Darbo ekonomikos disciplina

Ekonomika – graikų filosofo Ksenofonto (apie 430 – 354 m. pr. Kr.) panaudotas terminas (oikonomikos), susidedantis iš dviejų sąvokų: “ūkis” ir “dėsnis”. Dėl to, ekonomikos terminą galime traktuoti, kaip “ūkį, besitvarkantį pagal tam tikrus dėsnius, taisykles”. Kadangi Senovės Graikijos ūkis buvo suprantamas tik siaura natūralaus namų ūkio prasme, todėl ir to laikotarpio ekonomika buvo traktuojama kaip namų ūkio tvarkymo menas.
• Gamybos veiksnių (išteklių) ekonomika. Tai žemės, darbo, kapitalo ekonomika. Šiame posistemyje detalizuojami atskirų išteklių efektyvinimo klausimai. Kaip atskira disciplina dažniausiai dėstoma darbo ekonomika.
Darbo ekonomika, kalbant lakoniškai, nagrinėja sprendimų, kuriuos priima kiekvienas darbo rinkos dalyvis padarinius.
Darbo ekonomikos tiriamus sprendimus, pagal darbo rinkos dalyvius, galima suskirstyti į 3 grupes:
• Individų sprendimai. Jie kuria darbo jėgos pasiūlą. Šiai grupei priklauso kiekvieno žmogaus sprendimai: kokį išsimokslinimą ir profesiją įgyti, kokią ūkio šaką ar veiklą pasirinkti, dirbti vienur ar išeiti ir ieškotis darbo kitur, kokio darbo užmokesčio lygio tikėtis, siekti karjeros versle, valdininko ar politiko darbe, kada išeiti į pensiją, kada kurti šeimą, kiek auginti vaikų ir t.t.
• Firmų (darbdavių) sprendimai. Jie kuria darbo jėgos paklausą. Darbdaviai priima sprendimus: į kokį verslą (šaką, įmonę) investuoti savo kapitalą, kiek darbuotojų samdyti, kokio dydžio darbo užmokestį mokėti, kiek valandų jie turi dirbti, kada ką atleisti iš darbo ar galbūt iš viso uždaryti įmonę, kaip formuoti socialinę firmos politiką ir t.t. Visi šie sprendimai priimami valstybės formuojamos teisinės aplinkos sąlygomis, veikiant konkurencijai, šakų ir įmonių restruktūrizacijai, vykstant darbo išteklių sudėties pokyčiams ir daugeliui kitų sąlygų.
• Valstybės sprendimai. Jais bandoma subalansuoti individų ir firmų sprendimus. Valstybė, per parlamentą (Seimą), Vyriausybę, teismus priima daugelį sprendimų, kurie formuoja teisinę aplinką darbo rinkai formuotis, kuri gali būti palanki darbdaviui ar darbuotojui, išlaikoma pusiausvyra ar nė vienai pusei nepalanki. Valstybė gali imtis didesnės naštos bandant paremti minimalias pajamas per transferų politiką, perskirstant biudžeto pajamas, (jei vykdoma socialios rinkos politika), didindama ar mažindama užimtumą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!