Edukologijos įvadas

 UGDYMO SAMPRATA TIKSLAS: • Įsisavinti terminus, ugdymo funkcijas bei sąvokas. • Įvertinti ugdymo pobūdį įvairiais laikotarpiais. PLANAS: • Ugdymo samprata. • Ugdymas – patirties perdavimas. • Ugdymas – visuomeninis reiškinys. UŽDUOTIS: 1. Terminų „ugdymas“, „funkicija“, „aspektas“, „sąvoka“, „kategorija“ aptarimas. 1) Ugdymas – socialinis reiškinys, asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymas, kaip sudėtinė socializacijos proceso dalis, veiksmingai keičia asmenybės moralines nuostatas, jos visuomeninę sąmonę. Ugdymas – pagrindinė pedagogikos sąvoka, suprantama kaip „naujos dar nesubrendusios kartos pilnutinis brandinimas, t. y. darymas, kad ji subręstų visais gyvenimo atžvilgiais ir visomis savo žmogiškosios prigimties išgalėmis“ (Šalkauskis St. Pedagoginiai raštai. Kaunas, 1992, p.237). St. Šalkauskis išskiria 9 ugdymo uždavinius. Pirmasis yra fizinis lavinimas: 1. Fizinis auklėjimas; 2. Protinis lavinimas; 3. Dorinis auklėjimas; 4. Estetinis lavinimas; 5. religinis auklėjimas; 6. Individualinis auklėjimas; 7. Visuomeninis auklėjimas; 8. Tautinis auklėjimas; 9. Tarptautinis auklėjimas. Švietimo įstatymas ugdymą apibrėžia taip: ugdymas – mokymas, lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas. Ugdymas – tai žmogaus pilnutinio gyvenimo kūryba jo paties jėgomis, aprūpinant jį saviraiškos priemonėmis. Ugdymas yra tobulinantis žmogų bendravimas su aplinka. Dvasingume glūdi tobulumas. Saviraiškos priemonės yra vidinės ir išorinės. Vidinės priemonės: kalba, vaizdiniai, sąvokos, sprendimai, protavimas, emocijos, motyvai, valia. Išorinės priemonės: mokslo, technologijos, vertinimo žinios, idėjos, simboliai (informacija); mokslo, technologijos, vertinimo mokėjimai, įgūdžiai, įpročiai (išoriniai veiksmai bei jų būdai); žaidimo, mokymosi, darbo įrankiai. Ugdymą galima paaiškinti dviem aspektais: kaip individualų (ugdytojas – ugdomasis) ir kaip institucinį (švietimo sistema, kitos visuomeninės institucijos – ugdytinis). Institucinio ugdymo paskirtis – sudaryti sąlygas individui mokytis visą gyvenimą, kad pritaptų prie nuolat kintančio visuomeninio gyvenimo, įsisavintų naujas žinias ir technologijas. Individualaus ugdymo paskirtis – skatinti ugdytinį mokytis ir tobulėti kaip asmenybei. Ugdymo rezultatai priklauso nuo: ugdytojų veiklos, ugdytinių veiklos, aplinkos įtakos. Ugdymo vertybės: žinojimas, mokėjimas, protingumas; doringumas; dvasingumas; tautiškumas; pilietiškumas; grožio pajauta; sveikata ir darbštumas. Ugdymas - diskretinis intelektinių emocinių ir dvasinių išgyvenimų bei įvykių kaitos procesas; tai asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis; bendriausia pedagogikos kategorija; konstrukcinė psichofizinė sąveika (J. Vabalas - Gudaitis). Ugdymo paskirtis- išmokyti ir įpratinti ugdytinį remtis vidinių, įgimtų imperatyvų skatinamu protu (I.Kantas).  2) Funkcija (lot. functio – atlikimas, vykdymas) a) pedagoginio proceso praktinis vaidmuo, turintis įtakos apskritai visuomenei arba individui, pvz., mokytojo funkcija – lavinti protą, įgūdžius; skiriamos akivaizdžios ir nepastebimos (latentinės) funkcijos; pirmosios sutampa su skelbiamais tikslais, uždaviniais, reikšme ir paskirtimi, antrosios išryškėja vėliau, ne visada sutapdamos su siekiais ir tikslais, su pedagoginio proceso dalyvių ketinimais, pvz., viena pasakojimo funkcija – teikti išsamią informaciją mokiniui, tačiau ši funkcija priklauso nuo mokinio sąmonės turinio – išsami informacija jam gali būti neišsami; b) tam tikrų pedagoginių reiškinių ir procesų esama priklausomybė, ryšys, pvz., mokinių pažangumo didėjimas yra metodiškai pagrįsto dėstymo funkcija. Pedagoginių tyrimų tikslas – nustatyti funkcinę reiškinių priklausomybę. 3) Aspektas - požiūris, kuriuo koks nors dalykas, reiškinys tiriamas, svartomas. 