Asmenybės dvilypumas lietuvių literatūroje

Neretai lietuvių literatūroje žmogus vaizduojamas kritinėse situacijose. Dažnai jis stengiasi balansuoti tarp keleto jam labai svarbių dalykų, kurių yra linkęs neatsisakyti. Deja, kartais vis dėlto tenka pasirinkti tarp dviejų būtinybių. Tai yra pamatas žmogaus asmenybės dualizmo formavimuisi bei slegiančios kasdienybės pajautai. Susidvejinusios asmenybės individą vaizduoja garsieji Lietuvos literatūros klasikai - realistas Vincas Mykolaitis-Putinas ir neoromantikas Vincas Krėvė-Mickevičius. Iš jų kūrinių galima teigti, kad asmenybės dvilypumas dažna įtakingų, daug pasiekusių žmonių problema, kylanti dėl pareigos ir asmeninio gyvenimo interesų nesuderinamumo.
Griežtos gyvensenos taisyklės, kurioms priešinasi žmogaus prigimtis, skatina individo dvilypumą. Ypač dažnai asmenybės susidvejinimas pastebimas kunigų gyvenime, kai visuomenėje jie privalo būti dorovingų žmonių pavyzdžiai, nors jų prigimtis nedaug skiriasi nuo paprastų žmonių gaivališkumo. XIX-XXa. sandūroje gyvenusio rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame romane ,,Altorių šešėly” vaizduojamas žmogaus, kuris stengiasi suderinti pašaukimo kurti poeziją ir pareigos vykdyti kunigystės įsipareigojimus, gyvenimas. Kūrinio pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris. Nuo pat pirmųjų metų kunigų seminarijoje jo neapleidžia abejonės, ar jis sugebės visą likusį gyvenimą laikytis griežtų kunigams skirtų taisyklių. Situacija gerokai pablogėja, kai jaunuolis atranda savyje pašaukimą kurti eilėraščius. Kadangi Vasaris stengiasi iš visos širdies atsiduoti kunigystei, ankstyvoji jo poezija pavyzdinga, aukštinanti visagalį Dievą bei atskleidžianti paprastas, visiems žinomas gyvenimo tiesas. Tačiau kupo geismų ir nesantarvės pasaulio skaitytojui klierikėlio poezija pasirodo nenatūrali, tarsi parašyta laikantis taisyklių. Pats Liudas Vasaris jaučia, kad iš tiesų pirmieji eilėraščiai lyg beprasmiai, neatskleidžia tikrųjų jo idėjų ir minčių. Jis jaučia nevaldomą poreikį rašyti, reikšti savo mintis bei geismus, todėl ilgai neiškenčia kurdamas ideologinę poeziją. Deja, kūriniai, kuriuose sudėjo visą save ir tai, kas jį jaudino, suteikė ne pasitenkinimą, o kančią ir privertė susimąstyti, ko jis tikrai nori. Eilėračiuose atsispindėjo tai, kas draudžiama kunigui, tačiau neapleido Liudo Vasario pasąmonės, todėl vienu metu jo viduje konkuravo pareiga ir prigimtis. Kunigų seminarijos vyresnybė, sužinojusi apie kūrybinį proveržį, svarstė apie išmetimą iš seminarijos už taisyklių nesilaikymą, per...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!