Dokumentų aplankas. Tarptautinės komunikacijos savarankiškas darbas

Geografinė padėtis. Švedijos plotas yra 449 965 kvadratinių kilometrų. Tai didžiausia iš penkių Šiaurės šalių ir pagal dydį yra trečia ES. Pusė visos teritorijos apaugusi miškais, iš kurių 80% yra privati nuosavybė, o mažiau negu 10% - dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais – jų yra beveik 100 000. Ilga kalnų grandinė, nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2 111 metrų aukštį, o pagal išraižytą pakrantę yra tūkstančiai salų. Sostinė – Stokholmas. Didieji miestai - Geteborgas, Malmė, Upsala. Piniginis vienetas – Švedijos krona (SEK). Bendrasis vidaus produktas (BVP): 462,417 milijardo EUR (2016 m.) Klimatas. Dėl šiltosios Golfo srovės Švedijos klimatas švelnesnis negu kitose šiaurinėse valstybėse. Šalies sostinė Stokholmas įkurtas 1252 metais, pastatytas ant 14 salų, sujungtų 52 tiltais, todėl vadinamas “miestu tarp tiltų”. Jis yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio ir liepos mėnesiais nesutemsta ištisą parą. Gyventojai. Švedijoje gyvena 9,6 milijonai gyventojų, iš kurių 85% gyvena pietinėje šalies dalyje. 1,9 milijonai gyventojų gyvena sostinėje Stokholme. Gyventojų dalis (%), palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi: 1,9 % (2016 m.) Religija. 85% priklauso Švedijos bažnyčiai ir yra liuteronai. Kalba. Valstybinė kalba – švedų. Švedų kalba priklauso germanų kalbų grupei ir yra panaši į kitas skandinavų kalbas: danų, norvegų ir islandų. Politinė sistema. Švedija yra parlamentinė konstitucinė monarchija. Europos Sąjungos ir Šengeno susitarimo narė. Kariškai neutrali valstybė, pasižyminti ilgomis neutralumo tradicijomis. Europos Sąjungos narė nuo 1995 metų. Vietų skaičius Europos Parlamente: 20 Karalius - Karolis XVI Gustavas. Priklauso Šengeno erdvei nuo 2001 m. kovo 25 d. ŠVEDIJOS KARALYSTĖS ISTORIJA Priešistoriniai laikai Ankstyvoji valstybė Pagal archeologinius duomenis pirmieji Švedijos gyventojai į šalį atvyko akmens amžiuje, po paskutinio ledynmečio, apie 12 000 m. pr. m. e. Pietų Švedija buvo tankiai gyvenama jau bronzos amžiuje, tokias prielaidas leidžia daryti iš to laikotarpio randamos stambių prekybinių gyvenviečių liekanos. Švedijos valstybės formavimasis truko nuo Didžiojo tautų kraustymosi epochos pradžios iki Vikingų epochos pabaigos. Atsirandantys sritiniai valdovai – konungai plėtė savo įtaką, atsirado kelios giminės, kurių atstovai buvo didesnės Švedijos dalies konungais. XI-XII a. Švedijos valstybė buvo žemių konfederacija, Švedijos konungas buvo renkamas vienos iš žemių – Upplando – tinge, vėliau apkeliaudavo kitas žemes ir jų tinguose duodavo priesaiką laikytis tų žemių įstatymų. Krikščionybės įsitvirtinimas Švedijoje užtruko apie tris šimtus metų (IX-XI a.). 1164 m. Upsaloje įkurta pirmoji Švedijos arkivyskupija. Nuo XIII a. vidurio Stokholmas tampa Švedijos sostine. Kalmaro unijos periodas (1397-1523) Švedijos didvalstybės laikotarpis (1611–1718) Kalmaro unija – personalinė unija (su pertraukomis), sudaryta tarp Danijos, Norvegijos ir Švedijos (įskaitant dalį Suomijos) 1397 m. Švedija savo, kaip vieningos valstybės, istoriją skaičiuoja nuo 1523 m. birželio 6 d. Švedijos Vėliavos diena – pagrindinė valstybinė šventė. 