4) Sąvoka - mąstymo forma, atspindinti esminius objekto požymius sąmonėje. Sąvoka – mąstymo forma, atspindinti esminius objekto pažymius sąmonėje. Ji susijusi su vaizdiniu, kitomis sąvokomis ir žodžiu, yra šios klasifikacijos padarinys, t.y. sąvoka išsiskiria iš kitų vaizdinių, sąvokų, žodžių savo tiksliu apibrėžimu lyginant, grupuojant, klasifikuojant. Sąvoka išreiškiama židžiu. Vaizdinys ir žodis yra konkretus, materializuotas pagrindas. Todėl formuojant mokinių sąvokas, reikia vaizdumo, žodžių apibrėžtumo. Sąvokos turinys – tai esmių objekto požymių visuma.Sąvokos apimtis – ta sąvoka žymimų objektų kiekis, kuris sudaro klasę. Sąvokų tarpusavio santykius žymi gimininės, rūšinės, bendrosios, vieninės sąvokos. Sąvokų mokslinis apibrėžimas daugiausia nurodo artimiausią gimininę sąvoką, rūšinį skirtumą (pvz., pedagogika – mokslas apie žmogaus ugdymą). Vartojami genetiniai (pvz., apskritimas – linija, vienodai nutolusi nuo taško), funkciniai (pvz., pieštukas – įrankis, skirtas piešti ar rašyti), operaciniai (pvz., mokinys – žmogus, kuris mokosi) ir kt. apibrėžimai. Mokymo ir auklėjimo procese buitinės sąvokos praturtinamos mokslo žiniomis ir jos tampa mokslinėmis (vanduo, oras, žmogus, gyvūnas, saulė, gerumas, ištikimybė ir t.t.). Yra specialių mokslinių sąvokų pavadinimų – terminų, vartojamų ir nevartojamų buityje. Sąvokų formavimas – vienas pagrindinių ugdymo uždavinių. Remiantis sąvokomis, formuojamos pažiūros ir įsitikinimai, turintys ypatingą reikšmę asmenybės tapsmui. 5) Kategorija - fil. bendriausia loginė sąvoka, išreiškianti pagrindines objektyviosios tikrovės formas ir santykius: Laiko, erdvės, priežastingumo k. 2. Kokios funkcijos, Jūsų manymu, išsamiau atskleidžia, apibūdina ugdymo procesą? Pagrįskite savo nuomonę. Auginimas – pati elementariausia funkcija, nes gimęs vaikas yra prižiūrimas, saugomas. Ši funkcija yra pirmapradė ugdymo funkciija. Globojamas individas pajėgia patenkinti savo biologinius poreikius, yra mokomas laikytis gyvenimo normų, saiko, savidrausmės, gerbti ir saugoti savo žaislus. Taip pat yra atvejų, kai globa gali užsitęsti, nes yra vaikų su negalia, todėl jiems globa reikalinga visą gyvenimą. Švietimas realizuojama per mokymą. Švietimas – kultūrinės informacijos perdavimas – priėmimas ir grįžtamųjų ryšių organizavimas rengiant jaunimą ir suaugusiuosius socialiniam gyvenimui. Mokymas – tai pagalba ir vadovavimas mokymuisi ir išmokimui. Mokymas – labai metodiška pagalbos sistema tiek individui, tiek grupėms, kurios siekia vertybių, nes mokydamiesi pažįsta vertybes. Mokymo paskirtis yra išmokyti, auklėti ir lavinti. Pirmiausia lavinamos funkcinės galios (mąstymas ir pan.) Formavimas – tai toks ugdytinio veikdinimas, kai ugdytinis įgyja naują savo psichinių, fizinių, kultūrinių savybių kokybę. Mokymo procese vykdomas ugdytinio veikdinimas, t. y. skatinimas, sąlygų sudarymas veiklai. Psichinės savybės: pirmoje klasėje mokinys greitai pavargsta, tačiau bėgant laikuijo dėmesys stiprėja. Fizinės savybės: žmogus atlikdamas įvairius pratimus, stiprina savo kūną. Auklėjimas – tai santykių su mikro ir makro aplinka transcendentine būtimi reguliavimas. Santykių su mikro ir makro aplinka: filosofai – idealistai žmogų pavadino mikro aplinka. Pirmiausia žmogus turi sugyventi pats su savimi. Makro aplinka – tai žmogų supanti aplinka, kurią jis pats ir teršia. Auklėjimo paskirtis: teikti vertybesir formuoti asmenybę. Auklėjimas vyksta mokymo procese. Lavinimas – psichinių galių plėtojimas, praktinių įgūdžių, mokėjimų formavimas. Psichinės galios lavinamos kultūrinių žinių pagrindu. Veikdinimas – tai sąlygų prigimtinei individo saviraiškai sudarymas. Saviraiškoje aktualizuojami dvasiniai, kultūriniai ir materialiniai poreikiai. Veikdinant plėtojamas aktyvumas, veiklumas, spontaniškumas, kūrybiškumas. Prigimtinės savybės: veikti, pažinti save, atsiskleisti. Prusinimas įgalinatai, kad individas formuotų savo kompetenciją ir inteligenciją. 3. Daugiaprasmė ugdymo sąvokos samprata ir jos vartojimo realiame gyvenime variantai. Pateikite keletą pavyzdžių. Variantai : auginimas, svietimas, mokymas, mokslinimas, lavinimas, auklejimas, formavimas, saviugda... 