aukštuose. Jeigu vaikų globos įstaigoje yra globojami specialiųjų poreikių vaikai, sąlygos turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Vaikų globos įstaigose turi būti numatytos tokios patalpų grupės: gyvenamosios, renginių ir sporto, sveikatos priežiūros, maisto gamybos ir vaikų maitinimo, mokymo (jeigu organizuojamas mokymo procesas), personalo patalpos, ūkio patalpos. Vaikų globos įstaigose turi būti įrengti kambariai individualiai veiklai. Vaikai turi būti aprūpinti apranga, minkštu ir kietu inventoriumi pagal patvirtintas normas. Kietas inventorius turi atitikti vaikų ūgį. Tualetai turi būti įrengti su prieškambariais, kiekviename prieškambaryje turi būti praustuvė (praustuvės), skysto ar miltelių pavidalo muilo dozatorius, elektriniai arba vienkartiniai rankšluosčiai. Sveikatos priežiūros ir procedūrų kabinetai turi būti įrengti atsižvelgiant į teikiamas paslaugas, turėti patogų susisiekimą su mokymo ir gyvenamosiomis patalpomis. Maisto tvarkymo vietos turi būti įrengtos pirmame aukšte atskiroje pastato dalyje. Gyvenamųjų patalpų sienų, grindų, baldų paviršiai turi būti lengvai valomi (plaunami) ir atsparūs dezinfekcinėms ir plovimo medžiagoms. Vonios (dušo) sienos, grindys ir paviršiai turi būti nelaidūs vandeniui, lengvai valomi, atsparūs plovimui bei naudojamoms valymo, plovimo, dezinfekcijos medžiagoms (HN 124:2004). Vaikas turi būti apgyvendintas švariose, tvarkingose patalpose. Visos globos įstaigų patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu. Privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, esant susirgimams, atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka pagal epidemiologines reikmes. Vaikų globos įstaigose turi būti atliekama kenkėjų kontrolė, kuri vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka. Naudojami valikliai, dezinfektantai, kiti biocidai turi būti teisės aktų nustatyta tvarka leisti naudoti Lietuvoje. Draudžiama atlikti remonto darbus bei aplinkos kenksmingumo šalinimą vaikams esant gyvenamosiose patalpose. Atliekos turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka. Vaikų globos įstaigose gyvenantiems vaikams turi būti užtikrinta tinkama asmens sveikatos priežiūra (HN 124:2004). 1.2.2. Oro taršos poveikis vaiko sveikatai Oras yra esminis aplinkos komponentas gyvybei palaikyti, kurio kiekvieną dieną per plaučius prafiltruojama apie 12 m3. Žmogus vidutiniškai įkvepia 7-14 litrų oro per minutę, o fizinio aktyvumo metu iki 50 litrų per minutę. Maži vaikai įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio 1 kg kūno svorio negu suaugę, nes jų kvėpavimo sistema nėra pilnai išsivysčiusi. Todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui būna labiau išreikštos negu suaugusiųjų (Gražulevičienė R., 2002). Oras yra žemutinių atmosferos sluoksnių dujų mišinys. Jo sudėtyje azotas sudaro 78,1 proc. deguonis – 20,9 proc., argonas – 0,9 proc. ir anglies diok­sidas 0,03 proc. Kitų dujų yra dar mažesni kiekiai. Ore vandens garų kon­centracija yra nepastovi (Gražulevičienė R., 2002). Žmogus be oro gali išgyventi tik keletą minučių, nes ore esantis deguo­nis yra būtinas organizmo medžiagų apykaitai palaikyti. Nuolat kvėpuojant užterštu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos. Todėl esant nedidelėms teršalų koncentracijoms, oro taršos poveikis organizmui pasireiškia po tam tikro laiko. Atmosferos užterštumas yra viena iš plaučių ligų, piktybinių navikų, alergijos ir kt. lėtinių ligų priežasčių (Gražulevičienė R., 