Asmens dvilypumas lietuvių literatūroje (Altorių šešėly)

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ dvilypumas aiškinamas kaip iš dviejų sulipęs, suaugęs asmuo. Lietuvių literatūroje neretai vaizduojamas brandžių asmenybių dvilypumas, aprašomos jų dvejonės, svarstymai priimant svarbius gyvenimo sprendimus. Vincas Mykolaitis – Putinas romane „Altorių šešėly“ vaizduoja jauną žmogų, kurio dvilypumas formuojasi pasirinkus netinkamą gyvenimo kelią, o Vincas Krėvė dramoje „Skirgaila“ tautos valdovo dvilypumą atskleidžia jam atsidūrus gyvenimo kryžkelėje, kuriai įtaką daro politinės aplinkybės.
XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės rašytoja, publicistas, dramaturgas Vincas Mykolaitis – Putinas romane „Altorių šešėly“ vaizduoja jauno žmogaus dvilypumą. Pagrindinis kūrinio veikėjas Liudas Vasaris išgyvena dramatišką sielos konfliktą mėgindamas suderinti kunigo ir poeto kelius. Nusivylęs savo buvusiais mokslo draugias, įkvėptas poeto Maironio idealo ir paskatintas tėvų puoselėjančių viltį sustiprinti sūnaus tikėjimą, Vasaris pasirenka dvasininko kelią. Jaunuolio dvilypumas pasireiškia pirmosiomis mokymosi seminarijoje dienomis: Vasaris pajunta, maldos svetimumą, skambalo dūžiai skaudžia virpina jo vidinį pasaulį, klierikas nykioje seminarijos aplinkoje jaučiasi vienišas ir svetimas. Pirmoji kelionė namo po vienerių metų seminarijoje atskleidžia artimą Vasario ir gamtos ryšį. Vos atsidūręs gamtoje, jis pasijaučia lyg apsvaigęs. Besidžiaugdamas gamtos vaizdais Vasaris prisiminė, jog nuo pat vaikystės jautėsi artimas gamtai, ir šie vaikystės prisiminimai dar labiau žadino jausmus. Jaunuoliui sunku išgyventi vidinį konfliktą, jis tikisi paramos iš tėvų, tačiau jos nesulaukia. Prieš pat atvykstant tėvams į seminariją aplankyti sūnaus, iš būsimųjų kunigų luomo išstoja Vasario draugas Variokas. Prieš išstojimą Vasaris susitinka su Varioku, ir jaunuolį paveikia Varioko žodžiai, esą jis išstoja iš seminarijos, nes negali apgaudinėti savęs, savo sąžinės. Atvykus tėvams Vasaris nori sužinoti, kokia būtų tėvų reakcija, jei ir jis nuspręstų išstoti iš seminarijos, užsimena apie draugo išstojimą. Vasario tėvas Varioką išvadina „dykūnu“, mano, kad tie, kurie išstoja iš seminarijos, niekuomet nebus dori žmonės ir tik užtrauks gėdą tėvams. Susitikimas su tėvais atskleidžia, jog Vasario tėvai pasmerktų tokį sūnaus sprendimą ir jaustų gėdą, todėl šis pasirenka tyliai maištauti. Vasario dvasinę krizę gilina...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!