4. Apibūdinkite ir palyginkite ugdymo pobūdį įvairiais laikotarpiais. Ugdymo pobūdis pirmykštėse gentyse Ugdymo pobūdis antikos laikais. Ugdymo pobūdis viduramžiais. Ugdymo pobūdis renesanso laikotarpiu. Ugdymo pobūdis rinkos visuomenėje. Buvo siekiama parengti gerus gentainius. Protiškai, fiziškai ir estetiškai buvo ugdomi tik pilnateisių piliečių vaikai. Ugdomi fižiškai ir gaudavo karinį išsilavinimą. Humanistai atgaivino antikinį sveiko kūno ir dvasios žmogaus idealą. Buvo panaikinti luomai, suformuoti turtiniai santykiai bei pragmatiško žmogaus idealas. Išugdyti fiziškai sveikus žmones, gerus karius Kilmingi siekė 7 riterio dorybių: jojimas, plaukimas, naudijimasis ietimi ar kalaviju, fechtavimasis, medžiojimas, lošimas šachmatais, eilių kūrimas ir jų dainavimas. Vaikų ugdymo galimybė priklausė tik nuo tėvų turto. Amatininkai, žemdirbiai ir kitoks buitinis parengimas gyvenimui. Dvasininkų vaikai lavinami protiškai. Auklėjami religiškai. Valstiečių ir amatininkų vaikai rengiami praktinei veiklai. Miestiečiams buvo amatininkų ir pirklių mokyklos. Apibūdinkite ir įvertinkite priežastis, dėl kurių ugdymas tapo visuomeniniu reiškiniu. Tam, kad žmonija tobulėtų, vyresnioji karta turi perduoti patirtį ir žinias jaunesniajai kartai, taip siekadama parengti jaunimą gyvenimui visuomenėje ir profesinei veiklai bei taip pratęsti žmonijos egziztavimą. Tobulėjant visuomenei, jos materialinės gyvenimo sąlygoms, ugdymas darosi sudėtingesnis, tačiau konkrečius ugdymo tikslus, turinį, metodus, visą jo sistemą ir organizaciją nulemia visuomenės gyvenimo sąlygos, jos gamybos pobūdis, kultūra, tos visuomenės idealai, vertybės ir kiti. Ugdymas atsirado kartu su žmonių visuomene ir egzistuos tol, kol egzistuos žmonija. UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI – UGDYTI VISYBIŠKĄ ŽMOGŲ TIKSLAS: • Suvokti ugdymo tikslo svarbą ugdymo procese ugdant visapusišką asmenybę. • Įvertinti visapusiškos asmenybės sampratą. • Žinoti ugdymo tikslo ir ugdymo uždavinių santykį. PLANAS: • Ugdymo tikslo ir uždavinių samprata. • Įvairūs požiūriai į ugdymo tikslą. • Tikslų rūšys. UŽDUOTIS: 1. Kokiems ugdymo tikslų skirstymo kriterijams pritariate? Paaiškinkite, kodėl. 1) turi rodyti mokymosi rezultatą (pavyzdžiui, “suprasti”, “skirti”, “apibūdinti” – ką mokiniai galės veikti (sugebėti) pasiekę tikslą; 2) turi būti nurodytos atlikimo sąlygos (pavyzdžiui, “išklausę šio kurso…”, “pagal pavardžių sąrašą ”) – kas duota ir kas ribojama; 3) turi nurodyti atlikimo lygį (pavyzdžiui, “išskirti tris pagrindines mintis ”, ‘tiksliai parašyti…”) – kaip bus vertinama, bent jau žemiausias atlikimo lygis. 2. Palyginkite įvairių autorių ugdymo tikslų skirstymo kriterijus, pobūdį. Suraskite panašumus ir skirtumus. Pagal P. Dielininkaitį, - ugdymas yra socialinis dalykas. Pirmiausia jis pasireiškia nesąmoningai, spontaniškai ir determinuotai. E. Durkheimas, pirmiausia nustatęs du ugdymo elementus – suaugusiuosius ir jaunąją kartą, paskui – pirmųjų poveikį antriesiems ir ištyręs jo pobūdį, pateikia tokį apibrėžimą: „ Ugdymas yra suaugusiųjų kartos poveikis tiems, kurie dar nėra subrendę visuomeniniam gyvenimui. Jo tikslas – sužadinti ir išugdyti tas vaiko fizines, intelektualines ir dvasines būsenas, kurių iš jo reikalauja ir politinė visuomenė, ir socialinė aplinka, kuriai jis skirtas.“ Pasak A. Maceinos, - ugdymas yra pirmutinis veikimas, kuris tobulina prigimtį, kuris ją valdo ir kuris vaduoja žmogų iš gamtos būtinumo. Jau Aristotelis yra pastebėjęs, kad ugdymas turi papildyti prigimties plyšius. Taigi, ugdymas parodo, kad iš pirmykščio chaoso esti sukuriamas žmogiškasis kosmosas. Tai yra svarbiausias ir reikšmingiausias jo uždavinys. Ugdymas iš esmės yra toks veikimas, kurio objektas yra žmogus, kaip asmuo. Pagal pasaulėžiūrą savaime formuojasi ir pedagogikos tipai: pedagoginis natūralizmas, humanizmas ir teizmas. Pedagoginio natūralizmo ugdymo esmė glūdi pagelbėjime prigimčiai. Pagrindinis ugdymo uždavinys yra ne prigimtį formuoti, ne ją apspręsti tam tikromis normomis, bet ją saugoti nuo pašalinių neigiamų veiksnių ir jai padėti ten, kur ji pati neįstengia ko nors įveikti. Pedagoginio natūralizmo ugdomasis tikslas yra gamtinis žmogus. Pagal Aristotelio mintį, - pedagoginis