1523 m. Gustavas Vaza buvo išrinktas Švedijos karaliumi. Švedija tapo pirmąja šalimi, įtvirtinusia liuteronybę kaip valstybinę religiją 1536 m. Gustavo Vazos I valdymo metu. Prielaidos Švedijos didvalstybei formuotis išryškėjo Gustavo II Adolfo valdymo laikais (1611–1632). Šiame laikotarpyje ėmė veikti pirmosios centrinės vykdomosios valdžios institucijos, ministerijų pirmtakės, kolegijos. Karaliaus nurodymu kiekvienos vyskupystės centriniame mieste ėmė veikti valstybės lėšomis išlaikomos gimnazijos. Gustavas II Adolfas užbaigė nuolatinės nacionalinės Švedijos armijos kūrimą. Laisvių laikmetis (1719–1772) XIX amžius Taip vadinasi gana prieštaringa epocha Švedijos istorijoje – šiuo laikotarpiu vystėsi švedų parlamentarizmas, tačiau valstybės galia bei tarptautinis prestižas smuko, suklestėjo bajoriškoji oligarchija bei korupcija aukščiausiuose politikų sluoksniuose. Švedijoje nuo 1720 m. įsigalėjo parlamentarizmas, karaliaus valdžia tapo visai nereikšminga. 1772 m. Gustavo III įvykdė valstybinį perversmą - atstatė absoliutinę monarchiją. 1809 birželio 6 d. priėmus konstituciją Švedijoje buvo įvesta konstitucinė monarchija. XIX a. I pusėje Švedijoje iškilo skandinavizmo judėjimas, atsirado liberali opozicinė spauda, panaikinta gildijų monopolija prekyboje ir pramonėje, atvertas kelias laisvai verslininkystei. Prielaidas formuotis modernioms politinėms partijoms Švedijoje sudarė 1865–1866 m. įvykdyta parlamento reforma, kuri senąjį luominį (sudarytą iš 4: bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių rūmų) riksdagą transformavo į dviejų rūmų (vadinosi Pirmieji ir antrieji riksdago rūmai) riksdagą. Pirmoji partija, grįsta masinės narystės principu, buvo Švedijos socialdemokratų partija, susikūrusi 1889 m. Pirmoji partinė vyriausybė, besiremianti didžiausia frakcija riksdago antruosiuose rūmuose ir vadovaujama Karlo Staffo, buvo suformuota 1905 m. Rinkimų reforma, gerokai išplėtusi rinkimų teises Švedijoje buvo įvykdyta tik 1909 m., o visuotinė rinkimų teisė įvesta 1918 m. XX amžius Per Pirmąjį pasaulinį karą Švedija išliko neutrali, o pokario gerovė padėjo pagrindus šiuolaikinei Švedijai būdingai socialinės apsaugos sistemai. 1938 m. Švedijos vyriausybė paskelbė apie neutralitetą karo atveju. 1974 m. priimta nauja Švedijos konstitucija, kuri stipriai apkarpė karaliaus vykdomosios valdžios galias bei įtvirtino vienerių rūmų parlamentą. 1972 m. Švedija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, susirūpinusia gamtos apsauga. Nuo to laiko ji pirmauja naujųjų aplinkosaugos technologijų srityje. 1995 m. Švedija įstoja į ES. ŠVEDIJOS KARALYSTĖS GEOGRAFINĖ PADĖTIS Švedija yra šiaurės pusrutulyje. 