Disfunkcinis juvenilinis kraujavimas

DISFUNKCINIS JUVENILINIS KRAUJAVIMAS • Pranešimą ruošė KMU MF V K. 2 gr. studentės • Živilė Burneikaitė • Edita Juškaitytė Apibrėžimas • Disfunkcinis juvenilinis kraujavimas (DJK) – tai funkcinės kilmės, dėl fiziologinės santykinės hiperestremijos pirmų trejų metų po menarchės laikotarpiu atsiradęs įvairaus gausumo ir trukmės aciklinis, anovuliacinis kraujavimas. Etiologija ir patogenezė • Santykinė hiperestremija; • Funkcinių ryšių tarp pogumburio, posmegeninės liaukos ir kiaušidžių nepastovumas; • Nesusidaro visavertis preovuliacinis folikulas; • Ovuliacijos nėra arba nėra visavertės progesteroninės fazės Dažniausi DJK nulemiantys veiksniai • polinkis į patologinį kraujavimą įvairaus amžiaus šeimos moterims; • mergaitės raidai nepalankūs perinataliniai veiksniai; • ligos; • santykinai silpnas paauglių krešumo faktorių rezervas; • būdingi šio amžiaus mergaitėms darbo ir mitybos režimo pažeidimai; • toksikomanija ir narkomanija. Klinika • Pagrindinis DJK simptomas yra įvairaus pobūdžio patologinis mėnesinių kraujavimas, neretai kartu pasireiškiant simptominei dismenorėjai – apatinės pilvo dalies ir(ar) kryžkaulio srities skausmo. • Lėtinei mažakraujystei būdinga: padidėjęs nuovargis, silpnumas, nervingumas, mieguistumas, t.t. Mergaitėms, kurioms pasireiškia DJK, neretai būna autonominių somatinių požymių, galvos skausmas, didelis emocinis labilumas ir kt. Diagnostika • Anamnezei būdinga:      • Trumpas laikotarpis (iki 3 m.), dažniausiai pirmieji metai po menarchės.      • Iki šiol buvę nereguliarūs mėnesinių ciklai, rečiau – reguliarūs ciklai, ir tik pastarasis ciklas nereguliarus.      • DJK predisponuojantys veiksniai; • Klinikiniai požymiai:      • Įv. pob. mėnesinių kraujavimas, užtrukęs >7 d., ar gausus, trumpas, reguliariai ar nereguliariai pasikartojantis kraujavimas.      • Mažakraujystės nulemti negalavimai ir klinikiniai požymiai. Diagnostika • Bendros apžiūros metu:     • Fizinė raida: ūgis, svoris, KMI.      • Fenotipo ypatumai.      • Krūtų ir lyt. plaukuotumo išsivystymas pagal Tanner.      • Skydliaukės dydis, standumas, aud. išsidėstymo pob. • Ginekologinio tyrimo duomenys:      • Išor. ir vid. lyt. org. • • Echoskopu: gimda ir kiaušidės normalaus dydžio, g.b. kiaušidžių retencinės cistos. Būd. Pož. – platus (>10 mm) endometriumas ir neretai kartu matomas „šešėlis“ už jo ribos. Tačiau gali būti matomas ir plonas endometriumas, nes dėl gausaus ir/ar užsitęsusio kraujavimo didžiausia endometriumo dalis jau gali būti pasišalinusi arba dėl mažo estrogenų kiekio (kai yra infantilizmas) jis nepakankamai susiformavęs. Diagnostika • Hb ir Er kiekis, hematokritas (HCT). • Bendras kraujo tyrimas, trombocitų kiekis.   • Jei kraujavimas tęsiasi nuo menarchės, neaiškios jo priežastys, jis kartojasi, tikslinga tirti trombocitų agregaciją (su ADF ir adrenalinu), koagulogramą (SPA, INR, DATL, fibrinogeno kiekio), spontaninę fibrinolizę, Willebrand faktorių. • Kai yra mažakraujystė, tikslinga tirti feritiną. • Diagnostika • Hormonų tyrimai:       – I būtinumo: atmesti hiperprolaktinemijos ir skydliaukės disf-ją, atlikti prolaktino (PRL) ir tirotropinių hormonų išsiskyrimą reguliuojančio hormono (TTH) tyrimą.       – II eilės: gonadotropinų ir lytinių hormonų tyrimus tikslinga atlikti vertinant mėnesinių ciklo pobūdį, jei yra praėję ne mažiau kaip dveji metai po menarchės arba po DJK gydymo, kartu įvertinant ovuliacinio mėnesinių ciklo formavimąsi bei infantilizmą.       – III eilės: kitų hormonų tyrimai: testosterono (T), lytinius hormonus sujungiančio baltymo (LHSB), 17-alfa-oksiprogestrono (17–OHP); dehidroepiandrosterono sulfato (DHEAS) kiekis kraujyje tiriamas, jei yra hiperandrogenijos požymių ir reikia DJK atskirti nuo kitų mėnesinių ciklo sutrikimų, įtarus policistinių kiaušidžių sindromą arba antinksčių patologiją. Diferencinė diagnostika • Atmesti kraujavimą iš kitų lytinių organų (ne iš gimdos):      • dėl lyt.org., šlaplės ar išangės traumos, makšties svetimkūnio, nors pastarieji kraujavimai paauglėms būna gana retai. •      • dėl išor. lyt.org. ir makšties ūminio uždegimo (vulvovaginito).      • sukeltą makšties ir gimdos kaklelio navikų, ypač piktybinių. • Atmesti kraujavimą, sukeltą sutrikusio kraujo krešumo; • Atmesti kraujavimą iš gimdos ne disfunkcinės kilmės:      • nulemtą ginekologinių ligų: endometriumo organinės patologijos, policistinių kiaušidžių, retai jaunoms mergaitėms pasitaikančios miomos ir išplitusios endometriozės.      • dėl kontraceptikų vartojimo; •      • lytiškai aktyvioms paauglėms būtina atmesti kraujavimą dėl įvairių nėštumo komplikacijų ir dubens uždegimo: įvertinti šioms būklėms būdingus anamnezės, klinikinio, ultragarsinio bei laboratorinių tyrimų duomenis. Būtina vertinti nėštumo testą (beta-hCG).      Gydymo principai • Efektyvi hemostazė; • Mėnesinių ciklą reguliuojantis gydymas – ovuliacinio mėnesinių ciklo formavimas; • Nukraujavimo nulemtos mažakraujystės gydymas; • Psichoemocinio streso sukeliamų sutrikimų profilaktika ir korekcija. Simptominis DJK gydymas •  Hemostazinis šio metodo poveikis lėtas, nestiprus.      • Antifibrinoliziniai vaistai. •      • Trombocitų agregaciją gerinantys vaistai (pvz., etamsylatum, 500 mg kas 6 val.).      • Prostaglandinų inhibitoriai – nesteroidiniai skausmą ir uždegimą malšinantys vaistai. Dažniausiai nurodoma diklofenako dozė (200–300 mg per parą per 2–4 kartus), kitų preparatų skiriama adekvataus poveikio dozėmis.      • Vaistažolių arbatos ir homeopatiniai preparatai. Hormoninė hemostazė •   • Progestinai (didrogesterono ar medroksiprogesterono preparatai). Skiriama didrogesterono preparatų (Duphaston, 10–40 mg per parą per 2 kartus), rečiau – medroksiprogesterono preparatų (Provera). Galimi labai įvairios trukmės progestagenų kursai: 5 (3) dienų trukmės – vadinamieji diagnostiniai-gydomieji ciklai, dažniausiai 10–14 dienų, o esant labai ryškiai endometriumo hiperplazijai – 20 dienų ar dar ilgesni.   • Estrogenų preparatai. JAV autoriai plačiai rekomenduoja EC leidžiamus į veną preparatus, kurių pirmąją gydymo parą skiriama 0,625–1,25 mg kas 4 (6) val., vėliau dozė mažinama. Lietuvoje EC preparatų intraveninio vartojimo formų nėra. Rekomenduojama vartoti geriamuosius natūraliųjų (E) ar pusiau sintetinių (EV) estrogenų ar konjuguotų estrogenų (EC) preparatus, pirmą gydymo parą – kas 4–6 valandas, vėliau dozė mažinama. Gydoma 20–28 dienas: skiriama vien estrogenų, 10–14 dienų, vėliau dar 10–14 tęsiamas gydymas estrogenais ir papildomai skiriama progestinų. • • Sintetinių estrogenų – etinilestradiolio (EE) ir progestinų (PG) – t.y. sudėtinių kontracepcinių tablečių (SKT) preparatai. Plačiausiai skiriama monofazinių preparatų, turinčių ne mažiau kaip 0,03 mg EE. Gimdos ertmės abrazija • Gimdos ertmės abrazija jaunoms, ypač negyvenančioms lytinio gyvenimo mergaitėms atliekama labai retai. Gimdos ertmės abrazija užtikrina greitą hemostazę, leidžia vertinti histologinę endometriumo struktūrą ir skirti etiopatogenezinį gydymą. Tačiau tai invazinis gydymo būdas.       • Indikacijos abrazijai atlikti:      • gyvybei pavojingas ilgiau trunkantis kraujavimas, nulemiantis hipoksemiją ir sunkią mažakraujystę (Hb£75 g/l, kai HCT=28);      • įtariama organinė endometriumo patologija. Kitos rekomendacijos •  Labai gausiam DJK kraujavimui gydyti būtina vartoti šaldytą plazmą, 10–15 ml/kg per parą. Infuzija atliekama dideliu greičiu 2–3 kartus per parą.       • Pacientės, kuriai yra sunki anemija ir hipoksemija bei DJK, turi būti užtikrinta priežiūra pagal intensyviojo stebėjimo ir gydymo principus.     • Po hemostazinio gydymo kurso rekomenduojama tęsti hormoninį mėnesinių ciklą reguliuojantį gydymą dar 2–3 mėnesius, o vėliau vertinti mėnesinių ciklo pobūdį. Mėnesinių ciklą reguliuojantis gydymas • Po simptominio hemostazinio gydymo rekomenduojama dar 3–6 mėn. vartoti vaistažolių ar homeopatinių preparatų, nesteroidinių skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų. • Jei hemostazei buvo vartota natūraliųjų, konjuguotų estrogenų ir progestinų preparatų, tai ir ciklui koreguoti skiriama tų pačių vaistų pakeičiamajai terapijai įprastomis dozėmis bei ciklais. • Jei hemostazei buvo vartoti SKT, rekomenduojama ir toliau jais gydyti dar 2–3 ciklus, individualiai parenkant preparatus. • Po ciklą reguliuojančio gydymo būtina vertinti savaiminio mėnesinių ciklo pobūdį pagal klinikinius, echoskopinius, esant galimybei – ir hormonų tyrimo duomenis. Jeigu išlieka anovuliaciniai mėnesinių ciklai, patologinio kraujavimo profilaktikai tikslinga ilgai kiekvieną mėnesį arba kas antrą mėnesį skirti 10–14 dienų progestinų kursus ir periodiškai vertinti savaiminio mėnesinių ciklo pobūdį. Mažakraujystės korekcija • Ūminei, nukraujavimo sukeltai mažakraujystei gydyti pakanka racionalios mitybos ir polivitaminų.       • Jei yra kraujavimas ir geležies stoka, būtina skirti pakankamą geležies preparatų ir folio rūgšties dozę gana ilgai, atsižvelgiant į buvusį mažiausią hemoglobino rodiklį:      • Hb >90 g/l – preparatai, turintys elementinės geležies, 2–3 mg/kg per parą 1 mėn.;      • Hb 90–70 g/l – preparatai, turintys elementinės geležies, 3–5 mg/kg per parą iki normalaus Hb, ir dar 2–3 mėn. po pusę ankstesnės dozės;      • Hb

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!