humanizmas ugdo visą žmogų, bet lavinamuoju būdu. Jis siekia formos, dėl to kovoja už bendrąjį ir formalinį ugdymo pobūdį. Humanistinio ugdymo tikslas yra tobulai dvasiškas žemės žmogus. Laikydamas viso gyvenimo ir visos būties tikslu Dievą, pedagoginis teizmas ir ugdymo tikslą palenkia šiam bendrajam kosminiam tikslui. Bendruosius ugdymo pagrindus prof. Šalkauskis yra tyrinėjęs pagal keturias Aristotelio priežastis: vykdančiąją, materialinę, formalinę ir siekiamąją. Vykdančioji ugdymo priežastis arba ugdymo veiksniai prof. Šalkauskiui yra pašauktieji ir atsitiktiniai. Materialinė ugdymo priežastis yra pats ugdytinis arba augąs žmogus. Formalinę ugdymo priežastį, prof. Šalkauskio supratimu, sudaro „ tie veiksniai, kurie ugdytinį apsprendžia ir formuoja ..., kurie šiaip ar taip formuojamai veikia ugdytinį, t. y.: ugdomasis idealas – ugdytinio prigimtis ir asmuo, ugdytojo asmenybė ir ugdomosios gėrybės. Siekiamoji ugdymo priežastis yra patsai ugdymo tikslas. Ugdymo tikslas, pasak prof. Šalkauskio, gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis ugdymo tikslas „ yra ugdomosios vertybės subjektyvine prasme, arba ugdytinio nusiteikimai, kurių pagalba tik paskui galima siekti gyvenimo tikslų.“ Prof. Šalkauskis kurdamas savo pedagoginę sistemą, atsiremia į gyvenimo filosofiją, susidedančią iš trijų pagrindinių disciplinų: prigimties filosofijos, kultūros filosofijos ir religijos filosofijos. Pasak B. Bitino, - bendruosius ugdymo tikslus galiausiai sąlygoja ta visuomenė, kurioje ugdymas realizuojamas ir kurią jis aptarnauja. Tikslai išreiškia ugdymo turinį, aktualų jį realizuojančiai visuomenei. Konkrečias tikslų formuluotes lemia svarbiausias veiksnys – visuomenėje dominuojanti žmogaus esmės filosofinė samprata. Ugdymo filosofija visų pirma nagrinėja ugdymo tikslų problemą. Ugdymo filosofija akcentuoja ne klausimas kas, o klausimą kodėl. Ugdymo tikslų funkcionavimas – pagrindinė problema visais ugdymo realybės lygmenimis. Išmokyti ar išauklėti žmogų įmanoma tik tada kai ugdytojo formuluojami tikslai transformuojami į saviugdos tikslus. Ugdymo tikslai, kurie paprastai yra daliniai ir realizuojami dalinėmis priemonėmis, sietini su asmenybe kaip holistiniu fenomenu. Priešmokyklinio ugdymo tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi, ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolimesniam sėkmingam ugdymuisi mokykloje. Pradinio ugdymo tikslas – išugdyti sveiką, aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, informacinių, pažintinių veiklos gebėjimų bei vertybinių nuostatų pagrindus įgijusį vaiką. Pagrindinio ugdymo tikslas – laiduojant darnią asmens dvasinių ir fizinių galių plėtotę, išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo, būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolimesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį moksleivį. 3. Pateikite konkrečių pavyzdžių, kokius ugdymo tikslus suformuluosite vedant renginį ar pamoką, pagrįskite savo pasirinkimą. Muzikos pamoka II klasėje Tikslai: mokyti dainuojamojo garso, intonavimo; dainuoti daineles prasidainavimui „Gegutė“ ir „Oi tu kiški žvairy“; mokyti klausytis S. Prokofjevo „Maršo“; pakartoti I klasėje išmoktą dainelę. Pradedant naujus mokslo metus reikia pakartoti daugelį dalykų, kuriuos išmoko praėjusiais mokslo metais ir žengti žingsnį pirmyn, į naujovių pasaulį, susipažinti su kitais muzikos mokymosi ir pažinimo žanrais, nes be pradinių muzikos žinių, vaikas nesijaus išprusęs. Renginys „Pasakų skrynelė“ Tikslas: supažindinti vaikus su rašytiniu etnokultūros palikimu, skiepyti meilę savo tautos kūrybai, skatinti vaikų skaitymą. Šiuos tikslus mokytojai su bibliotekos pagalba pasirįžę įgyvendinti organizuojant vaikams tautosakos pamokėles, skatinant vaikų kūrybiškumą įvairių užsiėmimų ir vaidinimų metu. Daugelis vaikų labai nedaug težino apie etnokultūrą, apie tai, ką paliko mūsų senovės tautiečiai. Taip pat tik maža dalelė vaikų iš tikrųjų paėmę knygelę ir bibliotekos, ją perskaito. Dauguma ima jas tik dėl to, kad liepia mokytojas, tačiau neskaito, nes nėra susidomėjimo. Šis, įdomesnis pristatymas vaikus gali sudominti ir tokiu būdu paskatinti daugiau domėtis etnokultūra, skaitytis knygeles bei užsiimti kūrybiniais užsiėmimais. 