55 – 67 laipsnių platumoj ir 10 – 22 laipsniai rytų ilgumos. Ji iš rytų ribojasi su Suomija, Botnijos jūra, iš šiaurės ir šiaurės rytų su Norvegija, o iš pietryčių, pietų, pietvakarių skalauja Baltijos jūra. Švedijos jūrinės sienos ilgis apie 6700km. Švedijos Plotas – 410929km², iš jo iki 100m aukščio – 25, 1100 – 200m – 17. Iš pietų į šiaurę driekiasi plokščia Skonės lyguma, Smolando aukštuma, raižyta ežeringa Svealando žemuma, Norlando plato, Skandinavijos kalnai. Pakrantėje yra daug salų, šcherų ir fiordų . Didžiausios salos: Gotlandas- “Baltijos perlas”- 3001km², Elandas -1344km², Orustas – 346km². Miškai užima 53% viso Švedijos ploto, kalnai ir glečeriai 16%, pelkės 11%, ežerai 8%, o dirbama žemė bei pievos ir ganyklostik 9% šalies teritorijos. Švedija užima pirma vieta Europoje pagal hidroenergetinius resursus. Ilgiausia jos upė Tornelvas -570km, didžiausi eežerai: Venernas – 5585km², Veternas – 1912km², Melarenas – 1140 km², aukščiausias kalnas Kebnekaizė – 2111m. Ilgiausias laivybinis kanalas Dalslando -255km su 28 šliuzais. Klimatas. Dėl Golfo srovės poveikio Švedijoje vyrauja jūrinis vidutinių platumų klimatas. Pietinėje ir vidutinėje šalies dalyje didelę įtaką klimatui turi vandenynas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo –14 iki 0 laipsnių priklausomai nuo regiono. Atitinkamai liepos mėnesį nuo 10 iki 17 laipsnių. Kritulių kalnuose būna iki 2000 mm, lygumose iki 800 mm. Sniego danga šaltuoju periodu šiaurinėje dalyje vietomis išsilaiko iki 7 mėnesių. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos yra ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio bei liepos mėnesiais nesutemsta ištisą parą. Laiko juosta - GMT/UTC +1 val. Gamta. Švedija – tai kalvų ir spygliuočių miškų šalis. Vakarinėje Švedijos dalyje driekiasi Skandinavijos kalnų grandinė, kurių aukščiausios viršūnės iškilusios per 200 m. Jas dengia daugiamečiai sniegynai ir nedideli ledynai. Aukščiausias kalnas - Kebnekaise (2111 m). Šalies viduryje, rytuose ir pietuose kraštovaizdis ne toks kalnuotas, jį sudaro daugiausia plokščiakalniai ir kalvotos žemumos. Ledynmetis Švedijai paliko daug ežerų – jų čia per 4000 didesnių kaip 1 km². Didžiausias ežeras – Vänern (5585 km²). Švedijoje daug upių, jos trumpos, vandeningos ir beveik visos įteka į Baltijos jūrą. Ilgiausia upė – Dalelvenas (520 km). Švedijos pajūriui būdinga daugybė mažų salų ir uolų, stūksančių netoli kranto. Pietinėje krašto dalyje yra daug įlankėlių, paplūdimių, kopų. Švedija turtinga ne tik spygliuočių miškais, vandens energija, bet ir geležies rūda, uranu ir kitomis naudingomis iškasenomis, tačiau neturi naftos ir anglies išteklių. Švedijos spygliuočių miškai teikia žaliavas labai gerai išvystytoms lentpjūvėms, popieriaus ir baigtinių medžio produktų gamybos įmonėms. Šalyje 20 nacionalinių parkų: Serek, Stora, Sjofallet, Padjelanta ir kt., 16 ichtiologinių, 60 zoologinių, apie 1000 draustinių .Visi draustiniai ir rezervatai užima 5% šalies ploto. ŠVEDIJOS KARALYSTĖS KULTŪRA IR RELIGIJA Švedijos kultūra Švedijos kultūrai didžiausia įtaką turėjo katalikų bažnyčia ir Vokietija, Prancūzija XVIII amžiuje bei angliškai kalbantis pasaulis po Antrojo pasaulinio karo. Švedija garsėja visame pasaulyje pripažintais rašytojais kaip Augustas Strindbergas ir Astrida Lindgren, Nobelio premijos