2002). Aplinkos oro tarša, anot Gražulevičienės R. (2002), priklauso nuo naudojamųjų degalų sudėties. Kuo mažesnė oro teršalų dalelė, tuo giliau prasiskverbia į kvėpavimo takus. Oro teršalai gali sukelti kvėpavimo takų ligas (bronchitą, bronchinę astmą, plaučių uždegimą), širdies ir kraujagyslių ligas, odos ligas, piktybinius navikus. Oro teršalų dispersija aplinkoje gali vykti per orą, vandenį, dirvą, gyvuosius organizmus ir maistą. Teršalų sklaidą ore veikia: materialinės sąlygos, emisijos aukštis, vietinės ir regioninės geografinės ypatybės, šaltinių rūšys. (Gražulevičienė R., 2002) Oro teršalai daugiausia veikia plaučius. Agresyviausi yra suodžiai, sieros dioksidas ir jo oksidacijos produktai (1lentelė) (J.Stonytė, 2001). Nors namai labai skiriasi teršalų koncentracija, dažniausiai ji yra didesnė nei lauke. Dauguma žmonių didesnę dalį laiko praleidžia patalpose ir jų oro užterštumas yra svarbi aplinkosaugos problema. Ten, kur patalpos šildomos kūrenant akmens anglį, malkas ar biomasę, susidaro dūmai ir anglies monoksidas, ir netinkamas patalpų vėdinimas sukelia kvėpavimo ligas. Ypač dažnai serga vaikai ir moterys (J.Stonytė, 2001). Oras, kuriuo mes kvėpuojame turi būti švarus, neužterštas. Todėl vaikų globos namai turi būti pastatyti kuo toliau nuo orą teršiančių šaltinių (kelių, fabrikų, gamyklų ir pan.). Vaikų globos įstaigų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemos bei jų įrengimas turi atitikti statybos techninio reglamento reikalavimus. Natūraliam patalpų vėdinimui turi būti numatytos orlaidės ir (ar) viršlangiai. Patalpos vėdinamos, kai jose nėra vaikų. Vėdinimas baigiamas prieš 30 min. iki sugrįžtant vaikams į patalpas arba kai patalpų temperatūra nukrinta 3º C. Projektuojant mechaninį vėdinimą turi būti numatyta ištraukiamoji ir tiekiamoji vėdinimo sistemos. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi būti numatyta tualetuose, maisto ruošimo patalpose, vonios (dušo) patalpose, sporto salėje, skalbykloje. Oro temperatūra vaikų veiklos patalpose turi būti nuo 26° C iki 15° C (HN 124:2004). 1.2.3. Vandens kokybės poveikis vaiko sveikatai Vanduo yra mitybos elementas. Jis yra natūralus gamtos junginys, būtinas gyvybei palaikyti. Vanduo sudaro apie 70 proc. suaugusio žmogaus svorio. Visi gyvybiškai svarbūs procesai, medžiagų apykaita vyksta ištirpus į organizmą patekusioms organinėms ir neorganinėms medžiagoms. To dėka palaikomas osmotinis slėgis audiniuose ir kraujyje, organizmo šilumos balansas, su vandeniu pašalinami medžiagų apykaitos produktai (Gražulevičienė R., 2002). Vandens tarša yra žmogaus elgsenos ir ūkinės veiklos pasekmė. Vandens teršalams priklauso natūralūs žmogaus ir gyvulių medžiagų apykaitos produktai, biologinės išskyros ir cheminės medžiagos, naudojamos žemės ūkyje, pramonėje, buityje. Vanduo gali būti užterštas mineraliniais, organiniais, biologiniais teršalais (Gražulevičienė R., 2002). Vandens taršai turi įtakos išsklaidyta tarša, patenkanti iš buitinių atliekų sąvartynų su gruntiniu vandeniu, lietaus nuotekomis ir žemės ūkio teritorijų. Didžiausią pavojų žmonių sveikatai kelia biologinė vandens tarša. Vandens tarša choleros, dizinterijos, vidurių šiltinės, koli ir kt. žarnyno grupės ligų, virusinių ligų sukėlėjais tampa apie 500 mln. žmonių ligos priežastimi. Vandenyje ligų sukėlėjai ilgai išbūna gyvybingi, jie dauginasi ir gali sukelti epidemijas (Gražulevičienė R., 2002). Poveikis sveikatai, susijęs su geriamojo vandens ar maisto tarša cheminėmis