4. Išnagrinėkite savo gyvenimo siekius pradinėje, pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje. Ko jūs šiandiena siekiate? Socialumas, reiklumas, teisingumas, meilė vaikams , dvasinė giedra, optimizmas - būtinos mokytojo savybės, bylojančios apie pašaukimą ir pajėgumą dirbti su vaikais. Siekiu, kad klasėje tarp vaikų būtų tarpusavio supratimas, darna ir draugystė, mokėtų padėti vieni kitiems. Stengiuosi būti jiems ne tik ugdytoja, kuri padeda keliauti nežinomų žinių kelių, bet ir žmogus, kuris padeda psichologiškai, moko taisyklingos kalbos (logopedijos), stengiuosi būti ne tik mokytoja, auklėtoja, bet ir draugė, mama, galbūt net petys, ant kurio vaikas gali išsiverkti. Siekiu, kad žengimas tolyn į gyvenimą, į mokslų šalį nebūtų nuobodus, atsilikęs nuo naujovių, būtų dar ir vaikiškai suprantamas ir žaismingas. Noriu, kad mokiniams mokslas nebūtų kančia, o noras sužinoti daugiau vis augtų. 5. Išsikelkite trumpalaikį konkretų tikslą ir numatykite konkrečios veiklos etapus (uždavinius). Muzikos pamoka Vienos dalies muzikiniai kūriniai Pamokos tikslai ir uždaviniai: 1. Lavinti mokinių muzikinę pažintinę veiklą. 2. Ugdyti muzikinio skonio suvokimą, kūrybiškumą. 3. Mokyti integruoti žinias kitų dalykų pamokoje. 4. Ugdyti mokinių domėjimąsi muzika, jos subtilybėmis. Pamokos turinys: Pamoka pradedama muzikiniu pasisveikinimu. Paskui seka prasidainavimo pratimai, kurių metu mokiniai lavina savo dikciją, dainavimo diapazoną. Aptariami natų pavadinimai, pauzės, ritminės vertės, rašymas. Paskui dalijamos kortelės, pagal kurias mokiniai atlieka ritmines pratybas. Paskui mokiniai kuria savo ritmą. Sekanti pamokos dalis – solfedžiavimo pratimai: iš rankos, pagal pateiktą melodiją. Paskui mokiniai sužino apie M.K. Čiurlionį ir klausosi jo kūrinių “Jūra” ir “Miške” Baigus klausymą, aptariami kūriniai, jų nuotaika. Aptariame, kas yra melodijos pagrindas, kas lemia melodines intonacijas, jų skambėjimą. Namuose mokiniai gauna užduotį pagal kurtą ritmą pamokos pradžioje sukurti melodiją. Tas melodijas jie galės įvesti kompiuterį dirbdami su Komenskio Logo per bendrąją informatikos-muzikos pamoką. PSICHOLOGINIAI UGDYMO PAGRINDAI TIKSLAS: Žinoti žmogaus vystymosi ypatumus ir jo ugdymą visuose amžiaus tarpsniuose. PLANAS: • Ugdymo psichologija; • Psichopedagoginė žmogaus vystymosi apžvalga; • Šiuolaikinio ugdytinio psichofizinė charakteristika atskirais amžiaus tarpsniais ir jo ugdymas; • Asmenybė ir jos veiklos motyvacija. UŽDUOTIS: Naudodamiesi visa informacija palyginkite pradinuko ir paauglio vystymosi ypatumus, būdingiausius veiklos bruožus, bendravimą ir santykius. Išstudijavę jų tapatumus ir skirtumus surašykite į lentelę. TAPATUMAI Abiejų amžiaus tarpsnių mokiniams tokią pačią – labai didelę svarbą sudaro klasės draugai. Jie jų nori užimti deramą vietą tarp kitų bendraamžių. Dar jiems nerūpi atsirinkti draugus. Svarbiausia nebūti vienam. Bendraujant su pradinuku ir su paaugliu svarbu būti nuoširdžiais, palaikyti draugiškus santykius. SKIRTUMAI Pradinukas turi vieną mokytoją, ir į jį žiūri kaip į vienintelį žmogų, pasižymintį išmintingumu ir teisingumu,kurio besąlygiškai klausosi ir paklūsta nurodymams. O paauglį moko jau daug mokytojų. Taigi kinta ir mokytojo vaidmuo. Šio amžiaus mokiniai jau nepriima visų mokytojų teiginių, juos pradeda kritiškai vertinti. Tiek pradinukas, tiek paauglys yra labai emocingi, tačiau skirtingai. Pradinukui ryškesni daiktai gali iššaukti nuostabą, o emocingas pasakojimas labai lengvai gali sukelti juoką, ar ašaras. Taigi, jų emocijos dar labai nepastovios ir greitai kintančios. Jiems dar labai reikia daug dėmesio, pagalbos, nes savarankiškais būti nelabai pavyksta. Paaugliai nemėgsta pamokymų, „auklėjimo“. Todėl gali būti šiurkštūs, užsispyrę. Jie labiau linkę būti savarankiškesni ir dalyvauti veikloje, o ne klausytis pasakojimų. Suformuluokite (ikimokyklinukui, pradinukui, paaugliui) 