laureatais Selma Lagerlöf bei Harry Martinson. Labiausiai žinomi švedų menininkai - tapytojai Karlas Larsonas ir Anders Zorn, bei skulptoriai Tobias Sergel ir Carl Milles. XVIII a. garsėjo portretistas Alexander Roslin, XX a. pradžioje kūrė John Bauer, tapytojos moterys Hilma af Klint, Sigrid Hjertén. Švedų XX-ojo amžiaus kultūra stipriai pasižymėjo ankstyvajame kine. Labiausiai pasižymėję žmonės buvo Mauritz Stiller bei Victor Sjöström. Žmonės. Švedijoje vyrauja žemo kontekstualumo kultūra. Didelė dalis informacijos yra žodžiuose, o ne bendravimo kontekste. Žmonėms būdingas tiesus ir atviras bendravimo stilius, kai daiktai vadinami savo vardais, atviras nepasitenkinimo išreiškimas, nutylėjimo vertinimas kaip kompetencijos trūkumas. Šalies gyventojai gerbia įstatymus ir laikosi nustatytų taisyklių. Iš pirmo žvilgsnio švedai gali atrodyti nedraugiški ir nemėgstantys bendrauti, tačiau artimiau juos pažinus nesunku susirasti gerų draugų. Tradicijos ir papročiai: Kalėdos. Lapkričio mėnesio viduryje atidaromos pirmosios kalėdinės mugės, kuriose pilna muzikantų grupelių, dainuojančių ar grojančių švediškas arba populiariąsias angliškas kalėdines dainas, ragaujamas karštas vynas su prieskoniais, riešutais ir razinomis bei kartu su tradiciniais imbieriniais sausainiais. Tačiau tikrasis šventinis laikotarpis prasideda gruodžio 13 dieną, kada Švedijoje švenčiama Šv. Liucijos diena - tai sena, kelis šimtus metų siekianti tradicinė šventė. mokyklos ir miesteliai išsirenka savo Liuciją, kuri būna karūnuojama žvakių vainiku, taip pat televizijoje išrenkama ir visos šalies Šv. Liucija, kuri su pagalbininkėmis, apsirengusios baltomis suknelėmis ir žvakių vainikais lanko ligonines ir senus žmones dainuodamos ir vaišindamos juos sausainiais. Šv. Liucijos dienos išvakarėse bažnyčios kviečia į tradicinius šventinius koncertus, o šios šventės proga valgomos šafraninės bandelės su razinomis „Lussekatter“ – tai Šv. Liucijos dienos tradicinis gardumynas. Kalėdų išvakarės gruodžio 24 d. – metas, kai prie stalo susirenka visa šeima. Skirtingai nei Lietuvoje, Švedijoje tai tikra puota su mėsiškais patiekalais (kumpiu, kiaulienos dešrelėmis, mėsos kukuliais), silke ir saldumynais (ryžių pudingu bei marcipaniniais saldainiais). Velykos. Velykoms švedai puošia savo namus gėlėmis – geltonomis, žaliomis bei baltomis. Velykų stalo valgiaraštis nedaug kuo skiriasi nuo Kalėdų, nebent didesniu dėmesiu saldainiams ir konditerijos gaminiams. Šioje šalyje populiarus paprotys gaminti margučius iš kartono, o į jų vidų dėti po saldainį. Kadangi pasakos ir raganavimas yra Šiaurės šalių tradicijos dalis, per Velykas nuo ketvirtadienio iki sekmadienio po laukus ir kalnus skraido Velykų ragana, o vaikai, eidami rinkti kiaušinių, persirengia raganomis/raganiais. Tradicinės švediškos vestuvės. Šalyje tikima, jog itin seni religiniai pastatai turi ypatingą aurą bei per amžius sukauptą teigiamą energiją, kuri perduodama kiekvienai ten besituokiančiai porai, todėl sužadėtiniai santuokos įžadus dažniausiai stengiasi ištarti pačioje seniausioje bažnyčioje jų