medžiagomis, dažniausiai būna lėtinis. Jį gali sukelti mineralinės ar organinės medžiagos, nuolat patenkančios į organizmą netgi nedidelėmis dozėmis (Gražulevičienė R., 2002). Gamtinių vandenų kokybė labiausiai priklauso nuo sanitarijos. Vandens tarša nuotekomis iš gyvenviečių ir pramonės įmonių, žemės ūkio įmonių turi įtakos gamtinių vandens šaltinių, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo, būklei. Štai kodėl vandenų apsaugos politika yra tiesiogiai susijusi su geria­mojo vandens kokybe. Tik švarus vanduo yra saugus žmogaus sveikatai (Gražulevičienė R., 2002). Vanduo, kuriame nerandama vandens užterštumą rodančių organizmų, yra tinkamas gerti mikrobiologinės taršos požiūriu. Užteršto geriamojo vandens poveikis sveikatai būna įvairaus stiprumo. Jis priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, amžiaus, patekusio teršalo rūšies ir jo kiekio. Tačiau didžiausios įtakos turi patekusių mikroorganizmų rūšis ar cheminių medžiagų toksiškumas, todėl pagal juos yra klasifikuojami sveikatos pakenkimai (Gražulevičienė R., 2002). Iki šiol vandens dezinfekcija yra plačiausiai naudojama priemonė geriamojo vandes saugumui užtikrinti. Vandens dezinfekcija gali būti atliekama naudojant fizines ir chemines priemones (Gražulevičienė R., 2002). Tiekiamas geriamasis vanduo, vaikų globos institucijoje, ir jo programinė priežiūra turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus (HN 124:2004). 1.2.4. Maisto kokybės poveikis vaiko sveikatai Racionali mityba yra sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui, gyvenimo trukmei. Racionali mityba tokia kai žmogus gauna visų jam reikalingų medžiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai pasisavinami. Vartojamo maisto kokybė ir kiekybė yra svarbūs sveikatai veiksniai. Viena svarbiausių su maistu susijusių problemų – maisto kokybė. Maisto priedai, konservantai, ilginantys maisto produktų vartojimo laiką, neretai neigiamai veikia sveikatą. Maistas neretai yra užterštas patogeniniais mikroorganizmais, chemikalais, tad juo apsinuodijama. Visame pasaulyje didėja susirūpinimas maisto saugumu: žaliavų paruošimas, laikymas, priedų naudojimas yra kontroliuojamas valstybės. (R.Kalėdienė, 1999). Didžiausias pavojus sveikatai kyla dėl mikrobiologinės maisto taršos, toksinių, esančių augaluose ar gyvūnų mėsoje, žuvyse. Cheminė maisto tarša dėl žemės ūkyje naudojamų medžiagų ar aplinkos taršos sunkiaisiais metalais, tirpikliais taip pat turi įtakos sveikatai. Cheminė maisto produktų tarša kelia piktybinių navikų grėsmę, turi poveikį reprodukcijai, lėtinių kepenų ir inkstų ligų vystimuisi (Gražulevičienė R., 2002). Maitinimas turi būti organizuojamas pagal skirtingų sezonų perspektyvinius valgiaraščius, patvirtintus vaikų globos įstaigos vadovo ir suderintus su teritorijos visuomenės sveikatos centru. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atskiroms vaikų amžiaus grupėms, patvirtintomis normomis ir atsižvelgiant į rekomenduojamas paros energijos, maistinių medžiagų, mineralinių medžiagų ir vitaminų normas vaikams, patvirtintas sveikatos apsaugos ministerijos. Patiekalų įvairumas turi atitikti fiziologinius vaikų amžiaus ypatumus. Vaikų globos įstaigose turi būti organizuojamas dietinis maitinimas vaikams, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis. Dietinis maitinimas turi būti ruošiamas pagal atskirą valgiaraštį. (HN 124:2004). Vaikų maitinimo patalpose stalai turi būti valomi švaria drėgna šluoste po kiekvieno maitinimo, panaudojant