Dirvožemio rekreacinės erozijos nustatymas

Dirva-labai sudėtinga gyva sistema. Ji susidarė per ilgą laiką formuojama atmosferos, hidrosferos ir biosfeos. Maždaug 20 centimetrų storio derlingam dirvos sluoksniui susidaryti reikia 1500-7400 metų, nes per 100metų susidaro vos 0,5-2 milimetrų sluoksnis. Šio proceso intensyvumui įtakos turi geografinė platuma, kritulių kiekis, augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Mūsų klimato sąlygomis toks ariamos žemės sluoksnis „subręsta“ per 4-6 tūkst.metų arba 1 milimetras per du tris šimtus metų. Sunaikinti tokį sluoksnį erozija gali pe 10-25 metus. Nedaug dirbamos žemės mūsų planetoje. Didžiausią jos sausumos dalį- 45%-užima dykumos, ledynai, sniegynai, miestai. Apie 28% tenka miškams, 17% pievoms ir ganykloms ir tik apie 10% dirbamos žemės. Dabartinis Lietuvos teritorijos reljefas susiformavo per trečiąjį ledynmetį, žemės paviršius buvo padengtasnuo kelių iki kelių šimtų metrų storio kvartero nuogulų danga. Senesnės geologinės kilmės yra tik nedidelė pietryčių Lietuvos dalis- Medininkų aukštumos, kurių paskutinis ledynmetis nebuvo padengęs.
Dirvožemiu yra vadinamas viršutinis, purusis žemės sluoksnis, kuriame gali augti augalai ir duoti derlių. Dirvožemio susidarymo proceso pobūdį ir kryptį tiesiogiai veikia gamtiniai veiksniai arba sąlygos: gimtoji uoliena, klimatas, augalija ir gyvūnija, reljefas ir paties dirvožemio amžius. Klimatas, reljefas, mikrogyvūnija, gimtoji uoliena ir žmogaus ūkinė veikla- pagrindiniai dirvožemio susidarymo veiksniai. Kiekvieno veiksnio įtaka dirvožemio susidarymui nėra vienoda. Priklausomai nuo to, kuris veiksnys stipriau ar silpniau pasireiškia, dirvožemio susidarymo procesas įgauna vienokią ar kitokią kryptį. Dirvožemio tipas- dirvožemis, turintis panašią medžiagų apykaitą, augalijos dangą, profilio sandarą ir panašų natūralųjį derlingumą, vandens ir šilumos režimą. Dirvožemio tipai, Lietuvoje yra 6 dirvožemio tipai: jaurinis, jaurinis pelkinis, velėninis karbonatinis, velėninis glėjinis, pelkinis ir aliuvinis.
Iš skirtingų atsitraukiančio ledyno suformuotų uolienų, veikiant įvairiems gamtiniams ir antropogeniniams dirvodaros veiksniams, susidarė skirtingų savybių dirvožemis. Didžioji dalis dabartinių Lietuvos dirvožemių susidarė ant trečiojo ledynmečio suformuotų trijų tipų pirminių uolienų- moreninių, limnoglacialinių ir fliuvioglacialinių.
Moreninės uolienos dengia apie 55% Lietuvos teritorijos. Daugiausiai tai yra dugninė morena, kuriai būdingas didelis riedulių kiekis, gana didelis karbonatingumas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!