gyvenamame regione. Tradiciškai į šią šventę pakviečiama daugybė žmonių, kadangi švedai, panašiai kaip ir graikai, vestuves švenčia triukšmingai. Prie altoriaus mylimieji žengia jau mūvėdami auksinius žiedus, o nuotaka dėvi karūną. Šventės metu sakoma dvylika ilgų sveikinimo kalbų, iš kurių pirmoji skiriama nuotakai ir dažniausiai nuskamba prieš pat oficialią vakarienės dalį. Sveikinimo kalbas papildo įvairūs liaudiški žaidimai bei dainos, o pati šventė gali trukti tris dienas. Kräftskiva. Rugpjūtis ir rugsėjis (o gal ir vėlyvas liepos mėnuo) yra metas, kai vyksta tradicinė Švedijos kräftskiva, dar žinoma kaip vėžių šventė. Šventės atributai - kalnai vėžių ir itin stipraus alkoholio. Gerti per vėžių šventę nepakanka – pirmiausia reikia dainuoti. Ir ne šiaip kas papuola ant liežuvio galo, o specialias dainas, vadinamas snapsvisor. Šios dainos yra trumpos, linksmos ir juokingos – dažniausiai apie tai, koks skanus yra šnapsas ir kaip labai jo yra norima. Midsommar - tai vasaros saulėgrįžos šventė, švenčiama 2 dienas –penktadienį ir šeštadienį, artimiausius birželio 24 dienai. Švenčiant iškeliamas žolynais apipintas stulpas, aplink kurį šokama ir dainuojama. Šventės dalyviai puošiasi žolynų vainikais ir spėja ateitį. Senovėje būdavo žolynais puošiamos sodybos (tikima, kad tai atneš sėkmę ir sveikatą žmonėms bei gyvuliams). Maistas. Nuo seno švedai linkę kulinarijoje vartoti tuos maisto produktus, kurie gali iškęsti ilgas žiemas. Tai atsargoms kaupti marinatai, rūkyti gaminiai, riebalai ir cukrus. Tradicinė švedų virtuvė nepasižymi didele įvairove ir mažai žinoma kitose pasaulio šalyse. Kaip ir kitų Skandinavijos šalių virtuvės, ji pakankamai riebi, kadangi dauguma patiekalų gaminami iš mėsos ir žuvies. Nacionaliniai patiekalai – rūkyta lašiša su krapais, grybų sriuba, bulviniai kukuliai su kiauliena, bulvinis apkepas, medaus pyragas bei švediškas keksas. Religija Švedija oficialiai yra Liuteroniška (protestantai/krikščionys) šalis, tačiau švedai nėra itin religingi - jiems nėra būdinga reguliariai eiti į bažnyčią ar aktyviai dalyvauti jos veikloje. 2016 m. pabaigoje 61,2 % populiacijos priklausė Švedijos liuteronų bažnyčiai, bet šis skaičius mažėja maždaug 1 % per metus ir tik 2-4 % lanko pamaldas reguliariai. Švedija yra trečia mažiausiai į Dievą tikinti valstybė Europos Sąjungoje. Apie 250 000 gyventojų priklauso įvairioms Laisvųjų krikščionių bažnyčioms, kur bažnyčios lankomumas yra daug didesnis. Dėl imigracijos Švedijoje dar yra maždaug 100 000 stačiatikių, 92 000 Romos katalikų ir pusė milijono musulmonų, daugiausiai sunitų. ŠVEDIJOS KARALYSTĖS LAIKO IR ERDVĖS SUVOKIMAS Kaip ir kiekvienos šalies gyventojai, švedai turi tam tikrą laiko naudojimo sistemą, savitą požiūrį į aplinką ir erdvę.   