Dvilypumas

Žmogus – tai gana sudėtinga būtybė. Ji dažnai galvoja, mąsto vienaip, tačiau veikia ir elgiasi kitaip. Žmogaus viduje vyksta dvasinė kova: ji dažnai abejoja, koks pasirinkimas yra teisingas .Ji prieštarauja ir sau, ir aplinkai. Kiekvienas žmogus iš prigimties yra dvilypis. Dvilypumą dažniausiai atskleidžia, kai žmogus renkasi tarp pareigos ir troškimų. Tai gali būti prieštaravimas tarp dvasingumo ir materijos.

J. V. Gėtės romane „Faustas“ puikus dvilypumo pavyzdys yra pats Faustas. Tai mokslininkas, ieškantis atsakymus į visus būties klausimus. Jis svarsto sudėtingus žmogaus gyvenimo prasmės, žmogaus prigimties, jo galių klausimus. Pagrindinio veikėjo dvilypumas atskleidžiamas jo žodžiais „Many dvi sielos grumias nuolatos“. Ši citata parodo, jog Faustas yra nepatenkintas dabartimi, nusivylęs mokslu, nes jis negali atsakyti į jo pagrindinius klausimus: kas yra žmogus, koks jo tikslas šioje žemėje. Sudaręs sutartį su velniu Faustas siekia patirti kūnišką meilę, žemiškas aistras ir atrasti tai, ko jam iki šiol nepavyko. Susipažinęs su Margarita Faustas supranta, kad negali gyventi kartu su ja, nes tada jis negalėtų toliau tobulėti. Jis suvokia, jog neturi neribotų galimybių, negyvena amžinai kaip Dievai. Fausto žodžiai: Tu mums sykiu palydovą skyrei/ Kurio negalim išsilenkti“ yra nukreipti į velnią. Velnias simbolizuoja blogį, kuris tūno žmogaus prigimtyje. Žmogaus nuolatinė kova tarp blogio ir gėrio. Fausto gyvenimas kupinas atradimų ir nusivylimų.

Žmogaus dvilypumas taip pat atskleidžiamas Šekspyro tragedijoje „Hamletas“. Tai puikiai atsispindi Hamleto mintyse ir veiksmuose. Jis trokšta kuo greičiau atkeršyti dėdei už tėvo mirtį, tačiau jis visą laiką abejoja, svyruoja. Jis stebi jį supančią aplinką, siekia išsiaiškinti, ar šmėkla tikrai nemelavo dėl žmogžudystes. Tai lemia, jog Hamletas mąsto vienaip, tačiau veikia kitaip. Kita vertus, Hamleto dvilypumas atkleidžiamas jo monologe “būt ar nebūt“. Jis svarsto gyvenimo ir mirties klausimą. „Būt“ reiškia kęsti sielvartą, leisti įsigalėti blogiui, o „nebūt“ – mirti, užmigti ir nutraukti visus skausmus. Vėliau jį kankina pomirtinė baimė. Gyvenimo prasmę galime suvokti, kaip kovą tarp gėrio ir blogio. Puikus pavyzdys yra Šekspyro „Hamletas“. Pagrindinis veikėjas Hamletas yra proto žmogus. Jis linkęs daug mąstyti, filosofuoti. Jam gyvenimas – gėrio, džiaugsmo, laimės siekimas. Tačiau dvasinės vertybės: teisingumas, ištikimybė - subyra, kai jis sužino, kad jo tėvą nužudė dėdė Klaudijus. Jam gyvenimas tampa beprasmis, šlykštus. Jo monologe „Būt ar nebūt“ jis svarsto gyvybės ir mirties klausimą. Būt“ reiškia kęsti sielvartą, leisti įsigalėti blogiui, o „nebūt“ – mirti, užmigti ir nutraukti visus skausmus. Hamletas pasiryžta įvykdyti tėvo prašymą atkeršyti žudikui. Jo tikslas tampa kovoti su blogiu, ieškoti teisybės. Tai parodo, jog jo gyvenimo prasme tampa

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!