Ekologinė biotechnologija

0Ruošiant vaistingųjų augalų žaliavas, sunku rasti ekologiškai švarias augimvietes (atlikus tyrimus, sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Zn) kiekiai viršijo leistinas normas). Iš vaistingųjų augalų ruošiamos įvairios vaistų formos:užpilai, nuovirai, tinktūros, ekstraktai, sultys ir kt. Ištirta kaip intensyviai skaidulos absorbuoja sunkiuosius metalus:Pb,Cd,Zn. Šių metalų kiekiai tirti gudobelės vaisiuose (fructus Crataegi) ,sukatžolės žolėje (herba Leonuri), ežiuolės žolėje (herba Echinaceae) ir iš jų paruoštuose vaistuose: gudobelės ekstraktuose, sukatžolės tinktūrose, ežiuolės ekstraktuose.
Didžiausia sunkiųjų metalų koncentracija rasta sukatžolės žolėje: švino-0,0083 ppm, kadmio-0,0003 ppm, cinko-0,0464 ppm. Tačiau sukatžolės žolės skaidulos geriausiai sulaiko sunkiuosius metalus. Nustatyta, kad augalinės žaliavos skaidulos absorbuoja apie 30,29 procentų sunkiųjų metalų kiekio.
Nuo seno pasaulinėje praktikoje durpės yra žinomos kaip puikus sorbentas, gebantis sorbuoti žmogaus organizmui pavojingas medžiagas. Čia apžvelgsime sunkiųjų metalų (Cu, Pb, Zn, Ni, Cr, Cd) sorbciją ir išsiplovimą iš aukštapelkių ir žemapelkių durpių. Eksperimentais buvo siekiama nustatyti kokius metalus durpės sorbuoja geriausiai. Įvertintos durpių sorbcinės (sorbcinis imlumas, medžiagos pasiskirstymo kietoje ir skystoje fazėse koeficientai, hidrodispersijos koeficientas) ir cheminių elementų migracinės charakteristikos (judriųjų formų kiekis, aktyvusis poringumas, tikrasis filtracijos greitis ir kt.).
Gauti eksperimentų rezultatai parodė, kad sorbcijos parametrai gauti fizikiniuose modeliuose, skaitinėmis reikšmėmis yra artimi literatūroje aptinkamiems dydžiams. Sudaryta metalų sorbcijos durpėse eilė: geriausiai sorbuojami elementai – Cu, Pb, Cr (sorbuojama iki 95%), blogiau – Zi, Ni, Cd sorbuojami (60 - 86%). Atlikti durpių išplovimo destiliuotu vandeniu eksperimentai parodė, kad sorbuoti sunkieji metalai yra labai sunkiai išplaunami (išekstrahuojama) tik iki 5% judrių formų nuo bendro atskirų elementų kiekiai.
Svarbiausi oro taršos šaltiniai yra pramonė, energetika ir visų rūšių transportas. Pramonė ir energetika teršia orą sieros dioksidu, angliavandeniliais, anglies monoksidu, azoto oksidais. O transportas orą teršia daugybe cheminių junginių tarp kurių vyrauja anglies monoksidas, aldehidai, angliavandeniliai, azoto oksidas, kietosios detalės(dulkės, suodžiai), švino aerozolis. Šie teršalai sunkiai išsisklaido, nes patenka į žemės troposferos sluoksnį. Yra ir dar vienas atmosferos oro teršėjas – tai rūgštieji lietūs....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!