Aplinka: Erdvė: Laikas: Orientacija į kontrolę ir harmoniją Privati Monochroninio laiko kultūra • Aplinka turi būti pritaikyta žmogaus poreikiams tenkinti; • Ateitis detaliai planuojama; • Rizika nuodugniai analizuojama bei pagrindžiama prognoze; • Siekiama harmoningų santykių su pasauliu; • Išorinė harmonija siejama su vidine; • Planai apima tik svarbiausius tikslus ir turi būti lankstūs priklausomai nuo aplinkos pokyčių. • Būdinga individuali orientacija į fizinės erdvės panaudojimą.; • Išlaikoma distancija tarp individų; • Įmonėse Paprastai darbuotojai dirba individualiuose ofisuose arba kambaryje su pertvaromis ar boksuose.; • Reikalingas leidimas apsilankyti privačioje vietoje. • • Įvykiai vyksta palaipsniui vienas po kito per atitinkamą laiko tarpą. • Laikas suvokiamas kaip tiesus kelias, kuris veda iš praeities į ateitį; • Įvairūs susitikimai vyksta pagal nustatytą darbotvarkę; • Laikas priskiriamas materialinei vertybei – jį galima prarasti, sutaupyti ar pagreitinti ; • Laikas suvokiamas kaip sistema, kuria palaikoma tvarka žmogaus gyvenimui organizuoti; • Vertinamas punktualumas. • Uždavinių atlikimo tėkmė yra linijinė. Švedų kultūra iš esmės yra vienplanė – švedai itin organizuoti planuotojai, dėmesį telkiantys tikslui pasiekti., taip pat nemėgstantys, kuomet yra trukdomas jų veiklos procesas. Jie rodo didesnę pagarbą aplinkiniams, pasižymi ne tik kryptingumu, bet ir rūpinasi atliekamo daro kokybe. Kadangi švedai mėgsta privatumą, jiems yra labai svarbi asmeninė erdvė. Ypatingai vertinamas punktualumas tiek verslo pasaulyje, tiek asmeniniame gyvenime, o grafikų keitimas paskutinę minutę laikomas dideliu lengvabūdiškumu. VERSLO KULTŪRA ŠVEDIJOS KARALYSTĖJE Verslo kultūros ypatumai. Švedai gerbia ir nori imtis verslo su tais, kurie didžiuojasi savo žiniomis bei patirtimi. Per pirmą susitikimą sprendimai niekada nepriimami, nes potencialūs verslo partneriai ar klientai tik vertina bendradarbiauti norinčią įmonę ir pasiūlymus. Reikia mažiausiai kelių susitikimų, kad visos detalės būtų aiškios. Priimant sprendimus šioje šalyje vertinami kompromisai. Taip pat švedai mėgsta eiti tiesiai prie reikalo bei dėstyti savo mintis remdamiesi faktais. Trumpos tylos pauzės per pokalbį yra visiškai normalus reiškinys, tad jų nedera nutraukti. Per susitikimus stengiamasi maksimaliai laikyti iš anksto numatytos darbotvarkės, kadangi laiko švaistymas laikomas savotiška vagyste. Verslo etiketas: • Pasisveikinimas lydimas trumpu, bet tvirtu rankos paspaudimu; • Tarp švedų verslininkų vyrauja konservatyvus aprangos kodas; • Visi susitikimai skiriami iš anksto, pageidautina, prieš dvi savaites; • Viena didžiausių klaidų – per susitikimą rankas laikyti kišenėse. Derybų vedimo stilius. Švedų verslo atstovai rimti, solidus ir tvarkingi, labiausiai vertina partnerių profesionalumą. Visus susitikimus ir renginius planuoja iš anksto, todėl apie savo atvykimą praneškite gerokai anksčiau, taip pat iš anksto reikėtų informuoti apie atvykstančios delegacijos narių skaičių bei jų rangą. Švedų verslo atstovams būdinga iš anksto išanalizuoti gautą siūlymą, todėl į derybas atvyksta turėdami tvirtą poziciją ir suformuotą nuomonę vienu ar kitu klausimu. Derybos vyksta ramiai ir santūriai, nereiškiant emocijų, pradedamos draugišku pokalbiu įvairiomis temomis ir tik po to pereinama prie dalykinių klausimų. Prie derybų stalo nedera kalbėtis apie asmeninius