Atmosferos oro tarša - ekologinė problema

Viena svarbiausių gyvybės atsiradimo ir vystimosi Žemėje prielaidų – ją supantis dujų sluoksnis, kasdieninėje kalboje vadinamas paprastai ir suprantamai – atmosfera, oras. Ilgą laiką žmogus buvo įtikinėjamas, kad jis yra žemės šeimininkas, kad jam turi paklusti visa gamta. Jausdamasis tokiu visagaliu, žmogus be atodairos naudojosi gamtos ištekliais, pažeisdamas jos pusiausvyrą. Žemėje praktiškai neliko didesnio kampelio, kurio nebūtų palietusi žmogaus ranka: jei ne tiesiogiai, tai per atmosferą ir vandenį. Visu grėsmingumu virš žmonijos pakibusi globalinė problema: neatsakingas gamybos intensyvinimas alinant gamtą. Ne veltui prancūzų okeanologas Ž. I. Kusto rašo, kad „anksčiau gamta gąsdino žmogų, o šiandien žmogus gąsdina gamtą.“ Gamtoje viskas susiję: ir oras, ir vanduo, ir žemė, ir žmogus. Viena svarbesnių ekologinių problemų yra atmosferos oro tarša.
Iš visų atmosferoje paplitusių junginių Žemės gyvybei svarbiausia yra deguonis, anglies dioksidas, vandens garai ir ozonas. Azoto, deguonies ir argono kiekis atmosferoje mažai kinta, tuo tarpu ozono, vandens garų kaita priklauso nuo įvairių veiksnių: laiko, geografinės platumos, žmonių veiklos rezultatų (taršos). Gamtiniai oro teršėjai žmogui yra beveik nepavojingi (nebent ištikus stichinėms nelaimėms, pvz., išsiveržus ugnikalniui ir pan.). Kas kita, kai į atmosferą didžiuliais kiekiais patenka įvairios pramonės atliekos išmetamos pro fabrikų kaminus, kanalizacijos vamzdžius ir t.t.
Mokslininkų yra nustatyta, kad labiausiai orą teršia freonai aerozolių pavidalu (veikia ozoną), CO2 (sudaro taip vadinamąjį „šiltnamio“ efektą), sunkieji metalai (paskleisti pramonės, elektros energijos gamybos, transporto).
Ozonas – sudėtinė atmosferos dalis. Apatiniuose atmosferos sluoksniuose jo yra nedaug, tačiau 20-25 km. aukštyje jis sudaro ištisą ozono sluoksnį, kuris tarsi perregimas nematomas ekranas gaubia Žemės rutulį, o svarbiausia – patikimai jį saugo. Ozono ekranas sulaiko nemažai šilumos, kurią mūsų planeta neišvengiamai išsklaido kosmose infraraudonųjų spindulių pavidalu. Ne veltui šie spinduliai dar vadinami šiluminiais. Stipriai absorbuodamas infraraudonuosius spindulius (iki 20 %), ozonas apsaugo žemę nuo atšalimo, padeda išlaikyti temperatūrą, reikalingą gyvybei išlikti. Ozonas tarsi patikimas skydas saugo Žemę nuo gyvybę žudančių ultravioletinių spindulių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!