5 svarbiausius ugdymo uždavinius: Ugdymo uždaviniai ikimokyklinukui: 1. mokyti reikalingų judesių ir formuoti jų įgūdžius; 2. mokyti suvokti gamtos, meno, aplinkos grožį; 3. diegti dvasines ir materialines vertybes; 4. ugdyti dorovinius tikslus; 5. suteikti mokslo žinių pagrindus. Ugdymo uždaviniai pradinukui: 1. skaitymo ir rašymo įgūdžiai; 2. ugdyti loginį mąstymą; 3. formuoti dorovinius vaizdinius ir sąvokas; 4. tinkamas fizinis vystymas; 5. ugdyti dorovinius jausmus. Ugdymo uždaviniai paaugliui: 1. ugdyti teigiamus charakterio bruožus; 2. ugdyti tautinę savimonę, tautinius jausmus; 3. ugdyti meninius sugebėjimus; 4. ugdyti estetinį grožį, mokyti vertinti grožį; 5. formuoti savarankiško lavinimosi įgūdžius. UGDYMO MOKSLO DALYKAS IR RAIDA TIKSLAS: - Žinoti ugdymo mokslo esmę, svarbą, funkcijas, sąvokas, jas taikyti ugdymo procese. - Įvertinti edukologijos mokslo svarbą, ruošiantis pedagogo profesijai. PLANAS: • Edukologija – ugdymo mokslas. • Edukologijos ir pedagogikos sąvokos. • Ugdymo mosklo dalykas ir struktūra. UŽDUOTIS: 1. Apibūdinkite: ugdymas – mokslas ir menas. Tarp pedagogų nuolat vyko ginčai – pedagogika - mokslas ar menas. Mokslas – todėl, kad tiria ugdymo proceso dėsningumus. Menas – nes reikalauja kūrybiškumo sprendžiant ugdymo problemas. Taigi pedagogika yra menas pedagoginės veiklos prasme ir mokslas kaip ugdymo teorija. Edukologija yra mokslas, tiriantis permanentinį žmogaus ir grupių ugdymą. Žodis „edukologija“ sudarytas iš lotynų kalbos žodžio „ educare↓“ – išvesti į kitą vietą, aukštyn; „ educatio“ – auklėjimas, ugdymas ir graikų žodžio „ logos“ – mokslas, mintis, žodis. S.Šalkauskis taip apibūdina pedagogiką: „ Pedagogika mokslas yra ne kas kita, kaip visos žmonijos patirtis, sutvarkyta, apibendrinta, paaiškinta, padauginta moksliškomis išvadomis ir suvesta į sistemą“. Pedagogikos terminas sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: „pais, paidos“ – vaikas, vaikai ir „agein“ – vesti. „Paidagogike“ (gr.) – vaikų ugdymo menas. Ilgus amžius ugdymo teorija buvo suprantama kaip vaikų ugdymo meno teorija. XIX šimtmečio filosofijoje buvo priimta teoriją teoriją skirstyti į „mokslo teoriją“ ir „meno teoriją“. Daug kas pedagogiką, kaip ir mediciną bei politiką, skyrė prie meno teorojos. Ugdymas – tai žmogaus pilnutinio gyvenimo kūryba jo paties jėgomis, aprūpinant jį saviraiškos priemonėmis (L. Jovaiša). Ugdymo sąvoka labai plati. Ji apima auginimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, mokslinimą, formavimą. Nėra abejonės, kad abu žodžiai – edukologija ir pedagogika – turi teisę gyvuoti, o jų lietuviškas atitikmuo turėtų būti „ugdymo mokslas“. 2. Jūsų manymu, kuris įvykis liudija ugdymo mokslo pradžią. Ugdymas, kaip sukaupto patyrimo perdavimas augančiajai kartai, prasidėjo dar žmonijos priešaušryje. Atsiradus raštui, teoriniai apmąstymai buvo užrašomi, jie pradėjo formuotis į tam tikras ugdymo teorijas. Žmogaus ugdymas tęsiasi visą gyvenimą. Sparčiai vystantis mokslui, technikai, neišvengiamai būtina papildyti turimas žinias. Keliama mintis, kad ugdymas turi tapti nepertraukiamu procesu. Ugdymo, kaip mokslo pradžią, mano nuomone liudija čekų pedagogui J.A. Komenskiui (XVIII a.) pedagogiką įtvirtinus kaip mokslą, nors ją vadino didaktika. Prie to meto pedagogikos mokslo plėtotės daug prisidėjo tokie žymūs žmonės kaip Žanas Žakas Ruso, Imanuelis Kantas, Johanas Henrikas Pestalocis ir kt. 3. Ugdymo mokslo objektų pagrindimas. Pedagogika ir edukologija bendriausia prasme reiškia ugdymo mokslą. Apibūdinant mokslo objektą ir dalyką, bus vartojamas pedagogikos terminas. (Kol nebuvo grąžinta edukologijos sąvoka, pedagogika taip pat buvo vadinama ne tik vaikų ir jaunimo, bet ir žmogaus ugdymo mokslu). Mokslo objektas – tam tikra realios tikrovės dalis. Tačiau vieną ir tą pačią realios tikrovės sritį gali tyrinėti ir tyrinėja nemažai mokslų, kurie stengiasi atskleisti skirtingas tyrinėjamos realios tikrovės – objekto puses. Tos kiekvieno mokslo tyrinėjamos objekto pusės, apraiškos ir vadinamos mokslo dalyku. Pedagogika turi mokslui būdingus