finansinius dalykus ar šeimyninius reikalus. Šioje Šalyje populiaru dalykinių klausimų svarstymą pratęsti restorane ar namuose, kadangi daug reikšmės skiriama draugiškų santykių formavimui. Į namus paprastai kviečiami tik gerai pažįstami ir gerbiami verslo partneriai. Jeigu gavote kvietimą į namuose organizuojamą priėmimą, vizito diena nusiųskite gėlių namų šeimininkei. Atkreipkite dėmesį į kvietime nurodytą aprangos formą - švedu požiūris į drabužius yra gana pedantiškas. Einant į svečius tinka nunešti nebrangų suvenyrą ar šokoladinių saldainių dėžutę. Švedijoje yra išlikusi ilgametė tradicija: kuomet šeimininkas pakelia taurę ir kreipiasi į visus žodžiais “į jūsų sveikatą”, svečiai pasižiūri vieni kitiems į akis, išgeria, dar kartą pasikeičia žvilgsniais ir tik tuomet pastato taurę. Kuomet svečiai valgo, tostai už renginio šeimininkus nesakomi. Tinkamiausias laikas susitikimui 9-10val. ryto ir 14-16val. po pietų. Susitikimo pradžia: Formalus pristatymas. Kava. Susodinimas. Pradžia. (5 min.) Vizitinės kortelės. Vizitinė kortelė įteikiama norint susipažinti su naujais partneriais. Dažniausiai vizitinėmis kortelėmis keičiamasi dalykinių pokalbių metu. Vykstant į pokalbį, reikėtų pasiimti pakankamą skaičių vizitinių kortelių - nereikėtų duoti vizitinės kortelės, jei numanote, kad visiems pašnekovams jų neužteks. Pirmasis vizitines korteles įteikia atėjęs asmuo. Pasikeitimas vizitinėmis kortelėmis prasideda nuo paties aukščiausio delegacijos nario ir eina tiksliai pagal rangus žemyn. Įteikdami vizitinę kortelę atsukame ją tekstu į pašnekovą, pasakome savo vardą, pavardę ir pareigas, kad jis žinotų, kaip tarti. Gavus vizitinę kortelę, reikėtų atsakyti tuo pačiu. Jei tuo metu savosios neturime, mandagiai atsiprašome: „Baigėsi“, „Pasikeitė telefono numeris“ ar pan., siūlyti ranka užrašytų lapelių nederėtų. Solidi kortelė turėtų būti baltos arba dramblio kaulo spalvos, juodos spalvos užrašais. Kuo paprastesnis ir lakoniškesnis kortelės šriftas, tuo ji solidesnė. Verslo dovanos. Šioje šalyje dovanos tarp verslo partnerių nėra įprastas dalykas, dovanos retai dovanojamos santykių pradžioje. Reikėtų palaukti kol partneris įteiks dovaną pirmas, kitu atveju galima likti nesuprastu. Šventinės atvirutės labai dera norint padėkoti už bendradarbiavimą praėjusiais metais. Jas reikėtų išsiųsti laiku, kad pasiektų adresatą savaitę prieš Kalėdas. Per pobūvius dovanėles įteikti įprasta kaip atsidėkojimą už vaišes švedų namuose. Nupirkus gėlių, prieš įeinant į vidų būtinai reikėtų jas išvynioti ir įteikti šeimininkei. Negalima teikti chrizantemų ar baltų lelijų, nes jos laikomos laidotuvių gėlėmis. Reikėtų vengti raudonų rožių ar orchidėjų - jos reiškia romantišką nusiteikimą. Svarbu patikrinti, kad puokštėje būtų nelyginis gėlių skaičius – tai sena europietiška tradicija. Dovanoti taip pat tinka gerus šokoladinius saldainius ar kokybišką vyną. Švedijoje alkoholis labai brangus, todėl už gero vyno butelį kaip dovanėlę per pietų vaišes šeimininkai bus labai dėkingi. Šeimininkui nedera dovanoti to, kas lengvai gaunama Švedijoje. Labai