leidžiamus paviršių valiklius. Indai ir įrankiai turi būti plaunami naudojant tik indų plovimui skirtas plovimo priemones. Maisto tvarkymui ir laikymui turi būti įrengta virtuvė ir valgykla (kai nėra numatyta prie gyvenamosios grupės patalpų), maisto produktų sandėlis ir daržovių saugykla. Vaikų globos įstaigų maisto tvarkymo įranga, maisto produktų pristatymas, jų laikymas ir maisto gaminimas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus. Prie valgyklos turi būti įrengti praustuvai su rankų priežiūros įranga, šiltu ir šaltu vandeniu (HN 124:2004). 1.2.5. Biologinės taršos poveikis vaiko sveikatai Biologiniai aplinkos veiksniai – tai įvairūs infekcinių ir parazitinių ligų sukėlėjai, su kuriais žmogus patiria kontaktą. Biologinės ligos Lietuvoje nepakankamai gerai diagnozuojamos. Infekcinės ligos yra priskiriamos ūminių ligų grupei. Svarbiausi aplinkos rizikos veiksniai infekcinių parazitinių ligų kilmei yra aplinkos oro tarša ir gyvenimo sąlygos, tokios kaip šaltis, būsto perkrovos ir patalpų oro tarša (Gražulevičienė R., 2002). Biologinė aplinkos tarša apima visas gyvybės formas ir gyvųjų organizmų išskiriamus produktus, kurie gali sukelti infekcines ligas (Gražulevičienė R., 2002). Lietuvos Respublikos globos namų higienos normoje rašoma, kad informacija apie vaikų užkrečiamąsias ligas, nelaimingus atsitikimus, susijusius su apsinuodijimais turi būti tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka (HN 124:2004). Biologiniais teršalais gali būti grybeliai, vabzdžiai, parazitai ir kiti gyvūnai, mikroorganizmai ir jų įvairūs toksinai. Mikroorganizmai, kurie tarpsta aplinkoje ir gali sukelti užkrečiamas ligas: bakterijos, virusai, vienaląsčiai pirmuonys (Gražulevičienė R., 2002). Mikrobiologinė būsto tarša dažniausiai kyla dėl patogeninių mikrobų, išskiriamų sergančio žmogaus, arba dėl patalpų dulkėse esančių erkučių. Vaikų organizmas į dulkių erkutes reaguoja jautriau negu suaugusiųjų. Patalpų vėdinimas, higiena ir reguliarus dulkių valymas iš esmės sumažina dulkių erkučių kiekį patalpose (Gražulevičienė R., 2002). Drėgnose patalpose tarpsta pelėsių grybeliai, kurių apie 70-80 proc. išskiria nuodingus mikotoksinus. Pelėsių grybeliai įjautrina organizmą, gali provokuoti astmos priepuolius, egzemą, sukelti karščiavimą alergiškiems asmenims. (Gražulevičienė R., 2002) Dulkių erkutės ir pelėsių grybeliai dauginasi drėgnose, šiltose patalpose, todėl patalpas būtina gerai vėdinti, nes vėdinamose patalpose sumažėja mikrobų kiekis. 1.2.6. Triukšmo poveikis vaiko sveikatai Didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai daro per didelis triukšmas. Intensyvėjant transporto srautams, akustinis aplinkos teršimas vis didėja, ir tai tapo rimta ne tik didžiųjų miestų, bet ir pakelių gyventojų problema, įdomu pažymėti, kad vertinant automagistralių poveikį žmonių sveikatai cheminė oro tarša retai kada viršija leistinus normatyvus, o per didelis triukšmas dažnai sukelia rimtų problemų (Juknys R., 2003). Kadangi vaikų gyvenamoji aplinka turi būti gerai išplanuota, tai labai svarbu, kad pastatas, kuriame gyvena vaikai būtų kuo toliau nuo triukšmo keliamų šaltinių. Vienas iš pagrindinių aplinkos teršimo šaltinių yra triukšmas. Sparčiai vystantis pramonei, didėjant mechanizmų galingumui, neišvengiamai padidėja energetinis aplinkos užteršimas. (Aplinkos apsauga, 1994). Triukšmu vadinama įvairaus stiprumo ir dažnio žmogaus ausies girdimo garso bangos, galinčios sukelti sveikatos sutrikimus. Triukšmą