komponentus: yra apibrėžti pedagogikos objektas ir dalykas, ji turi tyrimo metodus, hipotezes, nustatytas turinys, sukurtos įvairios sistemos, teorijos ir kt. Pedagogikos objekto apibrėžimas ilgainiui kito. Viduramžiais juo buvo mokytojas, naujasniais laikais – vaikas. Naujaisiais laikais pedagogikos objektu buvo pripažinta jaunoji karta, jai priskiriant vaikus ir jaunimą iki 18 – 24 metų. Kol nebuvo grąžintas edukologijos terminas, visi mokslininkai teigė, jog pedagogikos objektas yra visų amžiaus tarpsnių žmogus. Mokytojams, dirbantiems su mokyklinio amžiaus vaikais ir jaunimu, jokio skirtumo nebus, jei pedagogikos mokslo objektu ir toliau bus laikoma augančioji karta. Pedagogikos mokslo dalykas yra ugdymas kaip sąmonigai ir kryptingai organizuotas procesas. 4. Kokios sąvokos Jums atrodo svarbiausios, ar reikia jas skirstyti į kokias nors grupes? Sąvoka – žmogaus mąstymo forma, atspindinti esminius objekto požymius. Sąvoka išreiškiama žodžiu. Vaizdinys ir žodis yra jos konkretus, materializuotas pgrindas. Be sąvokos, vartojamas ir kategorijos terminas. Tai bendriausia loginė sąvoka, išreiškianti pagrindines objektyviosios tikrovės formas ir santykius. Paprastai pagrindinės sąvokos ir kategorijos išvedamos iš funkcijų. Pedagogikoje funkcijai suteikiamos tokios reikšmės: 1) pedagoginio proceso praktinis vaidmuo, turintis įtakos apskritai visuomenei arba individui; 2) tam tikrų pedagoginių reiškinių ir procesų esama priklausomybė, ryšys. S.Šalkauskis išskyrė tris ugdymo funkcinius aspektus: auginimą – globojimą, lavinimą bei auklėjimą ir tris funkcijas: perteikimą, išvystymą ir įjungimą. Aptardamas pagrindines pedagogikos sąvokas, jis nurodė jų gana daug. Ilgą laiką pedagogikos vadovėliuose buvo nurodytos keturios pagrindinės sąvokos: ugdymas kaip plačiausia kategorija, į kurią įeina lavinimas – ugdomojo asmens žinių, mokėjimų ir įgūdžių, jo gebėjimų formavimas, protinių ir fizinių galių tobulinimas; auklėjimas – ugdomojo asmens socialinių idealų, dorovinių, estetinių vertybių, dvasinių poreikių formavimas ir mokymas – pedagogo organizuota ir vadovaujama ugdomųjų asmenų veikla, kurios dėka jie perima ir įvaldo žmonijos sukurtas mokslines, menines vertybes, politines ir dorovines idėjas, formuojasi protinės bei praktinės veiklos mokėjimus ir įgūdžius. Šios sąvokos kaip matome turi sudėtines dalis, todėl jas reikia skirstyti į tam tikras grupes. L.Jovaiša išskyrė penkias ugdymo funkcijas: 1) švietimą, 2) mokymą, 3) lavinimą, 4) auklėjimą, 5) formavimą ir nurodė, jog pagrindinėmis sąvokomis laikomi minėtų funkcijų pavadinimai ir ugdymas, kaip pati bendriausia sąvoka. Šios sąvokos mano nuomone iš tiesų yra svarbiausios, nes jos tiksliausiai atspindi ugdymo mokslą, o L.Jovaiša visai teisėtai gali būti vadinamas Lietuvos ugdymo mokslo korifėjumi. 5. Išvardinkite Jums svarbiausias pedagogikos sąvokas, atskleiskite jų turinį. Plačiausia pedagoginė sąvoka yra ugdymas. • Ugdymas – visuomeninės – istorinės patirties perdavimas jaunajai kartai, žmogaus asmenybės formavimas: - tai vadovaujamas žmonių bendravimas kultūros vertybių pagrindu; - asmenybės savikūrą skatinantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei kultūros vertybėmis. Ugdymo sąvoka labai plati, ji apima auginimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, mokslinimą, formavimą. • Švietimas – tai pagrindinė ugdymo funkcija, tenkinanti individo ir visuomenės informacinius poreikius. - tai naujos informacijos skleidimas; - žmogaus socialinės patirties gausinimas, skatinamas vertinti ir suprasti pasaulio reiškinius ir elgtis taip, kaip siūlo švietėjai. • Mokymas – tikslinga veikla, įsisavinant žmonijos sukauptos patirties pagrindus, įvaldant teorinės ir praktinės veiklos mokėjimus bei įgūdžius; - tai pagalba individui, mokantis, gilinant ir plečiant žinojimo ir mokėjimo sferą; - organizuota, kryptinga, planinga ir sisteminga ugdytojo ir ugdytinio veiklos sąveika. • Auklėjimas – jausmų, pažiūrų, įsitikinimų, elgesio įgūdžių bei įpročių ir charakterio bruožų formavimas; - tai individo santykių su aplinka, veikla