galimas daiktas, kad pats dovanų gausite raudoną medinį arkliuką kaip namų papuošalą - tai paplitęs švedų liaudies dirbinys. Verslo pietūs. Jei prie stalo sėdi 6 ar daugiau žmonių, reikėtų palaukti, kol bent pusė stalo bus paserviruota. Jei žmonių mažiau – reikia laukti, kol visi užsisakys. Šią taisyklę galima sulaužyti tik tada, kai esantys žmonės ragina pradėti valgyti. Jei reikia perduoti maistą, reikėtų vengti jį perduoti per visą stalą. Tokiu atveju maistas perduodamas kaimynui iš kairės ar dešinės, kad jis perduotų kam reikia. Jei pietų metu reikia palikti stalą, servetėlė padedama ant kėdės, kai baigiama valgyti – kairėje lėkštės pusėje, o tuo atveju kai lėkštė nunešta, servetėlė padedama į lėkštės vietą. Reikėtų vengti naudojimosi mobiliuoju telefonu, alkoholio, jei net kiti jį vartoja. Pietų pabaigoje reikėtų geranoriškai pasisiūlyti sumokėti ir padėkoti už skirtą laiką. ŠVEDIJOS KARALYSTĖS MITAI IR STEREOTIPAI 1. Tvirtinama, kad jei jauni žmonės ir vaikai per Midsommar minėjimą rinks gėles – jie susapnuos ir ateityje sutiks savo tikrąją gyvenimo meilę. 2. Midsommar metu žmonės turėtų plaukioti labai atsargiai arba to nedaryti apskritai, kadangi gali tapti Näcken, Piktosios Vandens Dvasios, aukomis. 3. Tikima, kad Velykų savaitę labai suaktyvėja raganos ir tamsiosios jėgos. Nuo jų saugomasi deginant laužus, šaudant raketas, virš durų piešiamais kryžiais, žvaigždėmis ir kitais šventiniais simboliais, po slenksčiu padedama psalmių knyga. 4. Kalėdų senelis vaizduojamas kaip nykštukas, kuriam Kalėdų išvakarėse privalu palikti dubenėlį košės. 5. Daugeliui Švedija asocijuojasi su šalčiu, gilia žiema ir šiaure. 6. Labiausiai po interneto platybes paplitusių mitų yra susijęs su švedų išvaizda, o tiksliau plaukais. Internautai įsitikinę, kad visi švedai yra šviesiaplaukiai. 7. Įvairių šalių gyventojai, paklausti, kas jiems asocijuojasi su Švedija, dažniausiai nurodo Pepę Ilgakojinę, merginą su drakono tatuiruote, „Ikea“ ir jos įkūrėją Ingmarą Bergmaną, grupę ABBA ir „Absolut Vodką“. 8. Švedai yra vieni aukščiausių žmonių pasaulyje. 9. Švedai apibūdinami kaip vieni iš draugiškiausių ir laimingiausių žmonių. 10. Šalis apibūdinama kaip turtinga valstybė, bet taip pat asocijuojasi su brangiu pragyvenimu. Švedų patarlės: 1. Kai aklas neša luošį, abu eina į priekį. 2. Kur yra tavo manta, ten ir gyvenk. 3. Mažiau kalbėk, daugiau pasakyk. 4. Neišmesk seno kibiro, kol, įpylęs vandens į naująjį, neįsitikinsi, kad indas ne kiauras. 5. Nėra tokio gero vyro, kurio moteris negalėtų padaryti geresniu. 6. Vyrai myli galva, o moterys mąsto širdimi. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS 1. Pruskus, V. (2012). Tarpkultūrinė komunikacija ir vadyba. Technika, Vilnius. 2. Veibulas, J. (1996). Švedijos istorijos apžvalga. Švedijos institutas ir Baltijos kultūros fondo leidykla, Kaunas. 3. Derry, T. K. (1995). Skandinavijos istorija. Baltos lankos, Vilnius. 4. UAB "Guliverio kelionės". 2012, Informacija apie Švediją. Švedija. Prieiga per internetą 2017-11-25:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!