skleidžia virpantys kietieji arba dujiniai kūnai. Pagal šaltinio rūšį triukšmo charakteris būna mechaninis, smūginis, aerodinaminis, sprogimo impulso. Triukšmo šaltiniai aplinkoje yra transportas, technikos įrenginiai, naudojami pramonėje, žemės ūkyje, buityje. Dirbantieji tekstilės, mašinų gamybos, metalų apdirbimo, statybinių medžiagų pramonėje yra nuolat veikiami sveikatai pavojingo triukšmo lygio (Gražulevičienė R., 2002). Triukšmas veikia kaip stresorius ir neurohumoraliniu keliu sukelia patologinių pakitimų širdies ir kraujagyslių sistemoje. Darbas ir poilsis triukšmingoje aplinkoje turi tendenciją didinti arterinės hipertenzijos riziką. (Gražulevičienė R., 2002). Triukšmo sukeliamų sveikatos pakenkimų profilaktika apima nustatytų higienos normų kontrolę, triukšmo plitimo kontrolę, technikos įrenginių izoliaciją ir individualias saugos priemones. Triukšmo plitimą galima kontroliuoti techninėmis priemonėmis, mažinančiomis akustiką, vykdant inžinerinę kontrolę, garso šaltinių izoliaciją bei tinkamai išdėstant patalpas ir darbo vietas. (Gražulevičienė R., 2002) Vaikų organizmui triukšmas gali turėti didelių pasekmių. Iš pradžių vaikams prie triukšmo yra labai sunku mokytis, miegoti – vaikai nepamiega. Vaikai gyvendami vaikų globos namuose turi turėti ypač geras gyvenimo sąlygas, kad šalia namų nebūtų triukšmą sukeliančių šaltinių. Pernelyg triukšminga aplinka namuose erzina vaiką, veikia jo klausą ir nervų sistemą. (J.Litvinienė, 2002). Triukšmas bei oro kokybė globos namų teritorijoje turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus (HN 124:2004). 2. EKOLOGINĖS APLINKOS ĮTAKOS GLOBOS NAMŲ VAIKŲ SVEIKATAI TYRIMAS 2.1. Tyrimo metodika Tyrimas vyko keliais etapais: 1. Literatūros šaltinių analizė. 2005 spalio – lapkričio mėn. Šio etapo metu buvo gilinamasi į temą, keliami darbo tikslas ir uždaviniai, apsibrėžiamas amžiaus tarpsnis kuris bus tiriamas, analizuojami, kitų šią temą tyrinėjusių autorių požiūriai. 2. Pasirengimas tyrimui. Klausimynų sudarymas 2005 gruodžio – 2006 sausio mėn. (PRIEDAS Nr.1, PRIEDAS Nr. 3). Parengiami klausimynai globos namų auklėtiniams ir ten dirbantiems auklėtojams. Klausimynus sudaro po 9 klausimus. Klausimynuose yra po 6 uždaro tipo klausimus, po 2 pusiau uždaro tipo klausimus ir lentelė. 1 klausimas skirtas išsiaiškinti... 3. Tyrimo vykdymas 2006 vasario – kovo mėn. Tyrimas atliktas Tauragės apskr. vaikų globos namuose. Vyko globos namų paauglių bei čia dirbančių auklėtojų apklausa raštu. Apklausta _ paauglių ir _ auklėtojų. 4. Gautų tyrimo duomenų analizė 2005 gegužės - birželio mėn. Statistinė ir lyginamoji tyrimo duomenų analizė. Daromos išvados, jos lyginamos su šią temą jau nagrinėjusių autorių požiūriais. LITERATŪRA: 1. Adaškevičienė E. Vaikų fizinio ugdymo pedagogika. Vilnius, 1994. 2. Aplinkos apsauga. / Mokslo darbai. Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius. 1994. 3. Davidavičienė A. G. Sveikatos ugdymas / Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius. 1996. 4. Ekologija kaip socialinis procesas. Šiauliai, 1996. 5. Gražulevičienė R. Žmogaus ekologija. VDU leidykla, Kaunas 2002. 6. Jovaiša L. Edukologijos įvadas. Kaunas, 1993. 7. Juknys R. Aplinkotyros pagrindai. Vilnius. 2003 8. Kalėdienė R. ir kt. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika. Kaunas „Šviesa“ 1999. 9. Latz J.M. Dictionary of Epidemiology. 1995. Prieiga per internetą: http://web.asp? epidemiology

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!