ir savimi tobulinimas; - skatinimas pageidaujama linkme formuotis žmogaus pažiūroms ir elgesiui. • Lavinimas – žinių, mokėjimų ir įgūdžių sistemos formavimas, protinių bei fizinių galių tobulinimas; - tai intelektinių, fizinių ir praktinių gebėjimų plėtotė; - žmogaus fizinės, psichinės plėtros skatinimas. • Formavimas – ugdymo funkcija, kuri keičia žmogaus asmenybės ar jos atskirų savybių bei psichinių procesų kokybę. Kokybės tobulinimas vyksta gilinant, plėtojant, brandinant, miklinant, prusinant ir t. t. Tai naujų individo psichinių davinių, bruožų, savybių atskleidimas. - tikslingas ugdytojo veiksmas, siekiant naujos fizinių ir psichinių savybių kokybės. - ugdymo siekis suteikti asmenybės savybėms bei psichiniams procesams atitinkamą kokybę. • Mokslinimas – švietimo, mokymo tikslas, o jo rezultatas – išsimokslinimas, žinojimas, mokėjimas, įgudimas. • Auginimas – šeimos, lopšelio, darželio, mokyklos veikla, sudaranti materialines ir dvasines sąlygas žmogui bręsti. 6. Nubraižykite sąvokų lentelę, ją paaiškinkite. Ugdymo funkcijų paskirtis Eil. Nr. Ugdymo funkcijos (sąvokos) Ugdymo funkcijų paskirtis 1. Auginimas Šeimos, lopšelio, darželio, mokyklos veikla, sudaranti materialines ir dvasines sąlygas žmogui bręsti. 2. Švietimas Kultūrinės informacijos perdavimo, priėmimo ir grįžtamųjų ryšių organizavimas rengiant jaunimą ir suaugusius socialiniam gyvenimui. 3. Mokymas Pagalba individui mokantis, gilinant ir plečiant žinojimo ir mokėjimo sferą. 4. Auklėjimas Individo santykių su mikro ir makro aplinka su transcendentine būtimi reguliavimas, grindžiamas tiesos ir gėrio. 5. Lavinimas Psichinių galių ir praktinių mokėjimų bei įgūdžių plėtotė kultūros žinių pagrindu. 6. Mokslinimas Švietimo, mokymo tikslas, o jo rezultatas – išsimokslinimas, žinojimas, mokėjimas, įgudimas. 7. Formavimas Tikslingas ugdytojo veikimas siekiant naujos fizinių ir psichinių savybių kokybės. Šios 7-ios pagrindinės ugdymo funkcijos, išdėstytos tam tikra eilės tvarka, parodo žmogaus ugdymo kelią nuo gimimo iki senatvės.( Ugdymo objektas yra visų amžiaus tarpsnių žmogus, todėl negalima neigti kad, senas žmogus nesiekia tobulėti.) Tarp šių sąvokų yra glaudus ryšys – jos viena kitą papildo ir duoda kažką naujo. Jų paskirtis siekti ypač reikšmingo tikslo – suformuoti asmenybę, ją parengti gyvenimui. 7. Sugalvokite sakinius, kuriuose būtų pavartotos sąvokos. Pagrįskite jų teisingumą. Ugdymas atsirado kartu su žmonių visuomene ir egzistuos tol, kol egzistuos žmonija. Ugdymas – tobulinantis žmogų bendravimas su aplinka. Dvasingume glūdi tobulumas. S. Šalkauskis rašė, jog ugdyti reiškia daryti, kad kas augtų, eitų aukštyn. Kaip matome, kiek daug pasiekė žmogus, pradedant pirmykšte visuomene ir baigiant šiuolaikine civilizacija,nes visa tai pasiekta savęs ugdymo dėka. Naujoms technologijoms žengiant pirmyn, reikia naujų žinių, todėl žmogaus tobulėjimui nėra ribų. Pedagogikos objektas yra visų amžiaus tarpsnių žmogus. Pedagogikos objektas – žmogus. Daugelį dešimtmečių pedagogika buvo suprantama, kaip jaunosios kartos ugdymas, tačiau dabartiniu metu akcentuojama, jog žmogaus ugdymas tęsiasi visą gyvenimą. Keliama mintis, kad ugdymas turi tapti nepertraukiamu procesu. Tinkamas vaikų auklėjimas, nulemia tolesnę pilnavertę jų ateitį. Dorovingas ir išmintingas jaunosios kartos auklėjimas, teisingas kultūros vertybių perteikimas, jų išmokymas atskirti gėrį nuo blogio suformuos pilnavertę, atsakingą ir dorovingą asmenybę. Mūsų vaikams švietimas ir lavinimas būtina ir neatsiejama gyvenimo dalis. Lavinimas – psichinių galių ir praktinių mokėjimų bei įgūdžių plėtotė, miklinimas kultūros žinių pagrindu. Švietimas – naujos informacijos skleidimas. Taigi, neišprusęs ir neišsilavinęs žmogus mažai ką tegali pasiekti, jis netampa individualybe kaip vertybių turėtoja ir reiškėja. Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi. (Liet. Liaudies patarlė) Išmokimas – naujų veiksmų įgijimas. Liaudies išmintis atskleidžia vienintelę tiesą – žinių niekada nebus per daug.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!